Vasario buhalterija

Vasaris done. Jis buvo gerokai produktyvesnis už sausį ir tai yra tiesiog nuostabu! Nuveikiau viską, ką planavau ir net šiek tiek daugiau.

Užgavėnės šiemet buvo kaip niekad linksmos, netgi, sakyčiau, linksmiausios gyvenime. Kadangi labai daug juokėmės ir juokavom, tradiciniam apsivalgymui laiko beveik ir nebeliko... Beveik tuščią stalą galit matyti nuotraukoje:

Ugnės vardadienį paminėjom taip pat šeimos rate, ramiai, bet tuo pat metu ir smagiai, su žaidimais, dainom ir šokiais Ugnės kambary. Kepiau netgi sausainių degtukų, bet jie ne itin pavyko, todėl kolkas neviešinsiu, chi chi.

Valentino diena prabėgo ne visai taip, kaip tikėjausi ar planavau, bet vistiek smagiai. O ypač džiaugiuosi dovanėlėmis, kurias pati ir padovanojau savo dviem mylimiausiems - Martynui ir Ugnei. Dabar visiškai savanoriškai užsiimsiu trumpa reklama, kurią tiksliausia būtų pavadinti tiesiog rekomendacija: mano puikioji draugė Vitalija, kurios gražūs papuošalai džiugina jau ne vieną ausį ar kaklą, kuria ir darbuojasi labai sparčiai. Aš gi pasinaudojau pažintimi ir užsakiau mudviem su Martynu vienodas odines apyrankes ir - ką Jūs manot? - brangioji draugė nupynė dar vieną mažą apyrankytę ir mūsų Ugnei. Dabar visi galim būt pasipuošę ir tokie, žinot, dar labiau susieti nei iki šiol. Labai rekomenduoju užsukti į Vitalijos kurtų papuošalų bei visokių nertų dalykų puslapius facebook'e. Ten tikrai rasit dovanėlę sau ar tam, ką mylit. O jeigu nepavyks išsirinkti - susisiekę su Vitalija galėsit sutarti dėl visiškai individualaus užsakymo įgyvendinimo. Atsakau.

Staiga šovusi į galvą mintis suorganizuoti tik mergaičių vakarėlį buvo lyg ir planuota, bet vistiek pavyko ne taip sklandžiai, kaip norėjau. Liko neįgyvendinta keletas veiklų, o viena labai svarbi dalyvė negalėjo dalyvauti dėl labai svarbios priežasties. Bet aš pernelyg neliūdžiu ir jau planuoju kitą tokį savaitgalį, kai bus galima skaniai gaminti ir skaniai valgyti, ką nors ramiai gurkšnoti, žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, kalbėtis apie gyvenimą ir tikrai ilgai pamiegoti po visko.

"Deadpool"... Labai kitoks - nors ir patyrusiųjų Marvel sukurtas filmas - apie dar vieną super herojų, buvo išties geras. Toks visiškai ne vaikams, pilnas juodų juokelių, su gražia mintim, šiek tiek nuspėjama pabaiga (kuris gi holivudinis nuotykių filmas tokios neturi?), bet labai smagiai susižiūrėjęs filmas, kurį tikrai rekomenduoju visiems, pavargusiems nuo tobulų super herojų, nes Deadpool - tikrai tobulesnis už juos visus! Gi čia Ryan Reynolds, nes šiaip kas nors...

Labai džiaugiuosi, kad ir vasarį pavyko įgyvendinti visas naująsias šių metų rubrikas: ir pakeliavom, ir pašventėm, ir prisiminėm, ir pagurkšnojom...

Vasaris buvo visoks, bet labiausiai - smagus. Koveli, varyk čia!

Šeimos paveldas: vaflinis tortas su karameliniu kremu

Džiaugiuosi galėdama pristatyti šio mėnesio šeimos paveldo rubriką, kurioje šįkart - mano tėčio ir brolio Valentino dienai nei kartą gamintas vaflinis tortas. Toks paprastas, toks greitas ir toks saldumyniškas. Tikrai rekomenduoju jį išbandyti, ypač, jeigu turite vaikų - jie mielai įsitrauks į paprastą ir saldų gaminimo procesą.

1 torčiukui turėkit:

norimos formos vaflių lakštų (naudojau apskritus),
1 indelį karamelizuoto saldaus sutirštinto pieno,
180 gramų tikro sviesto,
1 plytelę gero juodojo šokolado.

Visų pirma, labai svarbu sviestą ir karamelizuotą sutirštintą palaikyti kambario temperatūroje bent keletą valandų - taip greičiau ir paprasčiau galėsite pagaminti kremą.

Taigi sviestą ir karamelizuotą sutirštintą pieną sukrėskite į dubenį ir gerai išmaišykite. Galite naudoti elektrinį mikserį arba, kaip aš šįkart - tiesiog šluotelę. Jeigu ingredientai bus kambario temperatūros - tikrai be vargo viską išmaišysite.

Ruoškite tortą: imkite vieną vaflio lakštą, jį ne itin gausiai, bet tolygiai aptepkite karameliniu kremu, uždenkite kitu vaflio lakštu, vėl aptepkite kremu. Taip sluoksniuokite, kol visas kremas bus sunaudotas. Toro viršaus nebūtina aptepti kremu, nes jį puošime kitaip.

Torto puošimui garų vonelėje ištirpinkite plytelę kokybiško juodojo šokolado. Dar karštu šokoladu apipilkite paruoštą tortą ir statykite į šaldytuvą sustingti bent porai valandų.

Jeigu norisi, porą torto sluoksnių galite pertepti ne kremu, o saldžiarūgščiu džemu - tarkim, raudonųjų arba juodųjų serbentų. Tai bus išties puikus akcentas!

Gražus, paprastas, skanus, maloniai sviestiškai karameliškas, puikiai tinkantis prie kavos, beveik netikėtiems svečiams pavaišinti ar šiaip savaitgaliui pasaldinti.

Ačiū tėčiui ir broliui, kad Valentino dienos proga šio skanėsto sulaukdavom beveik kasmet, nors aš, mama ir sesė nepajudindavom nė piršto! 

Saldaus ir lengvo savaitgalio visiems!

Mėnesio proga ir Smetoniškas Napoleonas

Kadangi abi Lietuvos Nepriklausomybės šventės minimos šaltuoju metų laiku, nėra paprasta sugalvoti, kaip įkomponuoti mūsų vėliavos spalvas į šventinius patiekalus nenaudojant dažų ir nepaverčiant visko keistu cirku (tikriausiai pamenat prieš keletą metų kažkieno sugalvotus trispalvius cepelinus?.. siaubas!). Todėl šiemet aš nusprendžiau pažvelgti į Vasario 16-osios šventę kitu kampu: kas tie žmonės, nulėmę šį svarbų mūsų valstybės žingsnį, tie drąsuoliai, nepabūgę nieko? Žinom Joną Basanavičių, žinom Mykolą Biržišką, Petrą Klimą, Aleksandrą Stulginskį ir daugybę kitų. Visam tam ilgam sąraše buvo ir Antanas Smetona, iki šiol labai prieštaringai vertinamas, dukart Lietuvos prezidentu tapęs politikas ir visuomenės veikėjas. Ir štai tada man šovė į galvą mintis! Juk tiek kartų esu girdėjusi apie įvairiausius patiekalus, kurių pavadinimai papildomi vienu bendru žodžiu smetoniškas. Pirmasis smetoniškas dalykas, kurį pavyko prisiminti - Napoleono tortas.  

Prisimenu, kad Napoleono tortą su sviestiniu kremu mano amžiną atilsį močiutė kepdavo gan dažnai ir su visa pagarba bei meile turiu pasakyti, kad nebuvau jo mėgėja: labai riebus ir gana sausas, jį ragaudavau tik iš mandagumo...

Prisiminiau ir tai, kad buvau girdėjusi apie smetonišką Napoleono variantą su plikytu kremu, kuris yra nepaprastai skanus. Nebuvau jo ragavusi, bet žinojau, kad plikytą kremą tikrai mėgstu, todėl nusprendžiau nieko nelaukdama išbandyti.

Puikiai suprantu, kad Antanas Smetona su šiuo tortu susijęs tik tuo, kad abu buvo populiarūs ir žinomi tuo pačiu metu. Ir tikrai suprantu, kodėl tas laikotarpis - tarpukaris, kai Lietuva buvo nepriklausoma valstybė - daugeliui asocijuojasi su geru gyvenimu, pilnatve ir... skaniu maistu. Žiūrėdama filmus arba skaitydama ką nors apie tą laikotarpį įsivaizduoju, kad žmonės tuomet jautėsi laimingi ir laisvi. Įsimylėdavo, planuodavo, kūrė verslus, rašė knygas, politikavo - gyveno normalų baltiškai vakarietišką gyvenimą. Kas nutiko netrukus, visi mes žinom, bet šįkart gal apie tai nesiplėsiu.

Tai štai šiam tortui (24 centimetrų skersmens) Jums reikės:

Lakštams:

400 gramų sviesto,
4 stiklinių miltų,
1 stiklinės riebios grietinės,
1/3 arbatinio šaukštelio sodos.

Labai šaltą sviestą sutarkuokite burokine tarka arba sukapokite peiliu. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite, kad kiekvienas sviesto trupinys apliktų miltais. Supilkite grietinę ir minkykite viską tol, kol tešla sulips į vientisą rutulį. Jį padalinkite į šešias lygias dalis (aš iš kiekvienos dalies rankomis suformavau rutulį) ir padėkite į šaldytuvą kaip riekiant atvėsti.

Kiekvieną atvėsusį tešlos rutuliuką ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite iki maždaug 24 centimetrų skersmens skritulio. Kiekvieną tešlos lakštą perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir subadykite šakute - taip lakštai iškeps lygūs, nepūslėti.

Kepkite lakštus (aš kepiau po vieną per kartą) 185°C karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių arba kol ims vos vos ruduoti. Palikite visiškai atvėsti.

Kremui:

300 gramų tikro sviesto,
1 stiklinės miltų,
1 1/2 stiklinės pieno,
2 stiklinių cukraus,
20 gramų vanilinio cukraus,
6 kiaušinių trynių.

Kremui paruošti reikės dviejų nedidelių puodų.

Viename puode kaitindami ant vidutinės ugnies išlydykite sviestą. Į jį suberkite miltus ir kaitinkite maišydami mediniu šaukštu tol, kol masė taps vientisa. Nukelkite nuo ugnies.

Kitame puode pakaitinkite pieną, cukrų ir vanilinį cukrų. Kaitinkite maišydami, kol masė beveik užvirs. Žodis beveik čia labai svarbus. Nukelkit nuo ugnies.

Maišydami supilkite pieno ir cukraus masę į puodą su sviesto ir miltų mase. Maišykit tol, kol masė taps vientisa ir be gumulėlių.

Į atvėsusią masę po vieną įmuškite kiaušinių trynius kaskart viską labai gerai išmaišydami. Kai masė taps vientisa ir maždaug grietinės tirštumo, viskas - plikytas kremas paruoštas!

Paruoškite tortą.

Torto lakštų kraštus apipjaukit peiliu, naudodami lėkštę ar kitą norimo skersmens skritulį. Nupjautus kraštus sutrupinkite pirštais.

Ant tortinės formos dugno ar tortinės, kurioje serviruosite, guldykite vieną tešlos lakštą. Jį aptepkite kremu. Ant viršaus dėkite kitą lakštą ir vėl aptepkite kremu. Taip kartokite iki paskutinio lakšto. Galiausiai torto viršų bei šonus (jeigu norite) aptepkite kremu ir pabarstykite trupiniais.

Smetoniškas Napoleonas paruoštas! Palikite jį šaldytuve per naktį, kad tinkamai įsigertų kremas ir tortas gebėtų išlaikyti formą.

Saldus, ne per riebus, nostalgija dvelkiantis, tradiciškas, šventinis - tikras, tikrų tikriausias tortas!

Būtinai gaminkit - reikės Jūsų laiko ir dėmesio, bet rezultatas tikrai to vertas!

Šeimos paveldas: braškių putėsių tortas su grietinėlės kremu

Sugalvojau nuo šių metų Įkvėpimo bloge pradėti naują rubriką, pavadinimu "Šeimos paveldas". Joje kas mėnesį pateiksiu po vieną amžių ir burnų patikrintą receptą, kuris yra mėgstamas ir naudojamas mano šeimoje.

Pirmasis Jūsų dėmesio tikisi nuostabus mano mamos gaminamas tortas, tinkamas visiems metų laikams ir progoms, bet mūsuose gaminamas sausio 5 dieną, kai mano brolis ir mano senelis švenčia savo vardadienius - Vytautines.

Jums reikės:

Biskvitui:

3 kiaušinių,
1 siklinės cukraus,
1stiklinės miltų,
1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
Pusės citrinos sulčių, vandens ir cukraus mišinio biskvitui sulaistyti.

Braškių putėsiams:

400 gramų braškių (tinka ir šaldytos),
cukraus pagal skonį,
Citrinos sulčių pagal skonį,
15 gramų želatinos,
5 valgomų šaukštų šalto vandens.

Grietinėlės kremui:

400 mililitrų 35% riebumo grietinėlės,
keleto valgomų šaukšto saldaus kondensuoto pieno,
15 gramų želatinos,
5valgomų šaukštų šalto vandens.

Biskvitui išplakite kiaušinius su cukrumi. Suberkite persijotus miltus ir kepimo miltelius. Gausite tirštoką tešlą. Ją sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą tortinę formą. Kepkite 185°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį arba kol į biskvito vidurį įkištas medinis pagaliukas jį ištraukus bus sausas. Dar šiltą biskvitą išimkite iš kepimo formos ir palikite atvėsti. 

Atvėsusį biskvitą sulaistykite citrinos sulčių, cukraus ir vandens sirupu.

Braškių putėsiams želatiną sumaišykit su šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti. Išbrinkusią želatiną pašildykite karšto vandens vonelėje, kol ji taps skysta ir vientisa. Palikite ją šiek tiek atvėsti.

Braškes sukrėskite į dubenį, supilkite citrinos sultis, įberkite kelis valgomus šaukštus cukraus. Sutrinkite blenderiu iki vientisos masės. Paragaukite, įdėkite dar cukraus, jeigu reikia. Plakdami braškių masę mikseriu, iš lėto pilkite želatiną. Plakite, kol masė ims standėti ir šviesėti.

Paruoštą biskvitą dėkite atgal į atsegamą tortinę formą. Ant biskvito tolygiai paskleiskite braškių putėsius, išlyginkite paviršių ir dėkite į šaldytuvą sustingti.

Kremui skirtą želatiną paruoškite taip pat, kaip ir skirtą putėsiams.

Grietinėlės kremui beveik iki standumo išplakite grietinėlę. Įdėkite porą šaukštų kondensuoto pieno. Dar kartą viską išplakite ir paragaukit - jeigu trūksta saldumo - įdėkite dar kondensuoto pieno. Plakdami mikseriu iš lėto supilkite želatiną ir plakite, kol kremas ims standėti. Sukrėskite kremą ant jau sustingusio braškių putėsių sluoksnio, išlyginkite paviršių ir dėkite į šaldytuvą.

Pora valandų ir viskas - tortas paruoštas!

Linkiu dar trupučio šalčio ir daug daug sniego!

Vyšninis antrasis gimtadienis ir paslaptingas Juodasis miškas

Paskutiniu metu planuodama kokį renginį, visuomet sugalvoju temą. Tema leidžia tarsi nusibrėžti ribas, nes žinant šių laikų galimybes atsiranda rizika perkrauti savo šventę tokiu, kaip aš sakau, slavišku stiliumi, kai vienu metu naudojama daugybė gražių, bet vienas prie kito nederančių dalykų (na, suprantat, kalbu apie visų įmanomų papuošalų (auksas, sidabras, plastmasė...) dėvėjimą vilkint leopardo rašto suknelę...). Tai štai tema suvaldo mano mintis ir akimirksniu padiktuoja puikių idėjų.

Šįkart planuojant Ugnės antrąjį gimtadienį, susimąsčiau: kas pasaulyje būna po du? Vyšnios! Kai į galvą šovė ši mintis, viskas tarsi stojo savo vieton.

Pirmiausiai, ėmiausi kvietimų. Nors, tiesą pasakius, žodis ėmiausi gal kiek per skambus... Tiesiog vieną vakarą bežiūrėdama filmą pakarpiau, paklijavau, paspalvinau, užrašiau ir viskas - kvietimai buvo baigti.

Buvo vienas, bus ir du!

Tuomet apgalvojau labai lakonišką gimtadienio meniu. Čia man ir vėl pagalbos ranką ištiesė vyšnios, kurios, pasirodo, yra puikus akcentas labai daug kur.

Taigi savo svečius vaišinau:

* salotomis su karšta vištiena, sirupe virtomis vyšniomis ir česnakiniu medaus padažu

* vyšniniais guminukais

* vyšnių ir obuolių gėrimu,

* naminiais vyšninias ledais su vyšnių gabalėliais 

* ir, žinoma, vakaro žvaigžde - tortu labai mistišku pavadinimu Juodasis miškas...

Tortas, nors jo gamyba ir atėmė šiek tiek laiko, pavyko puikiai! Visas baltas ir toks nekaltutis išorėje ir drėgnas bei pilnas skonių viduje. Vyšnios ir šokoladas yra puikūs draugai nuo seniausių laikų, todėl čia suklysti nebuvo įmanoma. Žodžiu, puikus skonių ir išvaizdos kontrastų pavyzdys tas Juodasis miškas!

Tikrai rekomenduoju išbandyti savo jėgas ir skonio receptorius!

Šokoladiniam biskvitui turėkit:

280 gramų miltų,

120 gramų kokybiškos kakavos,

1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,

1 arbatinį šaukštelį sodos,

1 arbatinį šaukštelį druskos,

400 gramų cukraus,

2 kiaušinius,

125 mililitrus aliejaus,

250 mililitrų pieno,

250 mililitrų verdančio vandens.

Dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kakavą, kepimo miltelius, sodą, druską ir  cukrų.

Kitame dubenyje iki putų išplakite kiaušinius. Supilkite aliejų ir pieną. Į gautą masę po truputį plakdami supilkite miltų mišinį. Plakite, kol masė taps vientisa.

Iš lėto supilkite verdantį vandenį. Plakite, kol masė dar kartą taps vientisa.

Gautą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą torto kepimo formą (22-24 centimetrų skersmens). Kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie valandą arba kol į biskvito vidurį įbestas ir ištrauktas pagaliukas bus sausas.

Iškeptą biskvitą atvėsinkite. Atvėsusį ilgu aštriu peiliu arba specialia vielute perpjaukite į keturias lygias dalis.

Vyšnių įdarui prireiks:

600 gramų šviežių arba šaldytų vyšnių,

6 valgomų šaukštų cukraus,

2-3 valgomų šaukštų kukurūzų krakmolo.

Nedideliame puode kaitinkite vyšnias su cukrumi, kol uogos ims leisti savo sultis, o cukrus ištirps. Keletą valgomų šaukštų šio sirupo nusemkit į atskirą indelį. Į sirupą suberkite krakmolą ir gerai išmaišykit. Gautą masę supilkite atgal į puodą ir maišydami pavirkite maždaug minutę, kol vyšnių įdaras taps tirštas ir klampus. Nukelkite puodą nuo ugnies ir palikite visiškai atvėsti.

Šokolado glajui turėkit:

100 gramų kokybiško juodojo šokolado,

85 mililitrus riebios grietinėlės,

15 gramų sviesto.

Nedideliame puode kaitinkite grietinėlę. Prieš jai užverdant, nukelkite puodą nuo ugnies. Suberkite smulkintą juodąjį šokoladą ir viską gerai išmaišykit. Sudėkite sviestą ir dar kartą gerai išmaišykit, kol glajus taps vientisas ir blizgus. 

Gautu šokoladiniu glajumi ištepkite kiekvieno biskvito ketvirčio paviršių ir padėkite vėsiai, kad glajus sustingtų.

Grietinėlės kremui prireiks:

250 gramų maskarponės sūrio,

1 litro riebios grietinėlės,

95 gramų cukraus pudros.

Į didelį dubenį sukrėskite maskarponės sūrį ir supilkite grietinėlę. Plakite elektriniu mikseriu, kol kremas ims tirštėti. Suberkite cukraus pudrą ir plakite mikseriu tol, kol masė pavirs puriu, bet standžiu kremu.

Norėdami surinkti tortą, imkite vieną iš biskvito ketvirčių ir dėkite jį ant didelės lėkštės ar indo, kuriame planuojate patiekti tortą ir apjuoskite tortinės formos žiedu - tai leis lengviau suformuoti lygų ir tvarkingą tortą.

Biskvitą aptepkite maždaug penktadalius grietinėlės kremo. Ant jo atsargiai paskleiskite maždaug trečdalį vyšnių įdaro. Ant viršaus dėkite antrą biskvito ketvirtį ir šiek tiek paspauskite delnais. Ant jo vėl tepkite penktadalį grietinėlės kremo, o ant šio - trečdalį vyšnių įdaro. 

Kartokite procedūrą ir su trečiuoju biskvito ketvirčiu. 

Ketvirtą biskvito ketvirtį aptepkite penktadaliu grietinėlės kremo. Likusią paskutinę penktają kremo dalį sukrėskite į nedidelį indą, uždenkite ir statykite į šaldytuvą.

Sustatytą tortą dėkite į šaldytuvą ir palikite jame per naktį.

Kitą dieną išimkite tortą iš šaldytuvo, nuimkite jį juosiantį tortinės formos žiedą. Torto šonus kruopščiai aptepkite likusiu grietinėlės kremu. Jeigu norisi, puoškite tortą uogomis ar šokoladu ir grąžinkite atgal į šaldytuvą dar bent porai valandų.

Gimtadienis buvo išties smagus! Nors jo išvakarėse Ugnė visai rimtai susirgo, šventės metu buvo linksma ir aktyvi: visi iki vieno šoko ir dainavo, ėjo su ja pažaisti ir apžiūrėti jos kambario. Kaip aš norėčiau turėti tiek jėgų, kiek ji!

Puiki ta mūsų mergaitė! Nuo praėjusio gimtadienio paaugo net 9 centimetrais, nusikaldino visus dantis, išmoko pati eiti ant puoduko (turiu galvoj, tikrai pati: nueina, įsijungia vonioje šviesą, atsidaro duris, ir padaro visa kita...) ir apskritai yra labai savarankiška, viską nori daryti pati, čiauška kaip užvesta, regis, dar minutė, ir pradės kalbėt normaliausiais sakiniais, dievina darželį, yra tikra bučiuoklė ir koketuotoja... Atrodo, kad ne ji iš mūsų, o mes iš jos kasdien mokomės.

Linkiu jai būti sveikai ir linksmai, paklusniai ir drąsiai. Linkiu šiais metais patirti ir išmokti daugybę naujų dalykų. Mudviem su Martynu eilinį kartą palinkėsiu kantrybės - tai svarbiausias dalykas būnant tėvais. Tikrai svarbiausias, patikėkit.

Smagaus likusio savaitgalio visiems!

Mostachón arba karūna birželiui

Braškės Lietuvoj kaip ta trumpiausia metų naktis - vos prasidėjo ir jau nebėr... Tai suskubau Joninių proga pagaminti ką nors iš šių vasariškų gražuolių. Akis užkliuvo už Meksikoj atsiradusio paprasto torto gražiu pavadinimu Mostachón. Dalinuosi su Jumis šiuo puikiu, labai greitai pagaminamu desertu. Jame telpa viskas, ko reikia geram saldumynui: jo pagrindas traškus ir kvepiantis, kremas saldus ir švelnus, o viską vainikuoja gaivios ir saldžiarūgštės braškės. Mostachón - tai tarsi kokia karūna birželiui vainikuoti, nemanot?

17 centimetrų pagrindui turėkit:

1 kiaušinio baltymą,
50 gramų cukraus pudros,
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelį druskos,
110 gramų krekerių,
saują mėgstamų smulkintų riešutų.

Kremui reikės:

125 gramų kreminio sūrio,
125 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,
100 gramų cukraus pudros.

200 gramų šviežių braškių papuošimui.

Dubenyje iki purių baltų putų išplakite kiaušinio baltymą. Į išplaktą baltymą suberkite cukraus pudrą, kepimo miltelius bei druską ir plakite, kol masė taps vientisa.

Į gautą masę suberkite sulaužytus krekerius ir susmulkintus riešutus. Viską gerai išmaišykit, kol kiekvienas krekerio ir riešuto gabalėlis pasidengs baltymų mase.

Tešlą sukrėskit į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir gerai prispauskit prie dugno.

Kepkite torto pagrindą iki 180°C įkaitintoje orkaitėje 20-30 minučių. Iškepę palikit ataušti kepimo formoje, paskui išimkit ir palikit visiškai atvėsti.

Kremui išplakit kreminį sūrį ir cukraus pudrą iki vientisos masės. Supilkit grietinėlę ir plakit, kol kremas sutirštės.

Torto pagrindą dėkit ant indo, kuriame serviruosite. Ant viršaus sukrėskit paruoštą kremą, šiek tiek išlyginkit paviršių. Puoškit tortą nuplautomis, nusausintomis pjaustytomis šviežiomis braškėmis. Dėkite tortą į šaldytuvą

Linksmų Joninių pabaigtuvių ir lengvos likusios darbo savaitės!

Balandžio buhalterija

Atsiskaitymo metas.

Pačioje balandžio pradžioje išaušo trisdešimtas Martyno gimtadienis. Buvo daug planų ir sumanymų ir, kaip bebūtų keista, beveik visus juos pavyko įgyvendinti. 

Buvo ir būrys artimų brangių svečių. Buvo ir šaudymas iš lanko, arbaleto bei orinio šautuvo. Buvo ir linksmi apdovanojimai bei trijų aukštų tortas. Buvo daug gražių žodžių bei šiltų prisiminimų. Buvo ir kalnas nuostabių - dažniausiai šmaikščių - dovanų. O tikrąją gimtadienio dieną buvo net ir Ugnės pasveikinimas tėčiui tiesiog darbe! Žodžiu, buvo visko, o tai, ko nepavyko įgyvendinti, sugulė patirtin.

Savo taip ilgai planuotą focaccia iškepiau ir likau labai patenkinta rezultatu. Tikra fantastika, kai realybė pranoksta lūkesčius! Kaip sekėsi kepti ir ragauti, aprašiau štai čia.

Velykos šiemet irgi buvo smagios. Su sese daug visko prigalvojom ir prisiruošėm, bet geriau už visas dekoracijas ir dovanėles buvo tai, kad eilinį sėdėjimą prie stalo sureguliavom griežtai ir įdomiai: iškart po pusryčių - žaidimai, po pietų - pasivaikščiojimas miške, o po desertų - apsikeitimas dovanėlėmis. Dabar jau galiu sakyti iš patirties: priverskit (švelniuoju būdu, žinoma) žmones bent retkarčiais atsikelti nuo stalo ir pamatysit, kad nei apsnūdusių nebeliks, nei apsivalgiusių. Ridenom kiaušinius, bėgiojom per kliūtis su didžiuliais mediniais šaukštais (kuriuose, beje, nešėm po kiaušinį) dantyse, vykdėm visokias juokingas užduotis, vaikščiojom miške, važinėjom dviračiu, šiek tiek šokom ir dainavom, todėl nebuvo nei kada snausti, nei persivalgyti. O man smagiausia, kad visose užduotyse dalyvavo visi, ypač seneliai, nustebinę savo lankstumu ir azartu.

Taaaaip... Dėl to pratimo su kamuoliu... Aš jo visdar nepadarau. Ir ne todėl, kad nepavyksta, o todėl, kad visą mėnesį nebuvau pravėrusi sporto klubo durų. Tai didžiausia viso balandžio mėnesio gėda ir ją išspręsti yra vienintelis būdas. PAGALIAU NUEITI Į SPORTO KLUBĄ! Lengva, ane?

Knyga, kurią pradėjau, įdomi ir savotiška. Trumpos detektyvinės istorijos, kurios skaitosi visai paprastai, todėl rekomenduočiau visiems šio žanro mėgėjams.

Ir, žinoma, dėl to pažado pranokti pačiai save. Sumanymas "keturi tortai per dvi dienas taip, kad Martynas nepastebėtų" pavyko be jokių problemų. Deja, pojūčio, kad pranokau pati save nėra. Matyt, pernelyg lengva buvo užduotis. Reikės sugalvoti kažką išties toookio...

Taigi, o dabar apie tą trijų aukštų tortą.

Pats mažiausias, bet aukščiausiai įsikūręs yra daugybę kartų gamintas ir niekad nenuvylęs gaivusis jogurtinis persikų tortas. Po juo guli nuostabusis ir labai greitai pagaminamas biskvitinis medaus tortas. 

Na, o pačioje apačioje atsidūrė didžiausias ir tvirčiausias iš trijų - pirmą kartą keptas Ferrero Rocher tortas,

kuriam reikėjo:

Biskvitui:

5 didelių kiaušinių,

5 valgomų šaukštų cukraus pudros,

200 gramų maltų kepintų lazdyno riešutų,

2 valgomų šaukštų kakavos,

2 valgomų šaukštų miltų,

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

Kremui:

200 gramų labai minkšto sviesto,

100 gramų juodojo šokolado,

100 gramų pieniško šokolado,

maždaug 200 gramų Nutella kremo,

85 gramų riešutų skonio perteptų vaflių.

Biskvitui išplakite kiaušinius ir cukraus pudrą. kol jie taps puria mase. Atskirame dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Vis maišydami dalimis suberkite miltų  mišinį į kiaušinio plakinį. Suberkite maltus lazdyno riešutus ir išmaišykite.

Gautą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą torto kepimo formą ir kepkite 25-30 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Mediniu pagaliuku patikrinkit, ar pyrago vidurys iškepęs - ištrauktas pagaliukas turi būti sausas.

Iškeptą pyragą maždaug 10 minučių vėsinkit kepimo formoje, paskui išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių.

Kremui garų vonelėje ištirpinkit juodąjį ir pienišką šokoladą ir palikite šiek tiek atvėsti. Atskirame inde mikseriu išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo. Į išplaktą sviestą sudėkite dar šiltą šokoladą, Nutella kremą ir išmaišykit. Suberkit ganėtinai stambiai supjaustytus riešutinius vaflius.

Atvėsusiį biskvitą perpjaukit į dvi dalis. Vieną dalį dėkit ant lėkštės ar kito patogaus paviršiaus ir aptepkit maždaug trečdaliu kremo Ant viršaus dėkit kitą biskvito pusę ir lengvai paspauskit. Aptepkit dar trečdaliu kremo. Likusiu kremu aptepkit torto šonus. Jeigu norit, papuoškit tortą riešutais arba šokoladiniais saldainiais ir keletui valandų dėkit į šaldytuvą. Prieš patiekdami, palaikykit tortą kambario temperatūroje, kad truputį suminkštėtų.

Balandis baigtas, laukiam, ką atneš gegužė!

Pavasariškas pyragas su citrinų ir grietinės kremu

Pastaruoju metu citrinos mane tiesiog persekioja... Vos pamatau ką nors su jomis, iškart užsimanau gaminti. Tai va su šiuo citrinų pyragu taip pat: užmačiau Pinterest'e ir viskas, negalėjau nurimti. Vakar vakare ilgai negalvodama ėmiau ir sumeistravau labai paprastą ir ganėtinai greitą pyragą, kuris išėjo tiesiog... fantastiškas! Atitinka visus mano kriterijus: mažai pyrago, daaaug kremo ir nuostabus saldžiarūgštiškumas. Man iš skanaus deserto daugiau nieko ir nereikia. Tiesa, net Martynui labai patiko, o tai nutinka tikrai ne kiekvieną kartą.

Labai rekomenduoju išbandyti. Be to, labai gali būti, kad visko, ko reikia šiam pyragui tiesiog dabar rasite savo namuose, todėl atidėlioti tikrai nevalia!

Reikės:

Jūsų mėgiamos trapios tešlos (aš naudojausi šiuo receptu)*.

Kremui:

200 gramų cukraus,
4 valgomų šaukštų kukurūzų krakmolo,
245 mililitrų pieno,
2 citrinų sulčių,
1 citrinos žievelės, smulkiai tarkuotos,
3 lengvai išplaktų kiaušinio trynių,
70 gramų šalto sviesto,
240 gramų grietinės.

* Viską dariau taip pat, kaip parašyta recepte, tik keičiau kepimo laiką: monetomis prispaustą  tešlą kepiau 15 minučių, paskui, nuėmusi svorį - dar 20 minučių, kol pradėjo gražiai ruduoti.

Gaminame kremą.

Į nedidelį puodą suberkite cukrų ir kukurūzų krakmolą, išmaišykit. Pradėkite kaitinti puodą ant vidutinės ugnies ir pamažu supilkit pieną bei citrinos sultis. Vis pamaišydami virkite, kol masė pradės tirštėti ir ims burbuliuoti. Pavirkit dar 2 minutes ir nukelkit puodą nuo ugnies.

Į dubenėlį su lengvai išplaktais kiaušinio tryniais įdėkite keletą šaukštų ką tik išvirtos masės ir gerai išmaišykit. Gautą mišinį pilkit atgal į puodą, o patį puodą statykit atgal ant vidutinės ugnies ir nuolat maišydami šluotele kaitinkit, kol masė ir vėl pradės burbuliuoti.

Nukelkit puodą nuo ugnies, maišydami po gabalėlį sudėkit šaltą sviestą ir tarkuotą citrinos žievelę.

Gautą masę palikit atvėsti kambario temperatūroje maždaug 45 minutėms.

Į atvėsusį kremą sukrėskit grietinę. Maišykit, kol kremas taps visiškai vientisas.

Į iš anksto iškeptą pyrago pagrindą sukraukit citrinų ir grietinės kremą. Pyragą statykit į šaldytuvą bent trims valandoms (arba nakčiai).

Puoškite citrinų griežinėliais, pjaukit ir ragaukit. Labai gaivus, turtingo skonio ir, kažkodėl, labai pavasariškas pyragas.

Saulėtos ir darbingos savaitės visiems!

Švęskim laisvę ir nepriklausomybę!

Ši diena buvo nuostabi! Pasidižiavimo verta proga, saulėta ir giedra diena, mylimiausia šeima šalia ir, žinoma, skanus maistas. Diena buvo tiesiog tobula! Ir ji dar nesibaigė!

Pagalvojau, kad reikia pagaliau išties atšvęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, praleidžiant ją su tais, kurie patys brangiausi širdžiai, aplankant mielas vietas ir paragauti ko nors tikrai skanaus. Tai štai, pagalvojau ir - nepatikėsit! - viskas išsipildė.

Laisvė ir nepriklausomybė (kalbant ir plačiąją, ir visiškai siaura šių žodžių prasme) yra tai, ko neturėdami mes negalim būti laimingi. Todėl siekiam šių vertybių kartais net sąmoningai to nesuprasdami. Juk ir kvėpuodami negalvojam: "va, dabar įkvėpsiu, o dabar - iškvėpsiu".

Jauskimės laisvi ir nepriklausomi kasdien. Visur. Bet vertinkim tai, kad tokie esam.

Kovo 11-osios proga kepiau nuostabų šokoladinį tortą su sviestiniu nutellos kremu, o šventinei vakarienei su Martynu skanausim didžiųjų tigrinių krevečių, šampano ir didžiuosimės, kad gyvenam būtent čia ir dabar.

Žinau, kad nei šokoladas, nei nutella, nei tigrinės krevetės su šampanu nė iš tolo nedvelkia cepelinais su spirgais, keptomis bulvėmis ar kitais patriotiškumais, bet būtent dėl šios priežasties jie būtent šiandien puošia mūsų stalą. Nes jeigu ne lygiai dvidešimtketverių metų senumo įvykiai, nei vieno iš šių dalykų mes, būdami paprasti žmonės:

a) nematytumėm parduotuvėse arba apskritai nebūtumėm girdėję apie jų egzistavimą,
b) neturėtumėm pinigų arba pažinčių jiems nusipirkti/gauti,
c) atstovėję trijų valandų eilę, išgirstumėm: "baigėsi.",
d) būtumėm iškviesti pasiaiškinti dėl nepadorių savo norų.

Todėl aš su didžiausiu džiaugsmu ir be jokio sąžinės graužimo mėgausiuos normalaus, laisvo ir laimingo žmogaus malonomais ir švęsiu laisvę bei nepriklausomybę iš visos širdies!

Torto pagrindams turėkit:

200 gramų miltų,

60 gramų kokybiškos nesaldintos kakavos,

pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

1 arbatinį šaukštelį druskos

240 mililitrų riebaus pieno,

170 gramų kambario temperatūros sviesto,

350 gramų cukraus,

4 didelius kiaušinius.

Į dubenį persijokit miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Išmaišykit.

Kitame dubenyje gerai išsukite minkštą sviestą su cukrumi (nepatingėkit pasidarbuoti lėčiausia eiga veikiančiu mikseriu bent 3-5 minutes). Kai masė taps puri, į ją po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart viską gerai išplakdami.

Toliau plakdami į sviesto ir kiaušinių masę berkite miltų ir kakavos mišinio, įpilkite truputį pieno. Įberkite dar šiek tiek miltų, tuomet - dar šiek tiek pieno. Tokiu eiliškumo kartokit procedūrą maždaug 5 kartus, paskutinius suberdami miltus su kakava. Plakite, kol masė taps visiškai vientisa.

Gautą masę padalinkit į norimą skaičių dalių (aš kepiau 17 centimetrų skersmens tortinėje kepimo formoje, todėl dalinau tešlą į tris lygias dalis, kepdami didesnėje formoje dalinkit į dvi). Į atsegamą torto kepimo formą įtieskite kepimo popieriaus, supilkite vieną dalį tešlos. Kepkite 175°C karštumo orkaitėje maždaug 25-30 minučių arba kol iš pyrago ištrauktas medinis pagaliukas bus visiškai sausas.

Iškepusį pyragą išimkite iš kepimo formos ir palikite atvėsti kokioms penkioms minutėms, tuomet nuimkite nuo kepimo popieriaus.

Kremui imkit:

230 gramų labai minkšto sviesto,

75 gramus riešutų ir šokolado kremo Nutella,

250 gramų cukraus pudros,

60 gramų 35-36% riebumo grietinėlės,

druskos pagal skonį.

Sviestą išplakite su Nutella kol masė taps vientisa (tam turėtų užtekti maždaug vienos minutės plakimo).

Supilkite grietinėlę, suberkite persijotą cukraus pudrą ir druską. Plakite dar maždaug 3 minutes arba kol kremas taps purus ir vientisas, o jo spalva ims šviesėti.

Kremu pertepkite torto pagrindus bei visą paviršių ir palikite šiek tiek sustingti šaldytuve.

Būkit laisvi! Būkit laimingi!

Raudonas, saldus, gausus - kas? Pirmasis gimtadienis!

Beveik prieš porą savaičių praūžė pirmasis Ugnės gimtadienis.

Mūsų mergaitė jau tikrai labai pasikeitusi, lyginant su tuo guzuliu, kurį pernai sausyje parsivežėm į savo namus. 

Tokia užsispyrusi ir atkakli, kad jau dabar jai šiek tiek pavydžiu šių savybių.

Pasidabinusi būreliu kolkas juokingai atrodančių dantų - atrodo tokia super miela, kai šypsosi arba juokiasi...

Pamažu bando eiti pati viena, niekieno neprilaikoma.

Ir šoka šoka šoka! Vos tik pasigirsta koks nors ritmas (kartais užtenka to, kad pradedu barbenti pirštais į stalą ar dainuoti kokią dainą) ir ji - nesvarbu, sėdi, stovi ar guli - ima šokti, sukinėtis į visas puses iškėlusi rankas į viršų. Vadinu šį procesą let the beat control your body. 

Žmonės sako, kad pagal savo išvaizdą ji - tikras mano ir Martyno mišinys. Pritariu. Bet iš visos širdies linkiu jai būti panašiai pačiai į save, chi chi.

Vis dažniau pastebiu, kad jiedu su Martynu turi panašių judesių ir mimikų, kramto ir žiovauja beveik identiškai. Tiesa, neseniai Ugnė pradėjo miegoti lygiai tokia pačia poza kaip ir aš: ant pilvo, vieną koją ištiesus, kitą - smarkiai sulenkus...

Žodžiu, auga tikras mūsų vaikas ir kasdien su ja darosi vis įdomiau!

Kalbant apie gimtadienį, jį geriausiai apibūdintų angliškas žodis crowded. Žmonių mūsų šiaip jau erdviuose namuose buvo beveik dvidešimt, tai patys suprantat... Bet gi kitaip tiesiog neįmanoma: tėvai, broliai ir sesės su antrom pusėm, keletas senelių ir viena pora mūsų draugų - štai Jums ir minia. Ir nors pati sau iš anksto buvau pažadėjusi neisterikuoti, visgi streso apturėjau nemažai, nes dieną prieš gimtadienį kepant tortą ir plakant kremą, apie kurį svajojau beveik metus, viskas nesisekė... Tai man tapo pamoka ateičiai, kad reikia paisyti ir klausyti savo protingo vyro patarimų. Kitą kartą būtinai išbandysiu naują receptą (ypač jeigu tai torto receptas) gerokai anksčiau negu ateis svarbioji proga. Ir nesvarbu, kad šventės dieną man ir Martynui tai bus jau ragautas dalykas ir mums tai nebus premjera. Svarbu, kad svečiai galės mėgautis tinkamai iki visiško vientisumo išplaktu torto kremu, vienodo storio ir skonio sluoksniais, o ne tokiu rudu neaiškiu bokštu, kokiu vaišinau šiemet... Mano kuklia nuomone, torto įvaizdį išgelbėjo tik ta nuostabi raudona popierinė gėlė pom pom'as, kurią pasigaminti yra toks vienas juokas, kad net vaikas sugebėtų.

Tiesa, nepavyko tik tortas. Štai su sausainiais viskas buvo geriau nei tvarkoj.

Jau senokai norėjau išbandyti whoopie pie sausainius. Išbandžiau ir žinau, kad kepsiu dar ne kartą. Nebūtinai tokius pačius, nes jų rūšių yra koks melejonas.

Suporuotiems sausainiams reikės:

115 gramų sviesto,

150 gramų cukraus,

1 didelio kiaušinio ir 1 didelio kiaušinio baltymo,

280 gramų miltų,

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

3/4 arbatinio šaukštelio druskos,

120 mililitrų pieno.

Sviestą ir cukrų plakite apie 2-3 minutes, kol masė pasidarys puri. Įplakite kiaušinį. Tuomet ir kiaušinio baltymą.

Kitame inde sumaišykite miltus, kepimo  miltelius ir druską.

Į sviesto masę suberkite pusę miltų mišinio. Plakant supilti pieną. Suberti likusius miltus.

Ant kepimo popieriumi išklotos skardos konditeriniu švirkštu arba maišeliu išspauskit maždaug 4 centimetrų skersmens sausainius.

Kepkite 7-8 minutes 175°C karštumo orkaitėje.

Iškepusius sausainius atvėsinkite ir suporuokite - net jeigu labai stengsitės, net jeigu visą kepimo laiką stovėsit šalia orkaitės su milimetrine liniuote rankoje, jie vistiek neiškeps vienodi. Gera žinia ta, kad rasti porą kiekvienai sausainio puselei tikrai pavyks.

Metas ruošti kremą, kuriam reikės:

140 gramų sviesto,

155 gramų cukraus pudros,

druskos,

1 valgomo šaukšto grietinėlės.

Apie pusę minutės plakite sviestą, tuomet suberkite cukraus pudrą ir žiupsnelį druskos. Plakite apie 2 minutes. Supilkite grietinėlę ir plakite dar 4 minutes, kol kremas taps purus kaip debesėlis vasarą.

Ant vienos iš sausainio puselių dosniai tepkite kremo. Prispauskite kita sausainio pusele ir šiek tiek pasukit, kad kremas tolygiai pasiskirstytų tarp sausainių. Jeigu norisi, sausainių kraštus paritinkit po kokius nors pabarstukus (naudojau vos matomai rausvus stambius cukraus kristalus).

Prieš vaišinant sausainiais svečius, būtų gerai juos atvėsinti, kad sviestinis kremas sustingtų ir kandant neištrykštų per kraštus. Aišku, tokie trykštantys sausainiai visiems įsimintų daug labiau, nei paprasti, todėl čia Jūsų reikalas šaldyti juos ar ne.

Pamačius tešlos ir kremo sudėtį iškart aišku, kad čia tikrai ne neatsivalgomieji sausainiai. Ne ne. Jų užtenka suvalgyti vieną, geriausiu atveju, du ir pasijusit kaip papietavę ir pavakarieniavę vienu metu. Aš Jums sakau.

Ir, žinoma, dovanėlės svečiams. Šios - jau galima sakyti - tradicijos laikausi nuo mudviejų su Martynu vestuvių. Tąkart į kelionę kiekvienam įdėjom po keksiuką su uogomis ir pačių gamintus arbatos pakelius. Praėjusį rudenį po Ugnės vardynų (gal ir apie jas kada prisiruošiu parašyti...) svečius lydėjom mažais stiklainėliais pomidorų džemo, o štai pirmajam gimtadieniui sugalvojau pasinaudoti Ugnės vardu ir visiems padovanoti po degtukų dėžutę, dekoruotą (jeigu taip galima pavadinti) šią progą simbolizuojančiais skaičiais, datomis ir paveikslėliais. 

Apibendrinant galiu pasakyti, kad gimtadienis buvo raudonas, kaip ir planuota, gausus svečių ir skonių prasme, pagrindinė dalyvė buvo puikios nuotaikos ir ypač džiaugėsi pirmą kartą gyvenime gavusi torto (tiesa, cukraus poveikis buvo beveik kaip filmuose...), o jau dovanų dovanų... Kaip yra su Ugnės jausmais kolkas neaišku, bet mane labiausiai džiugina medinės kaladėlės: dėlioju jas, statau namus ir pilis ir tokia ramybė užplūsta... Kol neatvažiuoja tankas U1 ir visko su didžiausiu džiaugsmu nesugriauna...

P.S. visos dovanos ypatingos, todėl jų nuotraukomis šį įrašą papildysiu rytoj.

Įdomių metų visiems!

Seneli, mano mielas geras Seneli...

Kaip ir buvo planuota, vakar atšventėm mano Senelio aštuoniasdešimtmetį. Žiūrėjau į jį ir negalėjau patikėti, kad jam šitiek metų!

Man Senelis vis toks pats, kiek tik jį atsimenu: linksmas, gražių žydrų akių, nuolat kažką meistrauja švilpaudamas arba niūniuodamas... Į aštuoniasdešimtmetį jis nepanašus nė iš tolo. Iš arti irgi. Ta pati šypsena, tie patys gražūs banguoti žili plaukai ir puikūs puikūs juokeliai! 

Iki man suėjo dveji, su tėvais gyvenome kartu su seneliais, todėl turėjau marias laiko susidraugauti su savo Seneliu. Pati to neprisimenu, bet man ne kartą pasakojo, kaip Seneliui grįžus namo pietų, kartu su juo pietaudavau ir aš (nesvarbu, kad ką tik būdavau pavalgiusi), kaip guldavausi šalia jo "paskaityti laikraščio" (laikomo aukštyn kojomis, aišku), kaip prašydavausi paimama ant rankų ir, rodydama į radijo imtuvą sakydavau "Seleli, lia lia lia", o Senelis turėdavo mane pakelti ir šokdinti pagal tuo metu grojančią dainą...

Kai šiek tiek paaugau, mane nuolat lydėjo stebuklas - Senelio marškinių kišenėje augantys saldainiai! Karts nuo karto toje kišenėje rasdavau saldainį Bon Pari, o jeigu jį suvalgiusi popierėlį įdėdavau atgal į kišenę, kitą kartą susitikus ten būdavo užaugęs naujas! Nežinau, kiek tų saldainių Senelis turėjo, bet mano atminty išlikęs įspūdis, kad šitas mūsų žaidimas truko metų metus. O žinant, kokiais iki idiotizmo deficitiniais laikais prabėgo mano ankstyva vaikystė, tas nematytas ir neragauto skonio saldainis buvo kažkas nepaprasto. 

Esu girdėjusi, kad kai kurie paaugliai gėdijasi savo senelių. Aš šito jausmo nesu patyrusi. Man visiškai nebūdavo gėda eiti įsikibus Seneliui į parankę. Priešingai, didžiuodavausi šitaip eidama! Prisimenu, kai leisdavom vasaras senelių sode, dažna diena neapsieidavo be improvizacijų: išgirdę kokią smagią dainą su Seneliu tiesiog taip iš niekur imdavom ir pradėdavom šokti valsą arba dainuoti "Švelnus pūkeli, ar žinai?..".

Nesu tikra, bet įtariu, kad mes buvom vieni tų retų vaikų, kuriems atvažiavus į svečius pas senelius būdavo pakabinamos sūpynės. Tiesiog bute. Vilniuje. Praėjime tarp koridoriaus ir svetainės. Ir supdavomės kol pasidarydavo negera, po keletą valandų, jeigu gerai prisimenu.

Ir dar firminė Senelio pasaka apie senį su geležiniu nykščiu prieš kiekvieną (turiu galvoj, kiek-vie-ną) miegą, kai Senelis pradėdavo knarkti anksčiau už mus visus, o pažadintas lyg niekur nieko tęsdavo pasakojimą toliau.

Arba mėlyniavimas miške ir ramūs pokalbiai apie gyvenimą...

Arba ryte, kol mes dar miegam, bešienaujant rastas ir parneštas čiobrelis arbatai.

Arba bulviniai blynai pusryčiams.

Arba su specialiai sumeistrauta kartimi nuskinta kriaušė, labiausiai prinokusi ir nuo aukščiausios šakos.

Arba mokymas važiuoti dviračiu.

Arba maudynės Senelio statytoje ir kūrenamoje pirtyje.

O kur dar Senelio humoro jausmas... Jis gi tikras dzūkas pagal prigimimą, tai kalbėdamas apie ką nors neaiškaus sakydavo "kažkucis su pliupcikais", o apie išdykusį ir nenuoramą vaiką - "malūnas grūdzielius". Kažkada man stuktelėjus galva į šaldytuvą (tik jau neklauskit, kaip tai įmanoma), Senelis pirmiausiai paklausė: "Tikiuosi, neįlenkei durelių?". Kartą, paklausus, kokių ledų norėtų, atsakė, kad nesvarbu, bile būtų balta, šalta ir saldu...

Fantastiški prisiminimai! Nes Senelis mano FANTASTIŠKAS!

P.S. na ir apie tortą trumpai. Kaip ir planavau, kepiau medaus tortą, su medaus biskvitu. Jis pagaminamas greičiau nei klasikinis medaus tortas, bet skoniu tikrai neatsilieka. Net, drįsčiau pasakyti, kad jį lenkia. Tortas didelis, minkštas, drėgnas, su aiškiu medaus skoniu ir nuostabiai saldžiarūgščiu kremu. Mane įkvėpė štai šis receptas. Jo neperrašnėsiu, nes gamindama nepakeičiau anei gramo, anei lašelio. 

Tortas sulaukė nemažai pagyrų, o brolis jį jau užsisakė savo gimtadieniui. Dėl šito mes dar pažiūrėsim, jeigu būsi geras, broli, tada gal... chi chi.

Bet labiau nei pats tortas ir jo sėkmė ragavusiųjų tarpe, mane pradžiugino tai, kad visgi pavyko uždegti visas 80 žvakučių. O labiausiai - kad Seneliui pavyko jas užpūsti.

Aš tokia laiminga, kad visdar turiu savo nuostabų Senelį!

Jeigu ir Jūs esat tarp tokių laimingųjų, paskambinkit arba aplankykit savo Senelį - jo džiaugsmu būsit gyvi ištisas savaites, pamatysit!

Geltona žalia raudona - pirmieji žingsniai tikro šventimo link

Kažkada, kalbėdama apie mūsų valstybines šventes išsidaviau, kad turiu viltį, jog kadanors ir mes, lietuviai, išmoksim tikrąja žodžio prasme švęsti šias dienas. Ne minėti, o nuoširdžiai ir linksmai švęsti.

Šiemet tikrai galiu didžiuotis savimi: Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną paminėjom puikiai! Su trispalve pasipuošusiu sūrio tortu ir su valstybinio himno giedojimu (nors būkim atviri, mudviejų su Martynu pasirodymą vargiai būtų galima pavadinti giedojimu, bet mes tikrai iš širdies stengėmės). Nepaprastas jausmas. Net susigraudinau šiek tiek...

Ugnė, patogiai įsitaisiusi man ant rankų, visą laiką ramiai pratylėjo. Matot, ji gerokai apšilo balso stygas likus keletui minučių iki tikrojo giedojimo. Oi, kai pagalvoju, kad po kelerių metų ji taip pat dainuos kartu su mumis... Bus fantastiška!

O Jums, brangieji ir brangiosios, šia puikia proga rekomenduoju labai skanų sūrio tortą. Net Martynui patiko! O juk kremas pilnas varškės, kas kad ricotta'os...

Pagrindui reikės:

300 gramų avižinių sausainių,

100 gramų lydyto sviesto.

Kremui:

500 gramų ricotta sūrio,

1 indelio kondensuoto pieno,

1 valgomo šaukšto medaus (nebūtina),

250 mililitrų 35-36% riebumo grietinėlės,

3 valgomų šaukštų želatinos,

10-12 valgomų šaukštų šalto vandens.

Želatiną užpilkite vandeniu ir palikite maždaug pusvalandžiui, kad išbrinktų. Pašildykite želatiną verdančio vandens vonelėje, kol masė taps visiškai skysta. Išimkite ir palikite atvėsti.

Pagrindui sumalkit arba kitaip sutrupinkit sausainius iki visiškų trupinių (šįkart naudojau avižinius - labai patiko). Į gautus trupinius supilkit lydytą sviestą ir viską gerai išmaišykit. Gautą masę sudėkite į kepimo formą, išlyginkit jos paviršių ir gerai prispauskit prie dugno. Dėkite į šaldytuvą.

Viename inde išplakite grietinėlę. Kitame inde gerai išmaišykit ricotta sūrį, kondensuotą pieną ir medų. Sumaišykite su plakta grietinėle. Plakdami plona srovele supilkite želatiną.

Pagamintą kremą pilkite ant jau sustingusio sausainių pagrindo ir grąžinkite atgal į šaldytuvą keletui valandų.

Puoškite vaisiais, uogomis, šokoladu ar cinamonu.

P.S. pakeitę vaisių ir uogų spalvas, pritaikysit šį puikų tortą bet kokiai Jums svarbiai progai. Tarkim, trečiadieniui, chi chi.

P.P.S. iš sudėties galima suprasti, kad tortas riebus, saldus ir visaip kitaip negeras. Bet lažinuosi, kad Karalius Mindaugas, vienydamas ir jungdamas žemes, kurios vėliau tapo Lietuvos valstybe, padarė daug didesnių nuodėmių...

Su Valstybės diena dar kartą!

Mamyčių diena, antras dublis

Mamyčių dieną šiais metais minėjom du sekmadienius iš eilės - nes taip jau išėjo. Ir puiku, kai pagalvoji - tortų ir pyragų prisiragavom net trijų skirtingų rūšių...

Mano mama yra tikra tortų ekspertė - čia jokia ne naujiena. Iš jos išmokau, kad tortas - tai ne kažkas neįmanomo, kaip daugelis mano. Tai - tiesiog kantrybės, patirties ir užsidegimo išbandyti ką nors naujo rezultatas.

Tai štai gaminti jogurtinį - iš pažiūros, visišką konditerinę banalybę - tortą išmokau būtent iš savo mamos. Jau nebepamenu, kada paskutinį kartą jos gimtadienis birželio pabaigoje būtų įvykęs be jogurtinio torto su braškėmis...

Visgi aš nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau papriešgyniauti savo mamai. Na, bentjau virtuvėje. Tai štai neseniai į mano rankas ir akis pakliuvo persikais dosnaus jogurtinio torto receptas ir staiga aš supratau - va, koks jogurtinis tortas man išties labai skanus. Gal net skanesnis, nei mamos gaminami... Na, ne, ne skanesnis. Lengvesnis kažkoks. Ir gaivesnis. Taip yra dėl keleto skirtumų. Mamos kepamas biskvitas reikalauja net trijų kiaušinių, kai tuo tarpu maniškis - vos vieno. Mama biskvito iškilumams pabrėžti naudoja truputėlį gesintos sodos, aš - kepimo miltelius. Šie du skirtumai išties pakeičia ne tik biskvito skonį, bet ir išvaizdą. Mamos kepamas būna gerokai storesnis, tačiau jame galima pajusti sodos ataskonį, o patį biskvitą būtina sulaistyti, kad netaptų guminis kaip dviračio padanga, chi chi. Maniškis gi, nors iškepa visiškai plonytis, yra visas toooks minkštutis... Be to, jis labiau atitinka mano torto filosofiją - kuo mažiau pyrago ir daugiau kremo, tuo skaniau.

Ir dar kremai bei mažytis skirtumas tarp jų: maniškiame visiškai nėra kondensuoto pieno, todėl tortas būna išties maloniai saldžiarūgštis ir gaivus. Mamos jogurtiniai tortai tokie labiau nuodėmingi, sotesni... Bet visada primena gyvenimą tėvų namuose ir tai, kad mes, išlepėliai, iki pat dabar nemėgstam pirktinių tortų...

Tai štai imkit ir bandykit - tikrai rekomenduoju! Mano ne kartą stingdytas ir dingstantis beveik iškart:

2 mažų arba 1 didelio kiaušinio,

70 gramų cukraus,

80 gramų persijotų miltų,

pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

1 valgomo šaukšto aliejaus,

1 valgomo šaukšto pieno.

1 didelės skardinės konservuotų persikų,

400 gramų/mililitrų persikų jogurto,

250 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,

50 gramų cukraus.

30 gramų želatinos,

100 gramų/mililitrų šalto vandens.

1 pakelio persikų želė,
keleto konservuotų persikų puselių.

Biskvitui kiaušinį (-ius) išplakite su cukrumi, kol masė pradęs šviesėti, o jos kiekis beveik padidės. Tuomet suberkite persijotus miltus bei kepimo miltelius, supilkite po šaukštą apiejaus ir pieno. Viską gerai išplakite iki  visiškai vientisos masės. Kepimo formą išklokite sviestiniu popieriumi, sukrėskite biskvito tešlą mir kepkite 12-15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Neišsigąskit, biskvitas nebus labai iškilęs ar išsipūtęs - tai nieko blogo, jis vistiek labai skanus, nors ir itin plonas... Palikite jį atvėsti.

Želatiną užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti. Kai išbrinks, statykit ją karšto (verdančio) vandens vonelėn ir maišydami šildykit, kol ji visiškai suskystės. Išimkit ir palikite atvėsti.

Kremui susmulkinkite pusę skardinės persikų (šįkart supjausčiau penkias skilteles) norimo dydžio gabalėliais ir, meskite juos į jogurtą. Išmaišykit. Plona srovele vis plakdami pamažu supilkite jau ištirpusią ir praaušusią želatiną. Kitame inde iki standžių putų išplakite grietinėlę su cukrumi. abar šias dvi mases sumaišykit. Originalus receptas siūlo grietinėlę "atsargiai įmaišyti į jogurto masę". Aš gi viską dal porą kartų prasuku mikseriu - pavyksta kuo puikiausiai!

Indą su kremų statykite į šaldytuvą, kad pradėtų stingti (užtruks maždaug 15-20 minučių). Išėmę sukrėskite kremą į kepimo formą, kurioje jau laukia pailsėjęs biskvitas. Viską stumkit atgal šaldytuvan maždaug porai valandų.

Nuo kremo gamybos likusias persikų puseles (man buvo likusios dar penkios) supjaustykite riekelėmis ar gabalėliais - jas naudosime torto puošimui. Paruoškite persikų želė: nors ant pakuotės bus nurodyta užpilti puse litro verdančio vandens, iš savo asmeninės patirties siūlau mažinti vandens kiekį iki 400 mililitrų - taip būsite visiškai ramūs, kad želė tikrai sustings.

Ant visiškai sustingusio torto norimais raštais arba neraštais išdėliokite persikų skilteles ar gabaliukus. Nebijokite šiek tiek įspausti į kremą. Tuomet po truputį šaukštu supilkite visiškai ištirpusią ir atvėsusią želė. Dar kartą dėkit viską į šaldytuvą ir laukit - keletą valandų arba per naktį.

P.S. mano sena svajonė - išmokti gaminti paukščių pieno tortą. Kai mama klausia (o ji, ačiū dievui, visdar klausia), kokio torto šiemet noriu gimtadieniui, mano atsakymas visada toks pat - paukščių pieno! Jis man pats skaniausias iš visų mamos gaminamų. Nors ne, skaniausias iš visų kadanors gyvenime ragautų!

Nors ir lietingos, bet saulėtos savaitės Jums!