Mamyčių dieną šiais metais minėjom du sekmadienius iš eilės - nes taip jau išėjo. Ir puiku, kai pagalvoji - tortų ir pyragų prisiragavom net trijų skirtingų rūšių...
Mano mama yra tikra tortų ekspertė - čia jokia ne naujiena. Iš jos išmokau, kad tortas - tai ne kažkas neįmanomo, kaip daugelis mano. Tai - tiesiog kantrybės, patirties ir užsidegimo išbandyti ką nors naujo rezultatas.
Tai štai gaminti jogurtinį - iš pažiūros, visišką konditerinę banalybę - tortą išmokau būtent iš savo mamos. Jau nebepamenu, kada paskutinį kartą jos gimtadienis birželio pabaigoje būtų įvykęs be jogurtinio torto su braškėmis...
Visgi aš nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau papriešgyniauti savo mamai. Na, bentjau virtuvėje. Tai štai neseniai į mano rankas ir akis pakliuvo persikais dosnaus jogurtinio torto receptas ir staiga aš supratau - va, koks jogurtinis tortas man išties labai skanus. Gal net skanesnis, nei mamos gaminami... Na, ne, ne skanesnis. Lengvesnis kažkoks. Ir gaivesnis. Taip yra dėl keleto skirtumų. Mamos kepamas biskvitas reikalauja net trijų kiaušinių, kai tuo tarpu maniškis - vos vieno. Mama biskvito iškilumams pabrėžti naudoja truputėlį gesintos sodos, aš - kepimo miltelius. Šie du skirtumai išties pakeičia ne tik biskvito skonį, bet ir išvaizdą. Mamos kepamas būna gerokai storesnis, tačiau jame galima pajusti sodos ataskonį, o patį biskvitą būtina sulaistyti, kad netaptų guminis kaip dviračio padanga, chi chi. Maniškis gi, nors iškepa visiškai plonytis, yra visas toooks minkštutis... Be to, jis labiau atitinka mano torto filosofiją - kuo mažiau pyrago ir daugiau kremo, tuo skaniau.
Ir dar kremai bei mažytis skirtumas tarp jų: maniškiame visiškai nėra kondensuoto pieno, todėl tortas būna išties maloniai saldžiarūgštis ir gaivus. Mamos jogurtiniai tortai tokie labiau nuodėmingi, sotesni... Bet visada primena gyvenimą tėvų namuose ir tai, kad mes, išlepėliai, iki pat dabar nemėgstam pirktinių tortų...
Tai štai imkit ir bandykit - tikrai rekomenduoju! Mano ne kartą stingdytas ir dingstantis beveik iškart:
2 mažų arba 1 didelio kiaušinio,
70 gramų cukraus,
80 gramų persijotų miltų,
pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
1 valgomo šaukšto aliejaus,
1 valgomo šaukšto pieno.
1 didelės skardinės konservuotų persikų,
400 gramų/mililitrų persikų jogurto,
250 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,
50 gramų cukraus.
30 gramų želatinos,
100 gramų/mililitrų šalto vandens.
1 pakelio persikų želė,
keleto konservuotų persikų puselių.
Biskvitui kiaušinį (-ius) išplakite su cukrumi, kol masė pradęs šviesėti, o jos kiekis beveik padidės. Tuomet suberkite persijotus miltus bei kepimo miltelius, supilkite po šaukštą apiejaus ir pieno. Viską gerai išplakite iki visiškai vientisos masės. Kepimo formą išklokite sviestiniu popieriumi, sukrėskite biskvito tešlą mir kepkite 12-15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Neišsigąskit, biskvitas nebus labai iškilęs ar išsipūtęs - tai nieko blogo, jis vistiek labai skanus, nors ir itin plonas... Palikite jį atvėsti.
Želatiną užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti. Kai išbrinks, statykit ją karšto (verdančio) vandens vonelėn ir maišydami šildykit, kol ji visiškai suskystės. Išimkit ir palikite atvėsti.
Kremui susmulkinkite pusę skardinės persikų (šįkart supjausčiau penkias skilteles) norimo dydžio gabalėliais ir, meskite juos į jogurtą. Išmaišykit. Plona srovele vis plakdami pamažu supilkite jau ištirpusią ir praaušusią želatiną. Kitame inde iki standžių putų išplakite grietinėlę su cukrumi. abar šias dvi mases sumaišykit. Originalus receptas siūlo grietinėlę "atsargiai įmaišyti į jogurto masę". Aš gi viską dal porą kartų prasuku mikseriu - pavyksta kuo puikiausiai!
Indą su kremų statykite į šaldytuvą, kad pradėtų stingti (užtruks maždaug 15-20 minučių). Išėmę sukrėskite kremą į kepimo formą, kurioje jau laukia pailsėjęs biskvitas. Viską stumkit atgal šaldytuvan maždaug porai valandų.
Nuo kremo gamybos likusias persikų puseles (man buvo likusios dar penkios) supjaustykite riekelėmis ar gabalėliais - jas naudosime torto puošimui. Paruoškite persikų želė: nors ant pakuotės bus nurodyta užpilti puse litro verdančio vandens, iš savo asmeninės patirties siūlau mažinti vandens kiekį iki 400 mililitrų - taip būsite visiškai ramūs, kad želė tikrai sustings.
Ant visiškai sustingusio torto norimais raštais arba neraštais išdėliokite persikų skilteles ar gabaliukus. Nebijokite šiek tiek įspausti į kremą. Tuomet po truputį šaukštu supilkite visiškai ištirpusią ir atvėsusią želė. Dar kartą dėkit viską į šaldytuvą ir laukit - keletą valandų arba per naktį.
P.S. mano sena svajonė - išmokti gaminti paukščių pieno tortą. Kai mama klausia (o ji, ačiū dievui, visdar klausia), kokio torto šiemet noriu gimtadieniui, mano atsakymas visada toks pat - paukščių pieno! Jis man pats skaniausias iš visų mamos gaminamų. Nors ne, skaniausias iš visų kadanors gyvenime ragautų!
Indą su kremų statykite į šaldytuvą, kad pradėtų stingti (užtruks maždaug 15-20 minučių). Išėmę sukrėskite kremą į kepimo formą, kurioje jau laukia pailsėjęs biskvitas. Viską stumkit atgal šaldytuvan maždaug porai valandų.
Nuo kremo gamybos likusias persikų puseles (man buvo likusios dar penkios) supjaustykite riekelėmis ar gabalėliais - jas naudosime torto puošimui. Paruoškite persikų želė: nors ant pakuotės bus nurodyta užpilti puse litro verdančio vandens, iš savo asmeninės patirties siūlau mažinti vandens kiekį iki 400 mililitrų - taip būsite visiškai ramūs, kad želė tikrai sustings.
Ant visiškai sustingusio torto norimais raštais arba neraštais išdėliokite persikų skilteles ar gabaliukus. Nebijokite šiek tiek įspausti į kremą. Tuomet po truputį šaukštu supilkite visiškai ištirpusią ir atvėsusią želė. Dar kartą dėkit viską į šaldytuvą ir laukit - keletą valandų arba per naktį.
P.S. mano sena svajonė - išmokti gaminti paukščių pieno tortą. Kai mama klausia (o ji, ačiū dievui, visdar klausia), kokio torto šiemet noriu gimtadieniui, mano atsakymas visada toks pat - paukščių pieno! Jis man pats skaniausias iš visų mamos gaminamų. Nors ne, skaniausias iš visų kadanors gyvenime ragautų!
Nors ir lietingos, bet saulėtos savaitės Jums!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą