Turbūt sutiksit, kad liepos šeštoji - puiki data gimti Valstybei. Visgi manau, kad minim ją pernelyg tyliai, o ir tas minėjimas dažnai tik viešas... Svajoju, kad tokios datos kaip ši, kaip Vasario 16oji ar Kovo 11oji būtų minimos ne tik ilgomis kalbomis miestų aikštėse, bet ir įkvėptų privataus šventimo tradicijų. Pavyzdžiui, būtų puiku, jeigu savo vėliavos spalvas naudotumėm ne tik krepšinio čempionatų metu, kad rastųsi tradicinių, tik per šias šventes gaminamų patiekalų ar netgi ritualų. Nuostabi viso to pradžia - Tautiškos giesmės giedojimas kurioj pasaulio vietoj bebūtum. Nėra kitos tokios akimirkos kaip ši, kurią jausčiausi labiau lietuvė. Todėl ir šiemet trauksiu "Lietuva, Tėvyne mūsų..." ir jausiuos įkvėpta.
Linkiu lietuviško ir verčiančio didžiuotis savimi laisvadienio!
P.S. saldžiam ir sočiam trečiadieniui siūlau Persikų ir prancūziškos duonos pudingą, kuriam reikėtų:
pusės prancūziško batono
3-4 persikų
3 kiaušinių
indelio kondensuoto pieno
50 g sviesto (ištirpinto)
stiklinės šilto vandens
žiupsnelio cinamono
Prancūzišką batoną susipjaustome ne itin smulkiais kubeliais, persikus - taip pat.
Dideliame dubenyje šluotele arba šakute išplakame kondensuotą pieną ir kiaušinius.
Į šį mišinį pilame lydytą sviestą, išmaišome. Supilame šiltą vandenį - irgi išmaišome.
Į gautą masę sudedame persikų, prancūziško batono kubelius bei žiupsnelį cinamono, viską išmaišome ir paliekame kelioms minutėms. Kai duonos kubeliai suminkštėja, "tešlą" pilame/dedame į kepimo indą ir šauname į iki 165°C įkaitintą orkaitę. Kepame apie 45 minutes (galima ir šiek tiek ilgiau).
 |
| prieš/po |
Pudingui įkvėpė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą