Šiandien mano blog'ui sueina vieneri. Lygiai prieš metus, žymiai labiau saulėtą dieną gana spontaniškai ir pačiai sau netikėtai pradėjau rašyti savo pačios tinklaraštyje. Didžiuojuosi savimi, kad nemečiau šio užsiėmimo - patikėkit, pažįstant mane tai išties netikėta, chi chi.
Kalbant apie blog'ą, reikia pastebėti, kad jis, kaip tikras vienametis, dar tik bando stotis ir, rodos, tuoj tuoj pradės vaikščioti. Ir rišlumo jo kalboje dar nedaug. Ale viskas juda į gera, reik manyt.
Džiaugiuosi, kad skaitau šį tinklaraštį ne aš viena. O kai kuris nors mano įrašas sulaukia komentaro - pasakysiu nė trupučio nepagražindama - šoku nuo kėdės, pradedu visaip cypaut spygaut ir ploti katučių. Vaizdelis ne iš normaliųjų, bet ir džiaugsmas tą akimirką ne iš normaliųjų būna...
Taigi mielas Įkvėpimo blog'e, linkiu Tau raštingų ir turiningų metų. Metų be pauzių. Metų su gausybe įkvepiančių atradimų. Metų, galinčių pasigirti skaitytojų ir jų komentarų gausa. Tikrų blog'inių metų tau linkiu, mano šviesusis kūriny!
O mes - didžiausi įkvėpėjai Martynas ir Bartas bei aš - ryt iš pat ryto pakuojamės ir lekiam į Aukštuojus sutikti Joninių! Aišku, lis, aišku, reikės botų, bet mes vistiek lekiam paparčio žiedŲ ieškoti!
Linkiu Jums nuotykių kupino savaitgalio ir laukiu Jūsų komentaruose!
O aš apdovanosiu Tave dar vienu pašokimu nuo kėdės ir visu tuo "nenormaliu" džiaugsmu bei palinkėsiu kuo daugiau nenormaliųjų akimirkų :))
AtsakytiPanaikintiAčiū, Agne - kas gi kitas, jei ne Tu!*
AtsakytiPanaikinti