Praėjusi savaitė buvo netikėta, bet būtent tuo ir ypatinga - daug keliavom, daug bendravom, liūdėjom ir juokėmės, pažindinomės ir dalinomės prisiminimais, šąlom ir šildėmės.
Po ilgų kelionių grįžę namo, džiaugėmės pagaliau atėjusia žiema su sniegu, važiavom sveikinti močiutės su gimtadieniu
ir skanauti picų.
Jeigu paskutinis įrašas buvo apie draugystę, tai šis neabejotinai turi būti skirtas šeimai (kaip ir visa prabėgusi savaitė). Išduosiu Jums mažytę paslaptį: jaučiamės kaip niekada įkvėpti plėsti ir savąją šeimą... Kiek gi galima gyventi tik trise - aš, mano mylimas vyras ir mūsų bičiulis Bartas?
Na ir dar keletas įkvepiančių dalykėlių, kuriais šiuo metu džiaugiamės:
- skaitome lietuviškai: Andriaus Užkalnio skiltis viename didžiųjų šalies dienraščių;
- skaitome užsienietiškai: kitokie naujųjų metų patarimai;
- žiūrime super angliškai: nuostabus ir įtraukiantis naujasis Sherlock Holmes'as;
- klausome ir negalime sustoti lietuviškai: Pop Boys - Nakty;
- kepame ir ragaujame: "Kelo(g)ntinai" (a la Florentinai, bet tokie netikri):
Sumaišome indelį kambario temperatūros kondensuoto pieno, 250 g kukurūzų dribsnių, sezamo sėklų ir aguonų po saujelę, |
išdėliojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 190°C karštumo orkaitėje 5-7 minutes |
ir leidžiame ataušti, |
o tada - skanaujam ir nepasitenkinam tik vienu. Chi chi. |
Linkiu Jums maloniai šaltos, gausiai baltos ir nuodėmingai saldžios savaitės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą