Prabėgus pirmai vasario savaitei skubu dalintis mėnesio planais ir TOP 5:
1. Jau rytoj - visuotinė blynų diena ir mes tradiciškai keliausim pas mano tėvus ragauti blynų žudikų ir dar vešimės savo. Tikiuosi, šiemet pavyks dar ir kaukėm pasipuošti - taip norisi ne tik pavalgyti susirinkus...
2. Šį šeštadienį - Ugnės vardadienis, o tai, kaip žinia, mūsų giminėje yra visiškai normali ir švenčiama šventė. Tai ir šis kartas nebus išimtis.
3. Meilės diena artėja ir noras kaip nors šiltai ją sutikti didėja...
4. Priešpaskutinį vasario savaitgalį planuoju vien tik mergų vakarėlį be vaikų, vyrų, šunų ir visų kitų atsakomybių. Planas, kurio nei viena iš pakviestųjų nežino, jau dabar gadina joms nervus ir tai jau beveik pusė šventės man, muahahahaha!
5. Ačiū Martynui, dabar ir aš laukiu naujo superherojaus filmo, kuris žada būti visiškai kitoks, nei visi buvę iki šiol. Be to, Ryan Reynolds visada yra gerai. Visada.
Prasidėjus metams galva tiesiog plyšta nuo sumanymų ir norų. Todėl pristatau Jums sausio mėnesio TOP 5:
1. Pasivažinėjimas rogutėmis yra tai, ko nedariau jau laaabai seniai ir, kol dar yra ir sniego, ir šalčio, ir laisvų savaitgalio dienų, noriu būtinai išbandyt aplinkinius kalnus ir kalniukus, pamatyt raudonus Ugnės skruostus ir grįžusi namo išsikratyt sniego gabalus iš batų. Vyyyyyyy!
2. Jau keletą kartų gaminti ir ragauti, bet taip iki galo ir nepavykę poached eggs arba be lukštų virti kiaušiniai, man sukeliantys seilėtekį bet kuriuo paros metu yra mano šio mėnesio malonių darbų sąraše. Bandysiu tiek, kiek reikės, kol rezultatas bus tobulas: tvirtam baltymo apvalkale esantis skystas ryškus trynys, tiesiog maldaujantis jo paragauti su dažant gabalėliu skrudintos duonos...
3. Kažkada metų pradžioje nudirbau svarbų darbą, todėl dabar kasmet metų pradžia yra svarbi ir graži ne tik pati savaime, bet ir todėl, kad mano mažėpaauga vieneriais metais. Tokia maža dičkė, tokia šnekutė, derybininkė ir užsispyrėlė... Šiemet jos gimtadienį švęsim kiek kitaip, nei esam įpratę, bet turėtų būt labai smagu. Išsamus reportažas apie tai - jau greitai!
4. Tas pokyčių ilgesys... Toks stiprus ir galingas! Ugnės kambarys taps pirmąja jo auka. Prisimenu, vaikystėje man labai patikdavo grįžus namo rasti pasikeitusius namus, nes tėtis ir vėl sugalvojo perstatyti baldus, pasukti televizorių į kitą pusę ar padaryti dar ką nors paprasto, bet keičiančio namų išvaizdą tarsi geras remontas. Bandysiu ir aš kažką panašaus padaryti Ugnės kambary.
5. Kine su Martynu nebuvom visą amžinybę... O gal tik taip atrodo? Žodžiu, kaip tik šiandien laimėjau bilietus į filmą, be to, nusimato ne viena smagi premjera, todėl prasilėksim su popcorn'ais kaip turi būt!
P.S. planuoju ir dar keletą naujovių savo mylimam, bet paskutiniu metu labai apleistam bloge, todėl stay tuned.
Nepaprastų prasidėjusių metų su nuostabiu sausiu priešaky!
Eiti į lietuvišką filmą visdar būna kiek nedrąsu, o neturėtų būti. Lietuvoje sukurtų filmų ženkliai daugėja ir jų kokybė išties darosi vis geresnė. Į "Nepatyręs" užsinorėjom eiti vos tik pamatę jo anonsą, bet buvo neramu, ar lietuviams, kaip byloja legendos kukliems iš prigimties, pavyks susidoroti su intymiomis temomis ir dar iš visko pasijuokti. Ir žinot, filmas tikrai pavyko! Kaip mėgstu sakyti, gal ir ne šedevras, bet ne viskas šiame gyvenime turi būti rimta ir sutaurinta. Kita vertus, kartais kalbant juokais galima pasakyti labai daug gilių ir svarbių dalykų. Tikrai rekomenduoju pamatyti šį filmą, nes jau vien Audriaus Bružo sukurtas nepatyrusio Ramūno personažas yra tiesiog fantastiškas! O dar tie jo ūsiukai...
Vyšninius antrojo Ugnės gimtadienio pasirinkimus ir pasisekimus aprašiau štai čia.
Galiu savimi didžiuotis, nes praėjo dar tik vienas šių metų mėnuo, o aš jau pradėjau skaityti trečią knygą! Kaip ir planavau, perskaičiau "F**k it. Idealus dvasinis kelias" ir tik dar kartą įsitikinau, kokie mes visi (aš ypač) esam įsitempę net dėl menkiausių smulkmenų, kaip labai ta įtampa mus vargina ir trukdo gyventi... Vienas nerašytų mano šių metų tikslų yra išmokti atsipalaiduoti iš esmės, nes, dievaži, pradedu manyti, kad niekada to ir nemokėjau.
Baigusi šią, pasidovanojau sau dar vieną knygą. Tai "Antroji Evangelija pagal Užkalnį", kurią kikendama perskaičiau per keletą vakarų, nes taip smagiai ir įdomiai parašyta, kad vos pavyko atsiplėšt. Mėgstu Andrių Užkalnį, jo požiūrį ir rašymo stilių. Jo mintims pritariu ne absoliučiai visada (visgi dažniausiai), bet gerbiu jo, mano nuomone, sveiką požiūrį ir nepataikavimą kvailumui. Rekomenduoju šią ir ankstesnę jo knygą visiems, kuriems pritrūksta argumentų, kodėl laisvoje Lietuvoje mes gyvename nepalyginamai geriau, nei tais supuvusiais tarybiniais laikais. O tiems, kam panašių argumentų užtenka, siūlau perskaityti vistiek. Dėl smagių palyginimų, įdomių faktų, o gal net sužadintų prisiminimų.
Sausį mano mylimai močiutei iš mamos pusės - kurią mes visi jau turbūt amžinai vadinam tiesiog Mamule - suėjo aštuoniasdešimt. Tiek daug visko esu kartu su ja patyrusi! Atėjusi į svečius visada galėdavau naudotis jos kosmetika (tai jau patikėkit, progos nepraleisdavau), žaisti su visais jos turimais papuošalais (jų kiekis, įvairovė ir stilius - tikrai ne močiutiški), drabužiais ir net batais.
Man vis iškyla vienas itin ankstyvos vaikystės prisiminimas: kai mama ir tėtis išvažiavo į ligoninę parsivežti mano sesės (taip, aš šventai tikėjau, kad kūdikėlius ligoninėse tiesiog parduoda kaip parduotuvėje: atvažiuoji, išsirenki ir vežiesi namo - tuo metu buvau trejų metų ir aštuonių mėnesių amžiaus), mudvi sėdėjom jos svetainėje ir raudonai lakavomės nagus. Kalbėjomės apie kažką. Bet staiga mano Mamulė pradėjo verkti (matot, ji jau tada žinojo, koks nepaprastas yra tas naujų vaikučių pirkimas). Aš, be abejo, iš paskos apsiverkiau, nors tada net nesupratau, kodėl. Taip ir verkėm abidvi apsikabinusios ir gražios (minėjau gi, kad vyko nagų lakavimas...) ir tai man visada buvo ir bus viena moteriškiausių akimirkų gyvenime.
Mamulė visą mano vaikystę ir paauglystę buvo visokių paslapčių patikėtinė: meilės seilės, draugių reikalai ir visokie kitokie gyvenimiški klausimai - dėl visko guosdavausi būtent Mamulei. Ji, kaip ir aš, buvo vyriausias vaikas šeimoje, todėl visada mane suprasdavo: jeigu užstoji savo mažius - lieki kalta, jie kuo nors prasikalsta - lieki kalta. Žodžiu, pirmagimio dalia. Buvo smagu turėti kam papasakoti net ir tokias dabar juokingai skambančias problemas.
Nemažai visokių smagių dalykų buvę. Tarkim, jeigu mes su broliu ir sese ko nors prisidirbdavom, mūsų mama, be abejo, pasipasakodavo savo mamai. O pastaroji, pasitaikius progai, mus švelniai paauklėdavo. Kai nustebę klausdavom, iš kur gi ji viską sužinojo, atsakydavo "man žvirbliai pačirškėjo". Dar dabar prisimenu, ką tuomet įsivaizdavau: į jos balkoną penktame aukšte atskrenda būrys triukšmingų žvirblių ir viską jai raportuoja...
Prisimenu, kad mus su sese ji vadindavo saulutėmis, o mūsų brolį ir pusbrolį - sūnyčiais. Ir kaip prieš miegą mums sekdavo Salomėjos Nėries "Senelės pasaką", kurią ir šiandien be problemų mintinai prisimenu... Prisimenu, kiek žaidėm su didžiuliais mediniais skaitliukais, o vėliau - su didelėmis skaičiavimo mašinėlėmis (juk bet kas tokių neturėdavo). Bet kai Mamulės namuose atsirado elektroninė spausdinimo mašinėlė (!), mano džiaugsmui ir entuziazmui nebuvo ribų: spausdindavau viską, ką tik galėjau, net žurnalą esu kažkokį išleidusi (jau ta patologinė mano meilė kanceliarijos priemonėms...). Prisimenu, kaip ji mus skraidindavo pasisodinusi ant kojų, kaip kartą apgavo mane vaišindama konservuotomis cukinijomis pasakiusi, kad tai ananasai... Ir kaip kuriam nors (arba visiems) iš mūsų susirgus, iškart ateidavo aplankyti atnešdama sultyčių (tokių, kokių dabar pilnos parduotuvės: mažuose pakeliuose su mažu šiaudeliu)...
Aš kaskart vis džiaugiuosi pagalvojusi apie savo senelius, nes jiems nebūdingas nuskriaustų pensininkų sindromas: jie bendraujantys ir jaunatviški, domisi pasauliu ir aplinka, todėl, tikiu, jaučiasi laimingi.
Nors minint šį jubiliejų didelių iškilmių nebuvo, visi patys artimiausi susitikom restorane ir skanavom Pekino anties, kalbėjomės, linkėjom. O mudvi su sese (kaipgi aš be jos?) sugalvojom dar ir tokį prisiminimų stiklainį suorganizuoti (kas man su tais stiklainiais?): visi dalyvavę ant nedidelio popieriaus lapelio tiesiog ekspromtu užrašė po vieną pirmiausiai į galvą šaunantį prisiminimą apie Mamulę. Visus juos sudėjom į tą minėtą stiklainį ir atidavėm Mamulei, kad galėtų ramiai sau namuose pasidžiaugti.
Kaip dažnai mes pamirštam, kad jau esam suaugę, o vis dar turim senelius. Prisiminkim!
Na, ir paskutinis mėnesio planas pagaliau pagaminti vyniotinį su varškės kremu pavyko puikiai! Kaip ir tikėjausi, jo skonis ir mano darbas buvo įvertinti ir apaikčioti, chi chi. Plačiau apie viską rašiau štai čia.
Sausis buvo toks, koks ir turi būti: pošventinis, bet labai šventiškas. Puikus.
Nauji metai, naujas mėnuo, nauji norai ir planai. Naujas ir TOP 5:
1. Naujas, ir, atrodo, smagus lietuviškas filmas "Nepatyręs" - mūsų sausio mėnesio planuose. Tikiuosi linksmo ir šiek tiek awkward seanso, bet ir kažkokios malonios šviesos akiai ir širdžiai tiesiai iš didžiojo ekrano.
2. Priešaky - Ugnės antrasis gimtadienis. Ir naujas iššūkis - šventė darželyje. Nesinorėtų perspausti ir padauginti, bet žinant, kiek sumanymų jau dabar sukasi mano galvoje, bus nelengva. Ačiū dievui, darželio auklėtojos yra sveiko proto, tai tikiuosi, kad esant reikalui nuleis mane ant žemės, chi chi.
3. John C. Parkin knygą "F**k it. Idealus dvasinis kelias" jau pradėjau ir dabar kasvakar laukiu nušvitimo ir atsivertimo į tikrąjį atsipūtimą. Nežinau, kiek šioje knygoje yra tiesos, bet kad man jau seniai reikėjo nusiraminti, atsipalaiduoti ir nustoti nervintis net dėl smulkiausių pasaulio smulkmenų, tai yra neginčijamas faktas.
4. Mano mylimai močiutei iš mamos pusės šį sausį sueis aštuoniasdešimt ir aš jau jaučiu, kaip grįžta smagūs vaikystės ir paauglystės prisiminimai...
5.Tais laikais egzistavęs Kuršėnų vyniotinis su nuostabiu varškės kremu - vienas iš poros man tikrai labai patikusių pirktinių desertų. Šiais laikais jo ragavau gal kokius tris kartus, bet skonis buvo tikrai nekažką... Išpurenta, iškedenta ir kažkaip dirbtina. Todėl metu sau iššūkį: gaminsiu jį pati. Rizikos ir darbo nemažai, bet vien varškės kremas yra vertas visų pasaulio pastangų.
Metai nauji, bet kai kas nesikeičia: švenčių nemažėja ir tikslai - ne paprastėja, o kaskart darosi vis didesni. Dievinu tai!
Vėluodama skubu išpažinti savo lapkričio mėnesio nuodėmes.
Su Martynu atšventėm savo draugystės (?!) aštuonerių metų sukaktį. Pasipuošėm ir ėjom vakarieniauti į restoraną. Buvo puiku ramiai, niekur neskubant pabendrauti, išgerti vyno, paragauti omarų sriubos... Kas galėjo pagalvoti, kad kažkada tokios akimirkos (valandos, jeigu atvirai) taps retenybe, nes visokie reikalai reikaliukai kartais taip įsuka, kad net jiems pasibaigus, nebežinai, kaip sustoti ir atsipalaiduoti.
Kaip ir planavau, pagaminau panna cotta desertą. Vaišinau juo savo gimtadienio svečius ir, tiesą pasakius, tikrai sužibėjau. Plačiau apie viską skaitykit štai čia.
Savo trisdešimtmetį sutikau švęsdama Lietuvos kariuomenės dieną Katedros aikštėje, pietaudama su savo brangiausiais, o paskui - dažydama savo miegamojo sienas ir, galiausiai, eidama į kiną... Neįprasta, turiu pasakyt, bet buvo nuostabu! Tiesa, šventimai dar tik įpusėjo, nes šį savaitgalį - tęsinys! Pradedu suprasti, kodėl vyresni žmonės visų pirma linki sveikatos...
P.S. sulaukiau daugybės sveikinimų ir linkėjimų, bet vienas jų buvo itin dažnas ir primygtinas - Ugnei reikia brolio arba sesės, seneliams reikia dar anūkų, todėl, suprask, vaisingų metų vaisingų... Ir tik dėl visų šitų įgeidžių manęs, panašu, laukia labai darbingi metai.
Advento kalendorius, kurį šiemet ruošiau savo sesei, pavyko puikiai, greitai pasidalinsiu jo nuotraukomis!
Ir deja, mėnesio nusivylimas - Brad'o Pitt'o taip ir nepamačiau... Bet filmas - ne pinigai sąskaitoj, nedings. Tiesa, pavyko pamatyti nuostabųjį Christopher'io Nolan'o "Interstellar". Kaip ir visi iki šiol matyti jo filmai - šis irgi buvo fantastiškas! Žinoma, apsilankėm ir naujausioje "Bado žaidynių" dalyje. Puikus puikus puikus filmas su netikėtais siužeto vingiais ir nemažai dramos - kaip tik man. Dievinu, kai filmo kūrėjai žaidžia su mano smegenim ir geba daugybę kartų jas apgauti - nuostabus jausmas!
Patikėkit, šis lapkritis buvo toooks intensyvus, kad nebežinau, kaip dar gebu prisiminti savo vardą. Bet aš mėgstu bėgimą ir truputį įtampos, todėl net nedrįsčiau skųstis...
Lapkritis man atnešė visko, ko tikėjausi ir dar daugiau - buvo nuostabus permainų ir staigmenų mėnuo!
Pagaliau atėjo lapkritis! Šis nuostabus, visą rudenį vainikuojantis mėnuo, kai rytinės ūkanos verčia svajoti ir žvelgti giliau, kai šaltos naktys kviečia glaustis ir sušilti, kai kiekviena saulėta diena vis labiau priartina prie gimtadienio. Dievinu lapkritį! Jūsų dėmesiui - TOP 5:
1. Šį mėnesį sueis aštuoneri metai nuo to puikaus sekmadienio, kai mes su Martynu nuėjom į pirmą pasimatymą. Buvo nuostabi diena! Ir tai buvo tik pirmas ilgos ir įdomios kelionės žingsnis. Negaliu patikėti, kad jau taip ilgai žingsniuojam...
2. Vieną kartą jau esu gaminusi puikųjį panna cota desertą, bet tuomet dar nerašiau savo blogo, todėl ir receptas iki jo neatkeliavo. Bet štai atėjo laikas, kai ėmiau ir pasiilgau to švelnaus, šilkinio, lengvo skonio, todėl gaminsiu, puošiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!
3. Lapkričio gale aš pagaliau tapsiu trisdešimtmete moterim! Taip keista, bet jau kurį laiką labai laukiu šios datos tarsi kokios svarbios ribos. Ją peržengusi turiu vilties pagaliau tapti suaugusiu žmogumi (parašiau ir garsiai nusijuokiau). Žvaigždės mane myli, sakau Jums! Turiu viską, apie ką svajojau ar net nedrįsau norėti. Trūksta man tik to, ko pati galiu pasiekti. Todėl linkiu sau drąsos ir to beatodairiško dvidešimtmetės azarto, kai žinai, kad gali viską, ko tik nori.
4. Šiemet, po trumpos pertraukos į sceną grįžta Advento kalendoriai. Ši tarp manęs, brolio ir sesės egzistuojanti tradicija tokia miela, kad siaubingai nekantrauju ją pratęsti. Gali būti, kad šįkart dienas iki Kalėdų skaičiuojančių žmonių ratas netgi prasiplės. Dabar beliko tik išsirinkti, kurią iš galvoje tūnančių kalendoriaus idėjų šiemet įgyvendinti...
5. "Fury". Šitoj vietoj pasakysiu tik tiek: filmas gali būti sukurtas bet kuria iš manęs visiškai nedominančių temų - karą, zombius, kosmosą, apokalipsę ar kokias futuristines nuotaikas, bet jeigu jame vaidina Brad'as Pitt'as - aš su didžiausiu džiaugsmu jį žiūrėsiu ir manęs tikrai nereikės įkalbinėti. Nes net ir man egzistuoja šventų dalykų. Pavadinkim tai mažyte Akvilės silpnybe. Juk turiu tam teisę, ar ne?
Nuostabusis, spalvingasis spalis jau čia! Štai jo TOP 5:
1. Visiškai netikėtai jau nuo šiandien mūsų Ugnė pradės eiti į darželį. Kai apsilankė ten kaip svečias, atrodė baisiai susidomėjusi, drąsi ir patenkinta, todėl aš dabar laikau suspaudusi kumščius, čiūrikus ir kitaip burtauju, kad tik tas jos susižavėjimas nedingtų su pirmuoju atia atia... Linkiu jai naujų draugų, naujų žinių, naujų nuotykių! O mudviem su Martynu - drąsos ir kantrybės, nes darželis yra didesnis išbandymas tėvams nei vaikams, man regis.
2. Mano rankas ir mintis jau šildo švelniai rausvų siūlų kamuolys, kuris, kaip tikiuosi, netrukus pavirs šilta skara/šaliku ir kepure mano pupai. Pasiilgau mezgimo, kažin kodėl taip seniai nieko nebemezgiau, kad turbūt nebemokėsiu naudotis virbalais, cha cha.
3. Visai neseniai pirmą kartą paragavau turkiškos baklavos ir likau nustebinta, kad net būdama pirktinė ir iš dėžutės, ji buvo visai skani. Šį mėnesį pažadėjau sau pagaliau išmėginti šį - tikrąja žodžio prasme - saldumyną, tuo pačiu pirmą kartą pačiupinėsiu lepiąją filo tešlą... Žodžiu, maksimalių išbandymų metas jau čia pat!
4. Dar du šio mėnesio norai - naujausi lietuviški filmai. Intriguojantys "Gustavo nuotykiai" ir apdovanotasis "Lošėjas". Su abiem sieju labai daug (skirtingų) vilčių, o matyti, kad lietuviams pasiseka - daugiau nei fantastiškas jausmas!
5. Mano sena sena, bet niekaip neišsipildanti svajonė - suorganizuoti rimtąHalloween'o vakarėlį, todėl šiemet mėginsiu pagaliau ją įgyvendinti. Kruopščiai paruošti kostiumai, baisus maistas ir gėrimai bei nuostabūs svečiai aplink - štai tokia nekalta ta mano vizija. Aš taip nekantrauju, Jūs neįsivaizduojat!
Laukia pilnas naujų patirčių spalis, todėl jau dabar raitojuos rankoves ir virpančia širdim žengiu į priekį!
Ateidamas birželis iš paskos atsivedė ir savo TOP 5:
1. Nors man rašant šį įrašą Tėčio diena jau yra praėjusi, negaliu apie ją neužsiminti, nes savo šeimos tėčiams mudvi su sese ruošiam dovanėlę, kurios nepavyko įgyvendinti iki reikiamos dienos. Tačiau jau galiu pasidalinti nuotrauka to, ką padovanojau Martynui jo antrosios Tėčio dienos proga.
Apie beveik genialų serialą "Breaking Bad" jau esu kalbėjusi. Pirmiausiai jis apsėdo Martyną, paskui ir mane. Dar ir dabar kartais pasiilgstu jo nuotaikos ir netikėtų siužeto vingių... Todėl kai interneto platybėse pamačiau šią idėją, nebegalėjau nusiraminti ir tiesiog privalėjau spėti ją įgyvendinti iki greičiausiai nusimatančios Martynui skirtos progos.
P.S. bambukinę pjaustymo lentelę pirkau pati, o būtent taip, kaip norėjau ją išgraviravo www.graviruojam.lt.
2. Jau senokai svajoju Ugnei pasiūti suknelę iš senų Martyno marškinių. Ir čia nebūtų jokio iššūkio, bet matot, aš ir siuvimas - tai tarsi vienas kito nemėgstantys kolegos darbe. Bendraujam tik iš reikalo. Moku įsiūti sagą ar tvarkingai palenkti kelnes, netgi gražiai sulopyti džinsus moku. Rankytėmis. Be siuvimo mašinos. Bet jeigu reiktų nuveikti ką nors daugiau, kažin ar norėtųsi kam nors rodyti darbo rezultatus. Tai va būtent todėl ir noriu pasiūti tą suknelę: reikės ne tik įverti siūlą į adatą, bet ir matuoti, kirpti, dailinti, gal net paraukti... Sėkmės man.
3. Veggie burger tai toks terminas, reiškiantis daržovių mėsainį. Vertimas, aišku, idiotiškas kokių reta, todėl aš ir toliau sakysiu veggie burger, nes ir kokiu nors daržovių maltinuku vadinti nesinori (žodis "maltinukas" man išvis atmuša norą valgyti, panašiai kaip "tešlainiais" vadinami tam tikros rūšies sausainiai). Taigi minėtasis veggie burger mano akį patraukia jau ne pirmą kartą ir aš griežtai sau pasakiau, kad šis birželis būtinai taps dar vienos maistinės premjeros mėnesiu. Pasakykit atvirai, nejaugi Jums šis nuotraukoje besipuikuojantis gražuolis neatrodo skanus? Aš tai jau beveik dabar galėčiau eiti jo gaminti ir ragauti.
4. Joninės šiemet bus labai gausios, nes kartu minėsim ir visus savo šeimos birželio mėnesio gimtadienius, kurių bus net keturi (iš jų vienas - jubiliejinis), todėl mūsų su sese renginių organizavimo fabrikėlis jau dabar pluša visu pajėgumu galvodamas meniu, pramogas ir dovanas...
5. "Maleficent". Išskirtinis atvejis, kai tokia Angelina'os Jolie negerbėja kaip aš laukia jos filmo. Bet mane žavi šios pasakos treileriai ir pagrindinė daina. Net pačiai keista, bet labai norisi pamatyti ką nors tokio baisiai gražaus ir skoningo.
Birželio mėnesio pažadas:
vėl pradėti vairuoti. Man gėda kam nors ir prisipažinti, bet, nors teises turiu nuo 2005 metų gruodžio, paskutinį kartą vairavau prieš gerus aštuonerius metus (neskaičiuojant poros pavienių vairavimo atvejų, kurių net kelione nepavadintum). Iš pradžių neturėjau ką vairuoti, vėliau neturėjau iki kur ir kodėl vairuoti, galiausiai atsirado didžiulė baimė sėsti už vairo, kuri ir stabdo mane visus šiuos metus. O mokydamasi ir pradėjusi važinėti gatvėmis buvau tikrai drąsi vairuotoja, net mano instruktorius stebėdavosi, kad "tokia jauna, o visai be baimės" (tiesa, tai juk ne visada komplimentas). Bet aš susikaupiau, gerai viską apgalvojau ir nusprendžiau, kad geresnio laiko įgūdžiams atnaujinti, nei vasara - ir būti negali. Todėl dabar šluoju tuos savo drąsos trupinius ir skubu Jus nuraminti: pirmiausiai pasivažinėsiu kokioj aikštelėj, todėl neskubėkit apleisti gatvių...
Iššūkių ir galimybių kupinas birželis jau prasidėjo!
Mėnuo pralėkė nepastebėtai, tarsi jo nė būti nebuvo. Visgi nuveikta nemažai. Pasižadėjau. Atsiskaitau.
Sėkmingai grįžau į aerobikos treniruotes. Nei kojyčių, nei rankyčių... Nors, atvirai pasakius, ir rankytės, ir kojytės, ir pilvukas, ir šikniukas, ir... VISKAS! Lipant laiptais kojos linksta per kelius. Jaučiu absoliučiai viską, netgi vietas, apie kurių egzistavimą iki šiol nė neįtariau arba buvau seniai pamiršusi. Ir nors žinovai man tikrai nepritartų, aš mėgstu, kai po sporto kitą dieną ką nors bent truputį skauda - tada jaučiuosi išties šį tą nuveikusi.
Oi, ta Pavlova... Vargau su ja jau keletą kartų ir vis nesėkmingai. Tiesa, šįvakar bandžiau dar kartą - ir labai labai tikiuosi, kad pagaliau pavyko, nes jos premjera - jau rytoj... Nuotraukos, kaip suprantat, irgi tik rytoj. Jeigu bus ten ką rodyt ir kuo didžiuotis, aišku.
Ugnės vardadienio proga susiorganizavom tokį mažytį fondiu party. Ir, žinot, pavyko visai neblogai. Buvo tiesiog gražu žiūrėti, kaip prie fondiu indų su sūriu ir šokoladu vyko inirtinga specialių šakučių kova ir mėginimas įmerkti savo kąsnelį. Mano favoritais - gan netikėtai - tapo šviežios morkos su sūriu ir kriaušės su šokoladu. Sūrio fondiu likučius sudėjau sesei, o šokolado - mamai. Smagu, kai svečiams patinka!
P.S. kadangi kvietėm visus "vakarienės prie židinio", židinį ir užkūrėm. Plačiame televizoriaus ekrane ši ugnis atrodė ir skambėjo išties tikroviškai. Svečiai net minėjo, kad šildė. Na, šalta išties nebuvo.
Visai neseniai pagaliau pažiūrėjom "12 vergovės metų" ir aš galiu pasakyti tik viena: jeigu tai būtų pirmas mano matomas filmas apie vergovę Amerikoje, būčiau likus sukrėsta, pašiurpusi ir visaip kitaip šokiruota. Bet dabar šis filmas - išskyrus nepriekaištingą geriausių šių dienų aktorių vaidybą ir gražiai nufilmuotus gražius vaizdus - nepapasakojo nieko naujo. Atleiskit, gal čia aš esu sugadinta ir persisotinusi, bet manęs ši istorija visiškai nesujaudino.
O štai "Išgelbėti poną Benksą" sukėlė daug šiltų jausmų ir pasiliko kažkur galvoje ilgėliau nei truko pats filmas. Jį tikrai rekomenduočiau.
Naujoji Andriaus Užkalnio knyga jau pakeliui į mano namus, todėl jau įsivazduoju, kaip nersiu į ją stačia galva, chi chi.
Dvi knygos, kaip ir žadėta, perskaitytos.
E.L. James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių", nors ir itin paprastai parašyta (o gal tiesiog neįspūdingai išversta?), pasirodė visai įtraukianti ir, akivaizdu, buvo rašyta su mintimi apie ekranizaciją. Pavadinčiau ją moters moterims parašytu vaizduotę lavinančiu kūriniu, kuris keletą vakarų leidžia išties atsipalaiduoti ir pernelyg negalvojant pailsėti.
Gregory David Roberts "Šantaramas" yra tokia didinga, tokia nuostabi, tokia įdomi... Seniai neskaičiau tokios visapusiškai puikios knygos: nepaprastai turtingas žodynas, suprantamai ir aiškiai nupasakoti net tokie sudėtingi reiškiniai kaip karas Afganistane ar prekyba ginklais, parodyta dar viena, bet filmuose nematoma Indijos pusė, o pagrindinio veikėjo (šiuo atveju, ir knygos autoriaus) portretas ir gyvenimo istorija yra tiesiog neįtikėtini...
Štai taip bėgo mano vasaris. O dabar skubu pasitikti kovo!
Pirmas dalykas, šaunantis į galvą, kai išgirstu žodį "vasaris" yra šis Kosto Kubilinsko eilėraštis:
Vasaris sniegą bers ir bers
Ir snagės kris lyg pūkas.
Ant kito šono apsivers
Miegodamas barsukas.
Jei nuo saulutės nusisuks,
Žinok - barsukui šilta.
Ir senis šaltis greitai spruks,
Palikęs ledo tiltą...
Toks trumpas tas vasaris. Bet, sakyčiau, intensyvus, pilnas progų, planų ir norų.
Vasario TOP5 yra štai toks:
1. Aerobika... Mano jaunystės meile... Negailestingai ir nepateisinamai apleista. Grįžtu pas Tave!
Šiuo sportu, tarsi kokiu gripu, beveik prieš dešimtmetį mane užkrėtė mano mieloji draugė Neringa. Į treniruotes eidavom kas-dien. Kartais atšokdavom net dvi iš eilės (tiesa, po to nulipti laiptais iki dušo ir rūbinės jau būdavo sudėtinga, chi chi). Visuomet stovėdavom salės priekyje, o trenerės mus vadindavo "draugėmis" arba "mergaitėmis" ir skatindavo kitas nuo mudviejų neatsilikti. Jūs įsivaizduojat?! Būdavo nuostabu! Nežinau, kas taip žavi šiam individualiam/grupiniam sporte. Garsi ritminga muzika? Šokio žingsnelius primenantys pratimai? Ar tai, kad beveik visuomet dar neįpusėjus treniruotei pasijunti kaip nuvarytas arklys, bet kitą dieną vėl nori sugrįžti į aerobikos salę?
P.S. neseniai lankydamasi tėvų namuose pagaliau peržiūrėjau savo senus daiktus ir užrašus. Ir likau žado netekusi, kai pamačiau daugiau nei septynerių metų senumo savo nuotraukas! Aš, tokia laiba ir graži, švytinti tiesiog! Dabar tos nuotraukos jau mano namuose. Įrėmintos ir pastatytos matomiausiose vietose, kad kelis kartus per dieną man primintų, kaip galiu atodyti, jei tik šiek tiek pasistengsiu.
2. Pavlova. Nuostabus, nuo-sta-bus desertas, kurio vis nedrįsdavau pagaminti, nes mano susižavėjimas morengais yra atvirkščiai proporcingas gebėjimui juos pagaminti. Žinoma, visuomet galima naudoti pirktinius, bet tai tiesiog ne mano stilius. Be to, ir pasitenkinimas nepalyginamai didesnis, kai pranoksti pačią save ir padarai tai, kas dažnai ir daugeliui yra tiesiog neįmanoma. Naudosiuos saldumynų gamybos srityje gerokai labiau patyrusios Justinos receptu. Beje, šįkart, kaip ir žadėjau, nelauksiu progos ir pabandysiu iš anksto. Tai yra šiandien arba ryt. Fingers crossed, kaip sakoma.
3. Planuojam tokį mažulytį šeimos pasibuvimą mėnesio vidury, todėl prisiminiau, kad visi kartu dar niekad nebandėm žaisti fondiu. Laukia du: šokolado fondiu kompaniją palaikys bananai, obuoliai, vynuogės, apelsinai ir būrelis sausainių, o sūrio fondiu - traški duona ir traškios daržovės. Paprastas, greitai paruošiamas, nei šeimininkų, nei svečių neįpareigojantis užsiėmimas jaukiam žiemos vakarui prie židinio...
4. Žinot, man visai negėda kartais prisipažinti, kad esu pop kultūros auka. Todėl štai, vadovaudamasi visokiomis Auksinių gaublių nominacijomis bei Oskarų laimėtojų prognozėmis, nuoširdžiai laukiu metų favoritu vadinamo filmo "12 vergovės metų". Ir mano meilė ponui Brad'ui čia visiškai niekuo dėta. Susižavėjimas pono Benedict'o talentu - taip pat. Ir "Išgelbėti poną Benksą" man dar labai rūpi. Juk Tom'as Hanks'as yra vienas pačių pačiausių.
5. Įvairiai vertinamas žurnalistas Andrius Užkalnis parašė knygą apie Tarybų Lietuvą. Tik, priešingai, nei šiandien darosi populiaru, ne apie nostalgiją tam baisiam mūsų valstybės laikotrapiui. Ačiū jam už tai! Dėkoju net neskaičiusi (žinoma, būtinai perskaitysiu kai tik ji pasieks knygynus). Kuo greičiau pradėsim pasitikėdami savimi žiūrėti pirmyn užuot dairęsi atgal sentimentaliai šniurkščiodami "kaip tada viskas buvo paprasta: ir darbo duodavo, ir butą, ir mašiną...", tuo greičiau galėsim gyventi išties nepriklausomai ir laisvai.
Vasario mėnesio pažadas:
Perskaityti mažiausiai vieną knygą. Neskaičiuojant tos, kuri jau įpusėta.
Kad jau pirmąją metų ir mėnesio dieną pasižadėjau visokių dalykų, sąžinė liepia prisipažinti, kuriuos iš jų pavyko išpildyti.
Visų pirma, apie naująją Beatos darbo knygą. Ją radom pirkti vargais negalais. Tiksliau, rado Martynas ir labai mane pradžiugino! Dabar toji knyga jau primarginta: planais, darbais, sumanymais, pažadais ir norais.
Visų antra, "Redirected" pažiūrėtas. Tai buvo vienas tų retų atvejų, kai dar filmui neįpusėjus pradėjo kirbėti mintis, kad gal jau laikas eiti namo... Pripažinsiu, nusivylėm. Oi, tik nepagalvokit, kad pabūgom keiksmažodžių ar nešvankybių - mes dar ne to matę ir girdėję. Bet, matyt, tai ir sutrukdė. Pernelyg daug tikėjomės iš šio filmo, ir, jeigu atvirai, pasigedom siužeto, ko nors, kas užkabintų ir nepaleistų.Bet nuoširdžiai džiaugiuosi, kad filmo rinkodara buvo kaip reta intensyvi ir apgalvota.
Dar šis tas prie visų antra. Nieko pernelyg nesitikėdami pasižiūrėjom "Kaip pavogti žmoną". Ir likom sužavėti grožiu, šiluma, puikiais dialogais bei juokeliais ir trim talentais (ta ketvirtoji pasirodė tik filmo pabaigoje ir didelio įspūdžio nepaliko), tilpusiais viename nedideliame bute. Kino teatro salę palikom išsišiepę iki ausų ir tokie laimingi...
Visų trečia, netradicinį medaus tortą iškepiau ir mintimis pasidalinau. Pavyko puikiai! Galbūt dar reiktų padirbėti torto estetikos prasme, bet šiaip rezultatas buvo labai labai neprastas.
Visų ketvirta, Ugnės pirmąjį gimtadienį atšventėm. Kaip? Galit paskaityti čia.
Visų penkta.
Khkhm.
Visų penkta, savo brangiųjų pumiukų nebuvau apsiavusi anei karto. Dėl to gėda ir nesmagu. Iš pradžių nebuvo kada (taip taip, kurgi ne), o paskui buvo netinkamos oro sąlygos (tikram bėgikui tai neturėtų tapti kliūtimi). Dar pats šaltis ne toks baisus, kiek išties slidūs miško takeliai. Bet šiaip jau kalta tik aš. Nes tik nevykėliai dėl visko kaltina aplinką.
Mėnesio pažadą susitikti su draugėmis išpildžiau tik iš dalies.
Su mylima Vitalija susitikom kavos (paragaukit ir Jūs - prašykit "Mikės Pūkuotuko" atėję štai čia), o viskas baigėsi puikiais karamelizuotais riešutais "Giedrės riešutėliuose" ir vakariene. Jeigu ne namuose laukiantys vyrai, vaikai ir šunys - būtumėm likę nakvoti su kavos puodeliais rankose... Nuostabi, tiesiog žodžiais sunkiai nusakoma ta būsena, į kurią pasineria dvi geros draugės kelias valandas pliurpdamos apie viską.
Deja, su brangiausia Kristina kalėdinėmis dovanėlėmis visdar neapsikeitėm, bet čia jau tikrai kalta aplinka ir nepalankios aplinkybės, kurioms nei aš, nei ji įtakos - kaip bebūtų gaila - neturim. Visgi aš neprarandu vilties, kad bent vasarį mudvi pasimatysim, nes jau pasiilgau tai nesvietiškai...
Sausis šiemet buvo pilnas, tiesiog sklidinas bendravimo ir sveikinimų, todėl, jeigu atvirai, to šalčio beveik ir nepastebėjau. Tik giedrą dangų ir žvaigždėtas naktis.
O ryt jau nauja diena, naujas mėnuo ir naujas puslapis, jeigu tik panorėsit!
Štai ir naujas skaičius visur aplink. 2014. Man jis labai gražus ir, sakyčiau, įkvepiantis.
Jau esu minėjusi, kad man sausis nė iš tolo nekvepia pošventine depresija, nes šventės mūsuose tik įsibėgėja. Jau dabar aišku, kad visi šio sausio savaitgaliai bus rezervuoti malonioms pareigoms: Senelio jubiliejui, Močiutės gimtadieniui, Ugnės pirmajai sukakčiai, mano tėčio vardadieniui... Žodžiu, ilsėtis nėra kada, o juk gyvenimas ne tik iš švenčių sudarytas, dar ir kasdienių reikalų apstu (nupuošti eglutę, kokius 7 kartus nusilakuoti nagus, pavartyti žurnalą, pasivaikščioti lauke, parašyti įrašą blog'e - tiesa, nebūtinai tokia eilės tvarka), todėl raitojuosi rankoves ir pirmyn!
Norėčiau išskirti savo sausio TOP 5, tikiuosi, jis įkvėps ir Jus vienam kitam malonumui:
1. Beatos darbo knyga, lydėjusi mane visus praėjusius metus. Šiemet ji nauja, kitokia, dar romantiškesnė. Užrašyti planai labiau linkę būti įgyvendinti (tai bent sakinį surezgiau!), todėl aš dedu nemažai vilčių į šią užrašinę...
2. Laukiam laukiam naujausio Emilio Vėlyvio kūrinio "Redirected/Už Lietuvą!". Visada smagu džiaugtis už savus, ypač, kai iš anksto žinai, kad rezultatas bus vertas dėmesio. Tiesa, dar ir visų išgirtas "Kaip pavogti žmoną" nežiūrėtas, tai karameliniai spragėsiai bus valgomi mažiausiai du kartus šį mėnesį.
3. Savo nuostabaus, jauno, paties mylimiausio ir vienintelio Senelio aštuoniasdešimtmečiui kepsiu šį kitokį medaus tortą. Neslėpsiu, labai tikiuosi sublizgėti...
4. Mūsų Ugnei sueina vienas metas! Tikiuosi, pavyks visi sumanymai šia tema, o mūsų mažulė bus kaip niekad geros nuotaikos, pailsėjusi ir linksma (fingers crossed, kaip sakoma).
5. Mano gražuoliai pumiukai ištikimai tarnavo ruošiantis Kalėdiniam bėgimui ir dalyvaujant jame. Net ir po šližikų/silkių/kisieliaus fiestos, šiemet besitęsusios po visą Lietuvą jie padėjo man nubėgti visus užsibrėžtus 12 kilometrų. Tikiuosi, draugausim ir toliau - oras bėgimui daugiau nei palankus.
Sausio mėnesio pažadas:
susitikti papietauti/išgerti kavos/pagaliau apsikeisti Kalėdų dovanomis su brangiausiomis draugėmis - Kristina ir Vitalija.
Sako, gera pradžia - pusė darbo. Linkiu gerai pradėti, nepritrūkti ryžto bei drąsos ir nenustoti norėti!
Na neveltui, neveltui jis buvo šitaip dosniai apdovanotas ir visaip kaip išgirtas! Sukurtas pagal tikrą istoriją, nuostabus Ben'o Affleck'o kūrinys! Be proto įtraukiantis. Antroje filmo pusėje buvo momentų, kai bijojau, kad nuo įtampos - pavyks ar nepavyks? - man per gerklę neiššoktų širdis... Puikus puikus puikus, tik tiek galiu pasakyti. Ir tai pirmas kartas, kai man iš tikrųjų patiko paties Ben'o Affleck'o vaidyba ir kuriamas personažas. Žodžiu, jį tikrai verta, netgi, sakyčiau, būtina pamatyti.
The River Wild
Senas filmas su dar jauna tobuląja Meryl Streep. Įtemptas, bet pakeliui atskleidžiantis nuostabią Amerikos gamtą, besikeičiančius žmonių santykius ir protingos moters stiprybę ir drąsą. Tinkamas kai norisi kažko lengvai sunkaus, chi chi.
The Impossible
Nors ne itin mėgstu visokias katastrofų ar postapokaliptines (čia tikras žodis?) temas filmuose, šiame gi viskas taip puikiai susipynę: didinga gamtos stichija ir tikra tikros šeimos drama, prigimtinis noras išgyventi ir pareiga padėti kitam... Įspūdingi cunamio vaizdai, puikūs aktoriai (ypač mažieji) ir ašarą spaudžiantys pabaigos įvykiai.
P.S. šis filmas tik dar kartą įrodo, kokia didžiulė vertybė yra tinkamai išauklėti vaikai.
A Young Doctor's Notebook
Keistas, juokingas, bet vistiek įdomus. Visiškai netikėti įvykiai ir aplinkybės. Ir ponaitis Haris Poteris, pasirodo, gali būti visai kitoks. Pagal rusų rašytojo Michailo Bulgakovo kūrybą sukurtas keturių dalių mini serialas apie dar visai jaunutį gydytoją ir jo... haliucinacijas. Nors ne rusų kurtas, XX amžiaus pradžios Rusijos atmosferą nuostabiai atspindintis serialas (kalbu kaip tikra rusųatmosferologė). Vertas visų skaitančių žmonių dėmesio.
The Twilight Saga: Breaking Dawn - Part 2
O štai ir pora visiškai veltui praleistų valandų. Pasakysiu visai neįkvepiančiai: neįsivaizduoju, kokiu atsidavusiu šios sagos gerbėju reikia būti, kad nuoširdžiai galėtum pasakyti, jog šis filmas vertas dėmesio. Mano nuomone, pati prasčiausia viso šio reikalo dalis. Na, buvo gražių vaizdo efektų, bet, man rodos, tik tiek gero ir pastebėjau...
Dexter
Ach... O štai ir mūsų atradimas bei apsėdimas! Fantastiškas, be galo įdomus ir mąstyti verčiantis. Pabandykit pažiūrėti ir neįsimylėti šio negailestingo serijinio žudiko! Ir pagaukit save bemąstančius, gerai ar blogai jis elgiasi. O kaip elgtumėtės Jūs? Serialas, kurį norisi žiūrėti be sustojimo. Panašiai ir darom, chi chi.
Tikiuosi, mano pastebėjimai bus Jums vertingi ir bent truputėlį pagelbės renkantis su kuo praleisti vakarą.
Trumpai apie tai, ką išties gero teko matyti kino teatre arba namuose sausio mėnesį - galbūt ir Jums kas nors patiks:
The Hobbit: An Unexpected Journey
Visų šio žanro gerbėjų seniai ir ypatingai lauktas filmas, rodytas naudojant naują HFR 3D technologiją. Technologija, bent mums, jokio įspūdžio nepaliko - tiesiog 3D ir tiek. Tačiau pats filmas, nors ir ilgas, bet neprailgęs. Nuostabūs gamtos (ar kompiuterio?) kurti vaizdai, įtaigūs personažai, aiški istorija, puikiai parinkti pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Žodžiu, filmas, pateisinęs net ir mano lūkesčius (prisipažinsiu, nesu viso šito žiedų valdovo, brolijos, nykštukų ir visokių kitokių dalykų mylėtoja). Gražus ir, be abejo, tęsinį žadantis filmas. Visiems nuotykių mėgėjams.
Les Miserables
Šį nuostabų Viktoro Hugo romano motyvais sukurtą miuziklą sunku pavadinti filmu. Po jo važiuodami namo su Martynu nusprendėm, kad tai buvo išgyvenimas geriausia šio žodžio prasme. Labai labai - labai! - graži muzika, įdomi istorija, dramatiški personažai ir jų likimai - viskas tiesiog tobula! Na taip, galbūt kai kurių aktorių dainavimas galėtų būti dar profesionalesnis... Tačiau žinant, kad - priešingai nei daugumoje filmuotų miuziklų - šiame aktorių partijos nebuvo iš anksto įrašytos ir patobulintos studijoje, o atliktos gyvai tiesiog filmavimo aikštelėje... Nežinau, turėti jiems priekaištų būtų tiesiog šventvagystė. Vien ko vertas Anne Hathaway legendinės "I Dreamed a Dream" atlikimas, privertęs ašaras lietis upeliais... Visiems linkiu pamatyti - kurį laiką negalėsit atgauti žado.
Django Unchaned
Jau tas Tarantino... Kaip visada - būrys nuostabių aktorių ir netikėtumų pilna ypatingai įtraukianti istorija. Žinoma, kaip ir dera šiam režisieriui, kraujo ir tobulų tikro vesterno elementų čia apstu, tačiau baigęs žiūrėti filmą nesijauti sužalotas viso to smurto ir šaudymų. Priešingai. Lieki susimąstęs, kiek daug gyvenime lemia atsitiktinumai ir sutikti žmonės. Ir, be abejo, tvirtas charakteris. Beje, teko girdėti, kad vienas talentingiausių savo kartos aktorių, gerbiamas Leonardo di Caprio, žada daryti ilgokoką karjeros pertrauką, todėl naudokimės proga pamatyti jį ekrane, chi chi.
Lincoln
Šio filmo senokai laukėm ir nemažai iš jo tikėjomės. Kodėl? - paklausit Jūs. Todėl gi, kad: jame pasakojama apie išties neeilinę asmenybę - Amerikos prezidentą Abraomą Linkolną, filmą kūrė taip pat neeilinis Steven'as Spielberg'as, o pagrindinį vaidmenį atliko tikras ekrano persikūnijimo meistras Daniel Day - Lewis. Bet, reikia pasakyti, kad filmui šiek tiek pritrūko intrigos (visiškai asmeninė nuomonė) ir buvo skirta gerokai per daug minučių (irgi visiškai asmeninė nuomonė). Ir vis dėlto, pateisinant visą filmo sumanymą reikėtų pridurti, kad pagrindinė istorija - ilgas ir nelengvas kelias iki oficialaus vergijos panaikinimo - papasakota įdomiai, be to, atskleista asmeninė Linkolno drama. Ką gi, filmas neblogas. Gal tik ne toooks įspūdingas, kokio tikėjomės.
Flight
Netikėtai nuostabus filmas! Jau pačioje filmo pradžioje kvapą užgniaužia neįtikėtinai tikroviški aviakatastrofos vaizdai. Tikrai. Atrodo, tiek jau visko panašaus esam matę, bet kad šitaip tikroviškai viskas būtų padaryta... Ponas Denzelis kaip visuomet puikus ir akys tiesiog netiki, kad jam jau beveik šešiasdešimt. Filmas apie neatsakingus poelgius ir atsakomybės jausmą po jų. Puikus, dramatiškas, įtraukiantis ir iki pat galo intriguojantis. Labai rekomenduoju.
Hotel Transylvania
Animaciniai filmai paskutiniu metu nebuvo labai džiuginantys - vis kas nors juose nuvildavo: tai lietuviškas įgarsinimas, tai siužeto nuspėjamumas, tai dar kas... Matyt, per daug visko žiūrim - išlepom. Šis gi, nors žadėjo būti ganėtinaišabloniškas, nustebino visai neprastais juokeliais ir tokiais pat neprastais personažais (asmeniškai man ypač patiko vilkas, chi chi). Ne šedevras, bet tikrai geresnis už keletą paskutinių multikų, kuriuos teko matyti. Ramiam ir šviesiam vakarui.
The Folowing
Šiurpus, baisus ir visai neįkvepiantis. Bet įtraukia kaip nežinia kas... Seriale pasakojama išties kraupi žudiko maniako ir jį prižiūrinčio pareigūno istorija, persmelkta literatūrinio siaubo karaliaus Edgar'o Allan'o Poe kūrinių motyvais. Matėm dar tik dvi serijas (šįvakar laukia trečioji), bet, matyt, dėl prigimtinio smalsumo, norim žiūrėti dar ir dar. Ir dar.
Chuck
Lengvutis kaip pūkelis serialas apie vaikiną, netikėtai tapusį slaptuoju agentu. Ir nors pirmosios serijos pasirodė plastmasinės (čia mano terminas filmams ir serialams, kuriuose nemažai dekoracijų ir kažkokio netikrumo), visgi pasakojimas intriguojantis, veikėjai labai simpatiški, o visa tai vainikuoja mintis, kad nuoširdumas ir tvirta draugystė nugali absoliučiai viską. Net ir Amerikos slaptosiose tarnybose. Atsipalaidavimui ir gerai nuotaikai.
Tikiuosi, radot ką nors sau artimo. Nuotykingo vakaro!
1. Na, ir kaip Jums tas pirmasis ir po jo sekęs antrasis šių metų sniegas? Mane tai tiesiog pakerėjo ir užbūrė - matyt, buvau pasiilgusi šito grožio. Žinoma, šiek tiek keista, kai iš po balto patalo kyšo žali žali kuokšteliai, o medžiai - oranžiniai, bet tokie su baltu... Visgi nuotaika dėl to sniego išties kalėdiška ir pakili. O kaip Jums?
2. Tęsiant šventinę temą, turiu prisipažinti, kad šiemet, nors labai planavom kaip nors smagiai atšvęsti visai ne mūsišką progą - visų šventųjų arba Halloween'o naktį, to padaryti nepavyks. Tačiau Jūs dar spėtumėt ir kostiumą kokį išties baisų susimeistrauti, ir draugus susikviesti, ir moliūgą žibintui išsiskaptuoti. Todėl, jeigu nesat nusistatę prieš tuos jankių išmislus, drąsiai planuokit baisiausią metų naktį ir kaip reikiant pasilinksminkit!
3. Ši savaitė nusimato trumpa, bet labai darbinga. Trečiadienį po darbų skubėsim į Smilgius. Esam tiesiog beprotiškai visų pasiilgę! Be to, laukia jau tradiciniais tampantys chrizantemų mafijos reikalai - aaa, greičiau tas trečiadienio vakaras ateitų!
4. Kaip gi be recepto? Niekaip. Šįkart siūlau išbandyti labai paprastas salotas su lašiša. Nenoriu girtis, bet visi ragavę (o aš tarp jų) lieka bais patenkinti ir be didelių raginimų sutinka pakartoti. Salotos puikiausiai tiks pietums, vakarienei ar net svečiui pavaišinti.
Dviejų žmonių pasiskanavimui imam:
porą didelių saujų rukolos salotų (lietuviškai vadinamų gražgarstėmis),
du agurkus,
vieną didelį pomidorą,
apie 200-300 g lašišos (gali būti prabangioji filė, o gali - ir paprasčiausios rūkytos lašišos nugarėlės),
saujelę saulėgrąžų,
vieną didelę arba dvi mažas skilteles česnako,
alyvuogių aliejaus,
citrinos sulčių arba obuolių acto,
porą arbatinių šaukštelių medaus,
druskos.
Padažui gerai išmaišome medų, aliejų ir citrinos sultis arba obuolių actą, įberiame šiek tiek druskos, sudedame smulkiai pjaustytą česnaką. Jeigu mėgstate ir turite, galite padažą pagardinti šviežiais arba džiovintais krapais ar kitais mėgiamais prieskoniais. Paliekame padažą ramybėje, tegul skanėja.
Nuplauname daržoves. Gražgarstes išdėliojame lėkštėse. Ant jų dedame kąsnio dydžio gabalėliais supjaustytus agurkus, pomidorą ir lašišą. Sausoje keptuvėje paskrudiname saulėgrąžas, kol ims labai skaniai kvepėti ir gražiai paruduos. Dar karštas beriame ant jau paruoštų salotų. Viską dosniai palaistome saldžiarūgščiu padažu ir, nieko nelaukdami, ragaujam. Lažinuosi, kad pirštelius apsilaižysit!
5. Naujausias mūsų pamėgtas serialas "Go On". Su šauniuoju Matthew Perry, kažkada vaidinusiu "Drauguose". Siužetas neįprastas, jumoras subtilus, bet ir gerokai jaudinančių scenų netrūksta. Ko gero, patiks ne visiems ir ne iš karto, bet pažiūrėti tikrai verta. 6. Šįvakar su Martynu planuojam eiti į filmą. Žiūrėsim "Taken" antrąją dalį. Kaip žinia, antrosios filmų dalys dažnai būna gerokai nuviliančios, bet mes visai to nebijom ir einam tiesiog pasigėrėti puikia savo mėgiamo aktoriaus Liam'o Neeson'o vaidyba. Mėgstu tokius pirmadienio vakarus... 7. Jau pats metas pradėti galvoti ne tik apie kalėdines dovanas, bet ir apie Advento kalendorių. Šiemet savąjį kurpsiu mylimam broliui Vytui. Jau turiu šiokią tokią idėją, bet šįkart pabūsiu prietaringa ir nieko apie ją nepasakosiu, kol nepavyks įgyvendinti. Todėl lapkričio mėnesį laukit patarimų, nuotraukų ir įspūdžių.
1. Vakar visi trys lėkėm prie Žaliųjų ežerų. Vaizdai nuostabūs, oras - pats tas. Puikiai praleidom laiką, pasivaikščiojom, kalnais palaipiojom, Bartą visiškai nuo kojų nuvarėm (plaukė, bėgo, lipo, vėl plaukė ir vėl bėgo...). Buvo puiki sekmadienio popietė! Kol orai dar tikrai neprasti ir peizažai nuostabiai spalvingi, lėkit pasivaikščiot!
2. Penktadienį, kaip ir planavom, skuodėm į Liūdnų Slibinų koncertą. Kaip visada - be žodžių! Net pavydu, kokie talentingi ir išradingi tie jauni žmonės. Ir kaskart sugalvoja, kaip nustebinti, pradžiuginti ir prajuokinti vos ne iki ašarų.
O štai ir klipas (ne iš koncerto, bet vistiek neprastai). Pasirodo, net ir pagal Antano Baranausko eiles galima šį tą linksmo sukurpt.
3. Visiems, kurie nebuvo slibinų koncerte, bet norėtų pasiklausyti arba įsigyti jų naujausią "Albumą be jokių Ė" - puikioji iTunes parduotuvė.
4. Savaitgalį žiūrėjom kiek neįprastą, originalų beigi smagų filmą "Ruby Sparks" - apie rašytojo kančias ir džiaugsmus bei stebuklus, kuriuos gali sukurti žmogaus fantazija. Nors ir keistas, visgi įkvepiantis.
5. Kad rytai būtų saulėti ir saldūs, rekomenduoju nuostabų pusryčių receptą - granolą. Bent kolkas lietuviško atitikmens šiam žodžiui nėra, todėl naudoju lengvą ir įsimenamą originalųjį.
Granola - tai paskrudintas avižų dribsnių, džiovintų vaisių, riešutų ir medaus mišinys.
Savo sudėtimi šiek tiek primena mūsuose gerai žinomus paukščių lesalusmiuslius, tačiau, mano nuomone, turi daugiau skonio ir apskritai labiau džiugina, nei pastarieji. Granola - tai Jūsų fantazijos ir galimybių rezultatas. Žemiau pateikiu sau labiausiai patinkantį jos variantą.
Mums reikės:
500 g avižų dribsnių,
150 g kokoso drožlių,
150 g džiovintų spanguolių,
180 ml medaus,
60 ml alyvuogių aliejaus.
Dideliame dubenyje sumaišykite avižų dribsnius ir kokosų drožles. Supilkite medų ir aliejų - viską kruopščiai išmaišykite. Gautą mišinį berkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30-35 minutes, kas 10 minučių ištraukdami ir pamaišydami kepinį, kad kiekvienas grūdelis tolygiai paskrustų. Baigę kepti ataušinkit ir sudėkit džiovintas spanguoles, išmaišykit. Granola gaunasi traški, saldi, o nuo spanguolių - saldžiarūgštė, mano skoniui - to bu la! Laikykite ją sandariame inde. Pusryčiaukite užpildami granolą pienu, jogurtu ar sultimis. Arba valgykit tiesiog taip. Nelaukdami jokių ten pusryčių. (Man ant peties ir vėl prisėdo mažas raguotas padarėlis...) Granolai galite naudoti kokius tik norit riešutus, džiovintus vaisius ir uogas, įvairų aliejų. Plačiau apie rekomenduojamas proporcijas - Žaidimų aikštelėje.
6. Paskutiniu metu mane ypač įkvepia įdomus Lino Matulio tinklaraštis Super Gentis. Užsukit ir Jūs - susimąstysit net nepastebėję, chi chi.
7. Naktį ir šeštadienio į sekmadienį suksim laikrodžius viena valanda atgal, todėl galėsim ilgiau pamiegoti ir džiaugtis šviesesniais rytais. Ir nors tokie kasmetiniai pokyčiai sulaukia įvairių vertinimų, aš gi siūlau pernelyg nesureikšminti tos vienos valandos ir pamėginti iš jos išpešti kiek įmanoma daugiau naudos sau. Aukštyn nosis!
Linkiu neišsigąsti pirmojo sniego, o kol jo sulauksim - pasidžiaugti kiekvienu ant medžio dar kybančiu ar ant žemės jau besiilsinčiu medžio lapu. Juk ruduo šiemet - nuostabus!
1. Tik dabar susivokiau, kad mano brangus įkvėpimo blog'as greitai pavirs pirmadienio septynetų blog'u... Negerai negerai. Todėl viešai pareiškiu, kad įprastas teminis tinklaraščio įrašas jau pakeliui. Ir bus skirtas vienam auksaspalviam (kaip ir mano mylimas ruduo) dalykui. Jauskitės suintriguoti.
2. Visiems, kurie jaučiasi nusiminę ar nusivylę seimo rinkimų rezultatais beigi tais, kurie šitaip neteisingai balsavo, siūlau tik vieną, bet labai veiksmingą vaistą - šį straipsnį.
3. Nors Martynas ir nelaimėjo jokių bilietų į kiną (kažkaip neįprasta, prisipažinsiu), rytoj lekiam į grupės Queen koncertą didžiajame ekrane. Esam tikri, netgi, sakyčiau, prisiekę kvynų gerbėjai, todėl nekantraudami laukiam rytojaus. Jeigu dar yra bilietų - suskubkit ir Jūs.
4. Jau šį penktadienį su draugais tradiciškai lekiam į Liūdnų Slibinų gimtadienio koncertą New York klube - nuostabi spalio tradicija! Be to, šįkart jau ir antras albumas bus pristatytas, todėl laukimas dvigubai nekantresnis, chi chi.
5. Šiandien išbandžiau naują, bet savo skonių labai sudominusį jogurtą - su svarainiais, moliūgais ir dribsniais. Kadangi labai seniai ir šiaip labai mėgstu svarainius, negalėjau praleisti progos išbandyti. Ir žinot ką? Likau labai patenkinta. Nepersaldus, tiesa, kiek riebokas (bet apie gyvenimo malonumus mes jau esam kalbėję), protingo dydžio indelyje. Manau, tikrai pusryčiausim jį dažniau.
Beje, apie svarainius. Jie visada primena vaikystę, nes kietų džiovintų svarainių, kuriuos kramtant paskausdavo žandikaulį, visada buvo galima rasti subertų į didoką drobinį maišeli, spintelėje mano senelių namuose. Dievinu svarainius! Net seilės pradėjo kauptis paie juos rašant... Keista, kad visiems žinomi ir puikiai augantys Lietuvoje, jie nėra itin populiarūs kaip priedas jogurtuose, sūreliuose ir visur kitur. Na, tikėkimės, po šio mano įrašo, padėtis ims sparčiai gerėti.
6. Vakar vakare žiūrėjom keistą ir neįprastą filmą "Seeking a Friend for the End of the World". Radę laiko pasižiūrėkit ir Jūs - tikrai privers susimąstyti. Visgi pasaulio pabaiga artėja, chi chi.
7. Savaitė nusimato aktyvi. Jau šįvakar buvau susitikusi su išsiilgta ir, rodos, visą amžių nematyta brangia drauge Vitalija, poryt planuoju pasimatyti su sese ir broliu, penktadienis - irgi draugų apsupty... Mano gyvenimas išties puikus!
1. Mūsų Martynas šiandien paryčiais išskrido į komandiruotę Norvegijoje. Ir nors grįš naktį iš penktadienio į šeštadienį, vistiek visi trys liūdim, kad teko taip išsiskirti... Žinot gi, mes tokie sukibę ir beveik visada būnam kartu. Kita vertus, tokie neilgi išsiskyrimai yra sveiki ir naudingi, nes susitikę būsim dar labiau sukibę. Taigi šypsenos ant veidų ir pirmyn pasitikti neįprastos savaitės!
2. Jau daugiau nei mėnesį lankau vandens aerobikos užsiėmimus. Ir nors nemoku plaukti (taip, žinau, kad gėda) ir netgi truputėlį prisibijau vandens, sulig kiekviena treniruote vis labiau džiaugiuosi ir jaučiuosi vis drąsesnė. Be to, patiriu gausybę puikių emocijų ir užsitikrinu puikią nuotaiką bei energijos antplūdį visai dienai. Pasidomėkit, ar ir Jūsų sporto klube vyksta tokios treniruotės ir būtinai, bent vienoje iš jų apsilankykit.
3. Šiandien visai netikėtai kažkur Facebook'o platybėse užmačiau šį klipą. Suprantu, kad akimis matoma jo dalis patiks tikrai ne visiems, tačiau pati muzika... Net pati nustebau, kad patiko. Bet patiko.
4. Vakar pietums (ir vakarienei) kepėm super paprastą picą. Dar ryte apie ją išgirdau Jamie Oliver'io laidoje. Pasirodė bais skani, todėl jau tos pat dienos popietę pica garavo ant mūsų stalo.
Tešlai reikės:
275 g miltų (+ dar kažkiek stalo pabarstymui),
pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
alyvuogių aliejaus,
pusės puodelio vandens.
Miltus, kepimo miltelius ir druską berkit į virtuvinį kombainą (pati naudojausi blenderiu - kuo puikiausiai viskas pavyko). Sumaišykite. Supilkite aliejų (1-2 valgomus šaukštus). Vėl pamaišykite. Tada pamažu pilkit vandenį. Vandens ir maišymo reikės tol, kol tešla sukibs į vientisą gabalą ir visiškai atšoks nuo sienelių. Kai taip nutiks, tešlą išimkit tiesiai ant miltuoto paviršiaus, lengvai paminkykit ir suformuokit rutulį. Tešla gali būti šiek tiek lipni, bet visiškai elastinga - vadinasi, pasiekėt savo tikslą.
Padažui reikės:
pusės mažos skardinės konservuotų pomidorų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šlakelio balzaminio acto,
mėgstamų prieskoniu (bazilikai arba raudonėliai - tiesiog nuostabiai dera šiame padaže).
Visus padažo ingridientus sutrinkit smulkintuvu. Paragaukit ir poridėkit, jeigu ko trūksta.
Įdarui reikės to, ką mėgstat, bet aš šįkart rinkausi:
rutuliuką mocarelos sūrio,
saliamio dešrytę,
gabalėlį Džiugo sūrio.
Mocarelą ir dešrytę susipjaustykit griežinėliais, Džiugo sūrį sutarkuokit kuo smulkiau.
Grįžtam prie tešlos. Iškočiokit ją į didelį ir gražų apskritimą, kuris tilptų į keptuvę (ir dar šiek tiek dengtų jos kraštus). Į minėta keptuvę pilkit šlakelį aliejaus, jį įkaitinkit ir perkelkit iškočiotą tešlą keptuvėn. Sumažinkit ugnį iki visai nedidelės ir leiskit kepti picos pagrindo apačiai.
Tuo tarpu įkaitinkit orkaitę iki 210°C (būtų idealu, jeigu orkaitėje įjungtumėt grilio režimą, nes mums reikės tik apskrudinti picos viršų - apačia jau bus paskrudusi keptuvėje). Kol orkaitė kaista, jau beskrundantį picos paduką patepkit padažu (viso gali ir neprireikti). Ant jo išdėliokit mocarelos sūrį, dešrytę ir viską apibarstykit smulkiai tarkuotu Džiugu.
Kai orkaitė jau bus įkaitusi, keptuvę su jau beveik paruošta pica kiškit orkaitėn (jeigu neturit specialios keptuvės, tinkančios įvairiam kepimui, darykit kaip mes - atsukę varžtą nuimkit paprasčiausios tefloninės keptuvės rankeną) ir kepkit kol viskas pradės burbuliuoti, o sūris šiek tiek paskrus.
Iškepę mėgaukitės nuostabiu kvapu ir grožėkitės, kaip atpjovus puikų picos trikampėlį ir mėginant jį perkelti į lėkštę, tįsta sūris... Dėl tokio nuodėmingo gyvenimo dangaus karalystė man tikrai nesišviečia...
Nors pica viena ir tikrai ne šeimyninio dydžio, dviese papietavom taip, kad net vakarienė neberūpėjo...
P.S. rašliavos daug, bet visas reikalas išties paprastas ir greitas - užtruksit maždaug 15 minučių, o rezultatas net labai neprastas.
5. Net nejauku sakyti, bet Martynui ir vėl laimėjus bilietus į kiną, penktadienį keliavom į naująjį Oliver'io Stone'o filmą "Laukiniai". Nors ir likom nesupratę, kodėl šis filmas buvo toooks laukiamas, nes kažko jam aiškiai pritrūko (matyt, kaltas mudviejų išpindėjimas - filmų ir serialų mes žiūrim išties daug, todėl darosi sunku mus nustebinti...), tačiau susižiūrėjo normaliai, laikas neprailgo. Man ypač patiko filmavimo maniera - daug stambaus plano, o tai leidžia gėrėtis neprastais aktoriais ir visai neprasta jų vaidyba. O jau Salma Hayek... Ar Jums panašu, kad ji - tai keturiasdešimt šešerių metų nuostabaus grožio moteris?
6. Turbūt prieš mėnesį nusipirkau žurnalą, o jame, žinoma, reklamos tikslais, buvo įdėtas arbatos pakelis. Vos užuodusi tą kvapą, iškart nukeliavau į vaikystę... Šią arbatą mes gerdavom atostogaudami Botanikos instituto viloje Juodkrantėje. Iš pradžių maniau, kad ši asociacija kyla tik man, tačiau kai į svečius užsuko mano mylimiausia sesė Eglė, kvapas jai iškart priminė tą patį - vaikystės atostogas Juodkrantėje. Nuostabu, jog užtenka kelių litų tam, kad nukeliautum daugybę metų atgal! Pigiausia laiko mašina ever!
7. Tik noriu priminti, jog jau šį sekmadienį turėsim puikią galimybę įtakoti savo valstybės gyvenimą. Tam, kad, kaip visuomet, nelaimėtų patys blogiausi ir negalėtumėm sakyti, kad strateginiai klausimai ir vėl buvo išspręsti be mūsų žinios, būtinai atlikim savo pilietinę pareigą ir balsuokim. Už ką? Jūs esat tie, kurie žino geriausiai.
1. Šit jau ir spalis! Vienas mėgstamiausių metų mėnesių tikrąja to žodžio prasme žėri auksu ir svaigina nukritusių lapų kvapu. Dievinu rudenį! Die-vi-nu! Kasryt į darbą skrendu tarsi ant sparnų! Tikiuosi, kad ir Jūs randat bent minutėlę pasigrožėti gamta, užuosti jos kvapą, pajusti švelnų oro gaivumą. Kartais per darbus ir kasdienius rūpesčius mes per visą dieną net akių nuo šaligatvio nepakeliam, todėl nusistatykit žadintuvą jeigu reikia, bet skirkit bent kelias minutes pasidžiaugimui rudeniu, nes jis toooks trumpas - pabūna ir išvyksta. Grįžta, kaip žinia, tik po metų... Todėl, pirmyn!
2. Jūsų patogumui ir - tikiuosi - džiaugsmui - naujasis desktop'o kalendorius. Tradiciškai - dešinėje blog'o pusėje.
3. Ar pastebėjot, kad kartu su naujuoju televizijų sezonu, į eterį grįžo intelektualioji "Taip. Ne"? Tai pastebėkit. Nes: pagaliau Arūnas Valinskas vėl savo rogėse, pagaliau galima mėgautis žiūrint tikrai azartišką televizijos žaidimą, pagaliau gali džiaugtis, kad žiūri ne reklamos bloką, o linksmą, pamokančią, absoliučiai teigiamą laidą. Rezervuokit savo tečiadienio vakarus - tikrai verta!
4. Atradau nuostabius, skaniausius kada nors ragautus sviestinius sausainius!
Skubu su Jumis dalintis ypatingai paprastu receptu:
175 g sviesto,
100 g cukraus pudros,
žiupsnelis druskos,
265 g miltų.
Sviestą, cukraus pudrą ir žiupsnelį druskos išsukite iki purumo, pamažu suberkite persijotus miltus. Suminkykite tešlą ir konditeriniu švirkštu arba rankomis ir peiliu suformuokite sausainius. Kepkite 15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Ataušinkite ir darykit nuodėmę! Aš leidžiu. P.S. būtinai naudokit cukraus pudrą, o ne cukrų - skirtumas didžiulis! Ir nepamirškit žiupsnio druskos - sausainiai bus nepaprastai skanūs ir, sakyčiau, pikantiški, chi chi.
5. Martynui eilinį kartą laimėjus kvietimus į kiną, lėkėm žiūrėti išankstinės filmo "Laiko kilpa" premjeros. Filmas tikrai vertas visų tų pagyrų. Įdomus, intriguojantis, nenuspėjamas ir papuoštas nuostabia nuostabių aktorių vaidyba. Kokį vėsų vakarą palepinkit save!
6. "Kita svajonių komanda". Jeigu esate lietuvis arba tiesiog jiems prijaučiate, privalote, tiesiog turit pamatyti šį filmą! Verksit, juoksitės, ilgėsitės, prisiminsit vaikystę ar jaunystę, pajusit pasididžiavimą, o gal išmoksit ir sužinosit kažką naujo. Bū-ti-nai!
7. Norit lengvai ir pernelyg neįsitempę praleisti laiką? Pasižiūrėkit "Nesunaikinami 2". Filmas, tikrai nepretenduojantis į kokį nors intelektualumą ar meną, bet priverčiantis ne kartą nusišypsoti ir pasidžiaugti amžiumi, bet ne sugebėjimais pasenusių veiksmo filmų herojų pasirodymų. Ypač laukit Chuck'o Norris'o.
Auksinio, jaukaus ir romantiško mėnesio Jums, brangieji ir brangiosios!
1. Šeštadienį su Martynu žiūrėjom "An Amazing Spider-Man". Žodis amazing čia tiko kuo puikiausiai - filmas tikrai nepaprastas! Nežinau, gal dėl pasikeitusių pagrindinių aktorių, gal dėl paties siužeto, galutinis rezultatas tikrai nenuvylė. Tiesą sakant, maloniai nustebino, nes ėjau į kiną norėdama karamelinių pop corn'ų palaikyti mylimam vyrui kompaniją... Buvo ir subtilių juokelių, ir ašarą spaudžiančių minučių, bet, svarbiausia, filmo kūrėjai nepadaugino superherojų temai būdingų banalybių: egzaltuotų balsų, fanfarinės muzikos ir kitų ezrinančių priemonių paveikti žiūrovą. Filmą drąsiai rekomenduoju.
2. Sekmadienį dar kartą įsijungėm "Shawshank Redemption". Tai vienas tų retų filmų, kuriuos įdomu žiūrėti dar ir dar kartą. Įtraukianti istorija, nenuvalkiotai parodoma draugystės ir vilties reikšmė kiekvieno iš mūsų gyvenime. Gražus. Geras. Beveik tobulas.
3. Neseniai prisiminiau visai neprastą detektyvinį serialą "Murder, She Wrote" apie guvią ir išradingą mįslingų istorijų rašytoją Džesiką Flečer. Mėgaujuosi. 4. Pagaliau prasidėjo penktasis "Breaking Bad" sezonas! Super įtraukiantis. Super rekomenduojamas. 5. Greitu laiku (tfu tfu tfu, žinoma) sulauksime įkvepiančio svečio įrašo. Svečias išties nepaprastas ir man labai brangus. Neabejoju, kad įrašas bus skanus ir įkvepiantis! 6. Kadangi dabar pats persikų skanumas, planuoju (matyt, savaitgalį) išbandyti štai ką. Nors... Dėl savaitgalio nepažadu. Valios laukti gali ir pritrūkti, chi chi. Bet kuriuo atveju, jeigu pavyks kas nors valgomo ir dar fotogeniško - būtinai pasidalinsiu. 7. Šiandien su Martynu pradėjome iš tiesų planuoti atostogas. Senokai to nedarėm, reikia pasakyt. Jeigu viskas pavyks taip, kaip sumanėm, tai bus pirmas mūsų Barto apsilankymas prie jūros. Tikimės, kad ta titelė titelė bala paliks jam deramą įspūdį.
