Pirmadienio septynetas

1. Praėjusį ketvirtadienį, visiems beveik isteriškai minint Tarptautinę moters dieną, iš savo mylimo vyro nesulaukiau gėlių. Mintyse dabar turbūt keiksnojat: "ale ot, goželis! kas gi čia do vyras?..". O vat ir ne! Vyras nuostabus! Netgi pats geriausias, drįsčiau pasakyt! Visiškai netikėtai ir nelauktai, nuo jo gavau ne kokią girtą tulpę (ginkdie, nenoriu sumenkinti tų, kas gavo ar dovanojo gėles!), o didžiulį - DIDŽIULĮ! - maišą morengų! Kažkada jau lyg ir esu užsiminusi apie savo nežemišką ir amžiną meilę oriniams pyragaičiams. Tai bene vienintelis saldumynas, kuriam neatsispirčiau niekada. Jeigu šokoladas, ledai ar tortai manęs niekad pernelyg nejaudino, tai apie morengus galėčiau pasakyti tik tiek: "mmmmmmmmmmmmmm...". Deja, šiandien, visuotinais tirštiklių, puriklių, standiklių ir kitokių -iklių laikais, rasti išties skanų morengą - darbas ne iš lengvųjų. Bet mano Martynui tai pavyko. Neslėpsiu, laimės tie dangaus gabalėliai man suteikė neišmatuojamai daug. Ir dar kartą leido įsitikinti, kad mano vyras - geriausias iš geriausių, nes žino, kas mane labiausiai džiugina ir nepamiršta, kad net ir pačią laimingiausią žmoną kartais reikia pamaloninti papildomai (chi chi). (Kepyklėlės, kurioje jam pavyko aptikti - drąsiai sakau - tobulų morengų, adreso jis griežtai neišduoda. Jeigu kada hipnozės ar kokiu kitu būdu pavyks ką nors šia tema išpešti - prisiekiu pasidalinti su Jumis.)

2. Ar dar prisimenate, prieš beveik porą metų sumūrytą Laisvės kelio plytų sieną? Tai štai, mūsų šeimos plyta ten irgi įsispraudusi (MILŽINIŠKAS AČIŪ tėčiui, kad pasirūpino). Šių metų kovo 11-oji buvo daugiau nei tinkama proga apsilankyti prie šio puikaus meno kūrinio ir patiems pasijusti mažulyte, bet svarbia mūsų valstybės laisvės kelio dalimi. Priešingai, negu vasario 16-ioliktąją, kovo 11-ąją ir visus to meto įvykius prisimenu. Visą tą atmosferą, dainas, žmones, net kvapus ir skonius. Ir kaip su pusbroliu ir pusseserėmis žaisdavom Aukščiausiąją tarybą. Labai didžiuojuosi, kad kažkada tapau tokių svarbių mūsų valstybei įvykių liudininke. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Grožiuosi mūsų kalba. Džiaugiuosi, kad, būdama jaunos ir visdar besikuriančios valstybės pilietė, galiu tiesiogiai prisidėti, dalyvauti, stebėti.

3. Vakar pietavome Forto restorane, kuriame lyg tyčia tęsiasi Belgijos dienos. Užsisakiau briuselio kopūstų, nes jau labai seniai norėjau jų paragauti, bet vis nedrįsau... Likau sužavėta! Gamindama juos namuose, įberčiau kiek daugiau druskos ir prieskonių, bet šiaip patiekalas - paprastas ir labai gardus. Be to, netikėtai sotus. Išmėginusi juos namuose, būtinai pasidalinsiu įspūdžiais ir receptu.

4. Kadangi fotografuodama per didžiuosius šalčius sugebėjau sulaužyti savo mylimo fotoaparato objektyvą (neklauskit kaip, aš moteris - aš sugebu), dabar jis atiduotas į meistro rankas ir greitu laiku turėtų grįžti namo (jeigu nebijos, žinoma). Laukiu nesulaukiu, nes, kaip tyčia, aplink tiek gerų kadrų, kad net rankas niežti.

5. Labai tikiuosi šią savaitę rytoj pradėti bėgiojimo sezoną. Valios, pasiryžimo ir net noro - nors vežimu vežk, bet visą reikalą gadina apledėję miško ir parko takeliai, kuriais net paprasčiausiai eiti yra sudėtinga, ką jau kalbėt apie bėgimą. Visgi laikau sukryžiuotus pirštus ir laukiu tos žadėtos 9 laipsnių šilumos.

6. Dar vienas šios savaitės tikslas - pradėti (pabrėžiu, tik pradėti) mokytis naudotis photoshop'u. Jeigu pavyks, rezultatus matysite jau greitai, chi chi.

7. Savaitės tikiuosi šviesios ir darbingos, tokios linkiu ir Jums. Palieku Jus su "Will Young - Come On".

Išsišiepiam iki ausų ir pirmyn!