Antrą kartą gyvenime viriau varškės spurgas ir, turiu pasakyti, šventa teisybė, kad negalima nuleisti rankų, jeigu kas nors nepavyksta iš pirmo karto.
Kažkada prieš kokius penkerius metus nusprendžiau pamėginti pasigaminti savo taip mėgstamą skanumyną - varškės spurgas. Nepagalvokit, tikrai jomis nepiktnaudžiauju ir paragauju kokį kartą metuose. Geriausiu atveju.
Deja, tuomet dar nei savo blog'o nerašiau, nei svetimų blog'ų neskaičiau, o ir patirties virtuvėje turėjau maždaug dvylika kartų mažiau, todėl rezultatas, gal ir skanus, bet visiškai manęs netenkinantis buvo: spurgytės gerokai atdegė, buvo šleivos kreivos (taigi kroviau jas aliejun tiesiog šaukštu...) ir išvis - nei procesas, nei rezultatas nedžiugino. Žinoma, suvalgėm ir tokias, bet gi nei kam pasigirsi, nei svečią pavaišinsi...
Ši nesėkmė atbaidė mane nuo spurgų gamybos ilgiems metams. Mano talija buvo dėkinga už tai. Bet štai praėjusią savaitę ši nuodėminga mintis vėl ėmė mane persekioti, o aš, būdama visiškai bevalė, jai pasidaviau.
Labai paprastas receptas. O ir darbo - vos keletas, na, gerai, kokios 10-15 minučių. Tikrai siūlau išbandyti!
 |
| Sutinku, tikrai gedulinga nuotrauka, bet džiaugiuosi ir tokia, nes diena fotografavimui buvo toookia prasta... Anei saulės šviesos, anei jokio įkvėpimo. Bet gi reikia ir tokių dienų. Kaip kitaip gerą ir sėkmingą dieną įvertinsi? |
Padoriam kiekiui (šįkart turiu minty tikrai padorų, nedidelį kiekį) spurgyčių turėkit:
300 gramų varškės,
150 gramų miltų,
30 gramų cukraus,
1 didelį kiaušinį,
1 nubrauktą arbatinį šaukštelį sodos ir ko nors rūgštaus jai nugesinti (naudojau obuolių actą),
žiupsnelį druskos,
aliejaus virimui.
Sumaišykite varškę, miltus, cukrų. Įmuškite kiaušinį, įberkite druskos. Sudėkite actu nugesintą sodą. Viską gerai išmaišykite.
Į nedidelį puodą supilkite aliejų (jeigu virsite nedideles spurgytes - o tokias ir patarčiau rinktis - aliejaus pilkite maždaug per 3 centimetrus nuo puodo dugno) ir palikite jį gerai įkaisti (ar aliejus jau įkaito, galite patikrinti įmetę nedidelį tešlos gabalėlį - aliejus aplink jį ims burbuliuoti, šėlti tiesiog!).
Kol aliejus kais, pagaminkit spurgas. Pasitepkit delnus aliejumi (tik ginkdie, ne tuo įkaitusiu!), imkit nadidelį gabalėlį tešlos ir ritinkit, kol gausis akiai mielas rutuliukas (kas čia man su tais rutuliukais paskutiniu metu?). Taip paruoštas spurgytes po kelias (ne visas iškart) meskit (tik ne iš aukštai!) į aliejų ir stebėkit. Įprastai, kai iškepa viena spurgos pusė, ji pati labai vikriai ima ir apsiverčia, kad ir kita spėtų išvirti. Jeigu matysit, kad pasinėrusioji pusė jau visa ruda ir paskrudusi, bet visdar nesiverčia - apverskit ją patys. Čia ne vieta ir ne laikas deryboms versiuos/nesiversiu.
Išvirusias spurgytes pirmiausia dėkit ant keletu sluoksnių patiesto popierinio rankšluosčio - lai sukūsta šiek tiek.
Atvėsusias barstykit cukraus pudra (arba ne) ir skanaukit. Juk kartais visi mes nusipelnom bent vienos mažulytės varškės spurgos... Ane?
Ramiai įpusėkit savaitę, mielieji!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą