Sausio reikalai

Prasidėjus metams galva tiesiog plyšta nuo sumanymų ir norų. Todėl pristatau Jums sausio mėnesio TOP 5:

1. Pasivažinėjimas rogutėmis yra tai, ko nedariau jau laaabai seniai ir, kol dar yra ir sniego, ir šalčio, ir laisvų savaitgalio dienų, noriu būtinai išbandyt aplinkinius kalnus ir kalniukus, pamatyt raudonus Ugnės skruostus ir grįžusi namo išsikratyt sniego gabalus iš batų. Vyyyyyyy!

2. Jau keletą kartų gaminti ir ragauti, bet taip iki galo ir nepavykę poached eggs arba be lukštų virti kiaušiniai, man sukeliantys seilėtekį bet kuriuo paros metu yra mano šio mėnesio malonių darbų sąraše. Bandysiu tiek, kiek reikės, kol rezultatas bus tobulas: tvirtam baltymo apvalkale esantis skystas ryškus trynys, tiesiog maldaujantis jo paragauti su dažant gabalėliu skrudintos duonos... 

3. Kažkada metų pradžioje nudirbau svarbų darbą, todėl dabar kasmet metų pradžia yra svarbi ir graži ne tik pati savaime, bet ir todėl, kad mano mažėpaauga vieneriais metais. Tokia maža dičkė, tokia šnekutė, derybininkė ir užsispyrėlė... Šiemet jos gimtadienį švęsim kiek kitaip, nei esam įpratę, bet turėtų būt labai smagu. Išsamus reportažas apie tai - jau greitai!

4. Tas pokyčių ilgesys... Toks stiprus ir galingas! Ugnės kambarys taps pirmąja jo auka. Prisimenu, vaikystėje man labai patikdavo grįžus namo rasti pasikeitusius namus, nes tėtis ir vėl sugalvojo perstatyti baldus, pasukti televizorių į kitą pusę ar padaryti dar ką nors paprasto, bet keičiančio namų išvaizdą tarsi geras remontas. Bandysiu ir aš kažką panašaus padaryti Ugnės kambary.

5. Kine su Martynu nebuvom visą amžinybę... O gal tik taip atrodo? Žodžiu, kaip tik šiandien laimėjau bilietus į filmą, be to, nusimato ne viena smagi premjera, todėl prasilėksim su popcorn'ais kaip turi būt!

P.S. planuoju ir dar keletą naujovių savo mylimam, bet paskutiniu metu labai apleistam bloge, todėl stay tuned.

Nepaprastų prasidėjusių metų su nuostabiu sausiu priešaky!

Seni metai jau beveik baigti. Nauji jau beveik čia!

Jeigu kalbėčiau apie šiuos, besibaigiančius metus, pasakyčiau trumpai: man jie buvo labai sudėtingi. Ir nors nenutiko nieko baisaus, tragiško ar negero, negalėčiau jų pavadinti nei lengvais, nei maloniais. Visgi sudėtingumas išėjo į gera. Išdrįsau žengti vieną labai svarbų žingsnį, po kurio viskas vėl pradėjo atrodyti įmanoma.

Ir nepaisant visko, šiemet didžiuojuosi savimi net dėl kelių dalykų:

- vėl pradėjau vairuoti, po beveik 10 metų pertraukos! Ir tai toks nesveikas malonumas, tokia laisvė! Vairuodama aš esu viena, nes net jeigu šalia yra keleivių, sprendimus visada priimu pati. Su didžiausiu džiaugsmu vairuoju kasdien ir stengiuos negalvoti apie tai, kad dėl visiškai kvailų priežasčių nedariau to šitiek metų! 

- metų pabaigoje radau naują darbą. Nors... Gal labiau darbas surado mane. Kolkas labai daug iššūkių ir nemažai įtampos, bet kasdien darosi vis įdomiau ir drąsiau.

- šiemet sutikau arba tiesiog atradau net keletą fantastiškų žmonių. Kartais reikia tiesiog nusiimti nuo galvos karūną, kartais - išdrįsti nusišypsoti pirmam ir gali sutikti arba pagaliau pamatyti tokių deimantų, apie kurių egzistavimą negalėjai net pasvajoti.

Tiek daug dalykų dar norisi pakeisti arba atrasti. Tiek daug situacijų, kuriose reikės perlipti per save. Žodžiu, prieš akis - visas gyvenimas kasdienio darbo su savimi. Tai ir gąsdina, ir vilioja. Nes geriausi dalykai laukia mūsų nuolat. Reikia tik atsimerkti.

Būkit laimingi. Būdami šeimoje. Būdami vieni. Būdami žmonių minioje. Būkit laimingi tiesiog.

Ramių, bet labai įdomių metų!

Gruodžio reikalai

Gruodžio TOP 5 jau pasirodė!

1. Metai bėga, o tradicijos nesikeičia...  Tai, ką mano brolis pradėjo būdamas aštuntokas, labai gyva ir šiandien. Šiemet Advento kalendoriais keičiamės kaip ir kasmet, tik aš esu ta, kuri vėluoja... Gėda ir nesmagu, tačiau jau ryt planuoju turėti savąjį kalendorių, kuris keliaus į brolio rankas.  Būtiniausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir mintimis.

2. Labai mėgstu žiemą ir tą nuostabų laukimą. Ir tą norą sušilti, pabūti jaukiai ir ramiai. Ir dar labai mėgstu arbatą. Tikrai nesu kokia šio gėrimo gurmanė ar žinovė, bet retkarčiais imu ir paragauju ko nors neįprasto ar net keisto. Tai štai šiam mėnesiui susigalvoja tikslą: pagaminti ir paragauti kokios ypatingos, žiemiškos arbatos. Su sausainiu. Arba be jo. Tiesiog šildantis rankas ir širdį.

3. Kalėdos... Tai, ko laukiu visus metus. Tarsi koks metų orientyras. Aš tiesiog dievinu laukti šios nepaprastos šventės, o dabar, kai mūsų Ugnė jau užtektinai sąmoninga, kad žavėtųsi stebuklais, Kalėdos vėl įgauna paskutiniu metu kiek prislopusią prasmę. Mintyse jau sukasi pavienės dovanų ir meniu idėjos. 

4. Prieššventinis laikotrapis senovėje buvo skirtas nusiraminimui ir apsivalymui. Tiesa, aš didžiai abejoju, kad Advento pasninkas buvo taip jau stipriai dvasingas. Manau, jį nulėmė tiesiog sunkios gyvenimo sąlygos ir sudėtingas metų laikas. Bet šiais laikais dažnam tikrai praverstų nurimti, pagalvoti, pagyventi lengviau tas keletą savaičių. Noriu ir aš išbandyti ką nors dietinio, pasninkiško, neragauto. 

5. Naujieji kaip visad atšuoliuos akimirksniu, todėl jau dabar renku mintis ir bandau nuspręsti jų šventimo būdus ir vietas... Darbas ne iš lengvųjų, ypač turint vaikų, bet misija tikrai įmanoma!

Linkiu fantastiškai užbaigti šiuos metus!

2014ieji: nesibaigiančios šventės, vasaros kančios, keletas pirmų kartų ir... pagaliau namai

Ach, kokie visokie buvo besibaigiantys metai...

Daugybė įvykių, renginių ir pasikeitimų. 

Ką jau šiemet tikrai veikėm, tai šventėm. Jeigu atvirai, pasisėmiau įvairios organizavimo patirties, po ilgos pertraukos su Martynu pabuvom tiesiog svečiai, kuriems niekuo - net savo mažąja - nereikėjo rūpintis ištisus du savaitgalius! Su sese jau baigiam pavirst mažu organizavimo uab'u, chi chi. 

Vienas aštuoniasdešimtmetis.

Vienas pirmasis gimtadienis.

Penki trisdešimtmečiai.

Vienas įmonės dešimtmetis.

Vienas aštuonioliktasis gimtadienis ir mokyklos baigimas.

Trys širšių/bičių įgėlimai: pirmoji širšė įskridusi į namus įsivėlė man į plaukus ir, be abejo, išsigandusi įgėlė (patyriau kažką artimo isterijai), antroji - šįkart jau bitė - pro rankovę įskrido man po suknele ir įgėlė (žymiai - žyyymiai - skaudžiau nei širšė) į pažastį, o trečioji - vėl širšė - įgėlė į dešinį kelį, kai per mūsų brangių draugų vestuves priklaupiau ant žolytės atlikinėdama užduotį. Patikėkit, ši vasara man išties prailgo... Bet užtat mano dievinamas ruduo buvo ilgas, šiltas ir labai gražus! Tarsi kokia kompensacija už - man asmeniškai - per ilgą, per karštą ir per skaudžią vasarą. Teisybė visgi yra.

Vienerios vardynos/krikštynos.

Pirmosios vestuvės (be mūsų pačių šventės), kuriose dalyvavom dviese su Martynu.

Vienas pradėtas lankyti darželis.

Viena į Vokietiją trumpam emigravusi anyta. Apie tai daug nesiplėsiu. Tik pasakysiu, kad labai ilgiuosi savo mylimos anytos ir bais laukiu jos sugrįžtant!

Pirmosios Kalėdos SAVUOSE namuose. O taip, į juos kraustytis pradėjom dar prieš mano gimtadienį, lapkričio viduryje. Kaip kokie nenormalūs išsikraustėm iš nuomojamo buto Trinapolio gatvėje į erdvų nuosavą butą... Trinapolio gatvėje! Labai prisirišom prie šios vietos, prie Verkių parko pašonėje, prie Neries ir palei ją esančio bėgimo tako, prie visko tiesiog! Buvo labai patogu porą savaičių nešti daiktus ir gyventi per du butus kaip kokiems pižonams, chi chi. Nuostabu tai, kad viskas įvyko netikėtai ir labai greitai. Dar dabar nesu iki galo susivokusi, kad viskas, čia jau visiškai mūsų namai ir aš galiu kalti vinis į sieną, kabinti nuotraukas ir išvis elgtis kaip panorėjusi, nes čia viskas yra MŪSŲ! Kasryt atsikėlusi ir kasnakt eidama miegoti paganau akis į tą fantastišką pro didžiulį miegamojo langą atsiveriantį vaizdą, kuris man primena, kad aukščiau - tik dangus. Rytoj bloge atsirasiantis viršelis - tai rytinis parko vaizdas pro tą patį langą. Dievinu jį!

Gimtadienio proga gavau dovanų kelionę į nuostabiausią, amžinai pasiilgtą ir puikius prisiminimus keliančią Škotiją! Kelionė kitais metais, todėl galit įsivaizduot, kaip laukiu Naujųjų!

Dar šie metai atnešė man nemažai suvokimų apie pačią save. Ir aš tikiuosi - ne, esu įsitikinusi - kad tai padės man tobulėti, tapti geresne mama ir žmona ir apskritai geresniu žmogumi. Ir labiau mylėti save, nes nuo šios meilės prasideda visos kitos meilės, pasiekimai, didingi tikslai, drąsa gyventi ir norėti.

P.S. panašu, kad šviečiasi dar vienas metų pasiekimas: savarankiškas ėjimas ant puoduko. Kalbu ne apie save, aišku. Ar neaišku?..

Linkiu Jums palydėti šiuos metus smagiai ir skaniai, o ateinančius pasitikti pilna ir atvira širdim!

Svarbiausia, nenustokit norėti!

Labai šventiški šampaniniai keksiukai

Buvau žadėjusi, kad dar iki Naujųjų pasidalinsiu šiai šventei labai tinkamo deserto receptu. Pažadus, bent kai kuriuos bent kartais reikia pildyti.

Šiuos šampaninius keksiukus iškepė ir man trisdešimtmečio proga padovanojo brangiausia sesė Eglė. Iškart noriu užbėgti už akių kvailoms diskusijoms, kad kokie gi jie čia šampaniniai, jeigu bus naudojamas ne šampanas, o paprastas putojantis vynas? Taip, tai tiesa. Bet tikriausiai ir troškindami mėsą vyne nepilam šimto metų senumo jūros dugne rasto beveik aukso vertės raudonojo vyno? Todėl toliau šiame įraše putojantį vyną vadinsiu šampanu, nes, pripažinkim, visi suprantam, apie kokį gėrimą čia eis kalba.

Tai štai, nors ir nebūdamas tikras šampanas, putojantis vynas išties suteikia keksiukų tešlai savito skonio ir aromato. Iškepę jie tampa minkšti ir standūs vienu metu, o tai - tikrai ne kiekvienos tešlos bruožas.

Keksiukai, manau, tiks bet kuriai šventiškai progai, nes šampanas tikrai nėra kasdienis gėrimas. Bent man, chi chi. Manau, kad visus pirmiausiai žavi patys burbuliukai, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir puikiai ragaujasi ir iškart nuteikia linksmybėms.

Jeigu šiuos keksiukus planuojate patiekti iškart po pagaminimo, į kremą galite ir nedėti grietinėlės standiklio. Bet jeigu norėsite juos valgyti kitą dieną ar - dar baisiau - gabenti iš vienos vietos į kitą, tikrai rekomenduočiau naudoti minėtą standiklį. Jis nepakeis kremo skonio ar kvapo, bet tikrai labai pagerins jo išvaizdą.

12 įprasto dydžio keksiukų turėkit:

2 didelius kiaušinius,

200 gramų miltų,

2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių,

žiupsnelį druskos,

100 gramų kambario temperatūros sviesto,

150 gramų cukraus,

1 arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus,

110 mililitrų šampano,

70 mililitrų pieno.

Kremui prireiks:

125 gramų kreminio sūrio (puikiai tiks Philadelphia),

pusės indelio kondensuoto pieno,

200 mililitrų riebios (35%) grietinėlės,

1 pakelio grietinėlės standiklio.

Persijotus miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska.

Sviestą ir 50 gramų cukraus plakit mikseriu, kol masė taps puri.

Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Trynius sudėti į sviesto ir cukraus masę ir išplakti iki vientisumo. Suberti vanilinį cukrų, supilti šampaną ir viską dar kartą gerai išmaišyti.

Į gautą masę plakant mikseriu suberti pusę miltų ruošinio. Išplakti. Supilti pieną. Dar šiek tike paplakus,. suberti likusius miltus.

Atskirame inde išplakite kiaušinio baltymus su likusiu cukrumi, kol baltymų masė taps balta ir puri. Ją atsargiai įmaišyti į prieš tai pagamintą sviesto, trynių ir miltų tešlą.

Kepkite keksiukus 180°C karštumo orkaitėje apie 20 minučių, kol jie gražiai parus.

Kremui į dubenį supilkite grietinėlę, cukrų ir grietinėlės standiklį (jis nėra būtinas, bet jeigu nesinori rizikuoti, kad kremas pasileis - o su grietinėlės kremais tokia rizika visuomet išlieka - tikrai nebus didelė nuodėmė pasitelkti jį į pagalbą). Viską išplakite iki standumo. Sudėkite kreminį sūrį ir dar šiek tiek paplakite, kad jis tolygiai pasiskirstytų kreme.

Atvėsusius keksiukus puoškite paruoštu kremu ir dar kuo tik norite.

Šventiško, linksmo ir nepamirštamo Jums Naujųjų metų sutikimo!

Nauji metai. Nauji lapai.

Laukėm laukėm ir štai - Naujieji jau čia. Ir nors sutikom juos ganėtinai ramiai, visi privalomi darbai atlikti: fejerverkais dangus papuoštas, šaltosiomis ugnelėmis pamojuota, šampano pagurkšnota. Tačiau... labai abejoju, kad metai bus ramūs, chi chi. Tiesą sakant, taisyklė "kaip sutiksi, taip ir gyvensi", man dar nė karto nėra pasiteisinusi, todėl išimčių nesitikiu ir šįkart. Dar daugiau, esu tikra, kad ramybės gyvenime ir neturi būti. Ramybė turi būti širdyje. Net kai gyvenimas verda, kunkuliuoja ir netelpa savam kailyje, svarbiausia yra jausti, kad viskas, kas vyksta, tiesiog turi vykti, o mes, kas benutiktų, privalom išlikti ramūs viduje. To Jums visiems ir linkiu.

Mes gi tuo tarpu neturim kada atsipūsti, nes jau netrukus važiuojam pas Senelį pietų - paminėti jo ir visų mūsų naujai prasidėjusių metų. Kaip jau esu minėjusi prieš metus, sausis - tai tas mėnuo, kai vos spėjam iš vienos progos lėkti kiton. Gal tai ir gerai. Vos prasidėję meta įtraukia mus tarsi į kokį sūkurį, o tai neleidžia atsipalaiduoti po švenčių maratono ir prarasti tonusą.

Šiemet metus pradedu ypač džiugiai ir ramiai nusiteikusi, nes nepamiršti visų švenčių, progų, darbų darbelių ir visokių idėjų man padės mylimos sesės Eglės padovanota 2013 metų knyga. 

Linkiu ir Jums apturėti tokią ar panašią, nes, pasak vienos garsios ir įkvepiančios moters "Žinokite, užrašytos svajonės pildosi..."

Nauji metai leidžia mums pradėti viską iš naujo ar bent jau visiškai keisti savo gyvenimo smulkmenas. Linkiu bent vieno gero esminio pokyčio šiais metais.

Svajokim, rašykim, pildykim, keiskim!

Apie praėjusius ir ateinančius. Trumpai.

Mūsų metai buvo maždaug tokie:

Daug spalvingų ir šviesių dienų buvo. Nemažai naujų patirčių ir lūkesčių. Po šių metų niekas nebebus taip, kaip buvo. Viskas bus nauja, nepatirta, nepaprasta. Ir žinot ką? Laukiu nesulaukiu naujųjų! Nes ateinantys metai bus išties kitokie ir su niekuo nepalyginami. Laukia nelengvi darbai, nepatirti malonumai, nepasiekti iššūkiai, o aš taip nekantrauju kuo greičiau viso to imtis!

Milijono nepaprastų, nepamirštamų, nebandytų dalykų Jums linkiu ateinančiais!

P I R M Y N !!!

Apie pažadus

Vienas, du, trys - metai ir baigėsi. Prabėgo greitai, visgi leisdami retkarčiais stabtelėti ir pasidžiaugti. Savo vestuvėmis, dingusiais kilogramais, dalyvavimu maratone... Žodžiu, nemaža dalis pernai pažadėtų dalykų kuo puikiausiai ištesėti, todėl sąžinė beveik rami. Be be be. 

Ilgas sveikinimo kalbas paliksiu valstybių prezidentė(-a)ms, dainas - žydriesiems  žiburėliams. Sau pasiliksiu tik smagią kompaniją, upes šampano ir kibirkštis šaltųjų ugnelių!

Blog'iniai pažadai:

1. kas mėnesį (pradedant nuo rytojaus), padovanoti savo skaitytojams nemokamą desktop'o (suprask, darbastalio) kalendorių.

2. nepraleisti progos parašyti blog'e - kad ir keletą sakinių, ypač tuomet, kai visiškai nėra įkvėpimo (žinot gi, "apetitas atsiranda bevalgant").

3. nepraleisti galimybės nufotografuoti ką nors įkvepiančio ar tiesiog gražaus.

4. perskaityti mažiausiai 12 knygų (kažkas panašaus į tai).

Iš pažiūros, pažadų gėdingai mažai, visgi geriau įvykdyti keturi, nei pasižadėti ir pamiršti dešimt, ar ne?

Na ir pabaigai. 

Geresnių žodžių jau senokai neskaičiau. Beveik galėčiau juos išsitatuiruoti. 

Linkiu norų aiškumo, tikslų pasiekiamumo, pokyčių drąsumo ir ramybės širdy.