Mėnesio kokteilis: kiaušininis likeris

Jau visai besibaigiančių Velykų proga - trumputis įrašas apie šio mėnesio kokteilį. Tiesą sakant, kokteiliu - ta įprastine šio žodžio prasme - jo vadinti gal ir nereikėtų, tačiau jam pagaminti būtinas plakimas, todėl tiek to.

Šį gėrimą, tiesa, pagal truputį kitokį receptą, gamindavo mano tėtis, todėl jo skonis man tikrai pažįstamas ir net kelia šiokią tokią nostalgiją...

400 mililitrų likerio pagaminti turėkit:

3 šviežių kiaušinių trynius,

60 gramų cukraus,

250 gramų saldaus kondensuoto pieno,

1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus,

300 mililitrų degtinės.

Dubenyje elektriniu mikseriu iki baltumo išplakite šviežius kiaušinio trynius ir cukrų.

Supilkite kondensuotą pieną ir vanilinį cukrų ir išmaišykite.

Supilkite degtinę ir dar kartą viską gerai išplakite.

Gautą likerį supilkite į sterilų butelį ir uždarytą palikite šaldytuve dvi dienas, kad subręsų.

Prieš ragaudami suplakite butelyje.

Patiks švelnaus ir saldaus skonio mėgėjams bei visiems tirštų likelių mėgėjams.

Tikiuosi, Jūsų Velykos buvo šviesios ir linksmos!

Kovo reikalai

Kovas laukia šviesus ir pilnas visko, todėl nekantrauju pradėti. TOP 5:

1. Šį mėnesį - mano vardadienis ir aš jau esu suplanavusi mažutį, bet labai skanų meniu savo svečiams, kurių, tikiuosi, sulauksiu net ir darbo dienos pavakarę.

2. Man tiesiog verkiant reikia pradėti mankštintis. Bent namuose, ant kilimėlio. Bent pusvalandį per dieną. Bet kasdien. Kasryt. Nebegaliu pakęsti tos sunkios savijautos, kai nepaisant paros meto jautiesi kažkoks mieguistas, pavargęs, tarsi įsijungęs energijos taupymo režimą. Teateina tam galas!

3. Iki Velykų būtinai noriu spėti prisidaiginsi visokių skanėstų: ridikėlių, saulėgrąžų, pipirnių, šiaip žolytės... Esu labai dėkinga Ugnės darželiui, kurio organizuotoje pavasario mugėje, vaikai prekiavo vazonėliais su daigintomis sėklytėmis. Gali mažieji, galiu ir aš!

4. Dar iki Velykų noriu spėti išblizginti namų langus. Štai ir atėjo užmokesčio už - didžiulius, nuo grindų iki lubų besitęsiančius - langus diena. Matyt, tiesiog vieną rytą praleisiu mankštą ir vietoj jos, pamojuosiu rankomis, kol išgausiu tikrai mane tenkinantį stiklo blizgesį.

5. Velykos šiemet tokios ankstyvos ir aš labai dėl to džiaugiuosi! Nes su jomis visuomet ateina tikrasis pavasaris. Šiemet ir vėl bandysim viską organizuoti dviese - tik mano sesė Eglė ir aš. Planas jau yra, beliko milijonas darbų darbelių ir... viskas!

Šilto, saulėto, darbingo ir šventiško kovo Jums visiems!

Balandžio buhalterija

Velykos šiemet buvo puikios! Su sese Egle padirbėjom iš peties ir - svarbiausia - visi klusniai laikėsi mūsų plano, todėl viskas praėjo sklandžiai ir maisto pirmą kartą mūsų šeimos istorijoje (!) nebuvo per daug.

Žinoma, kai  kartu švenčia dvi mažulės, kurių miego grafikas nesutampa, atsiranda visokių kliūčių, bet tai laikinas etapas ir kai tik galėsim, visi švęsim po tris paras non stop, sakau Jums!

Brolio dvidešimtpenkmečio  paminėjimas taip pat pavyko fantastiškai! Šventėm jį vadovaudamiesi vėžliukų ninzių tema, todėl Aukštuojuose visi gaminom ir kepėm picas (nuostabaus skonio, beje!), buvom pasidabinę galvas raiščiais, grožėjomės brolio vaikystės nuotraukų ekspozicija ir patys pozavom ganėtinai ekspromtinėje fotosesijoje, o mama ant savo pagaminto torto išbarstė visus keturis vėžliukus!

Kai pagalvoji, kad viskas prasidėjo nuo labai senos nuotraukos, kurioje brolis vilki mamos jam numegztą megztinį su vėžliukais ninzėm... Dar kartą sveikinu, mylimiausias broli!

P.S. trumpai apie dovanas. Dovanojom jam neįtikėtiną - medinį - laikrodį (už idėją labai ačiū brolio Ramunei!) ir išskirtinį puodelį iš štai čia (aš apšalau ir susileidau vienu metu, pamačiusi kiek visokio grožio jie gamina...). Labai tikiuosi, kad menininkui, kuris pats nuolat dirba su medžiu ir retkarčiais pamiršta, kur kuriuo laiku turi būti - laikrodis iš raudonmedžio bus ne tik naudingas, bet ir riešui mielas dalykas. 

Pasivaikščiojimų, nors ir ne visuomet sekmadieninių, išties netrūko, bet dar labiau netrūko pasivažinėjimų mašina! Taip taip, Akvilė ir vėl vairuoja!

Pamėginusi telefonu susitarti dėl papildomų vairavimo pamokų su pora skirtingų instruktorių ir susidūrusi su būtent šiai profesijai būdingu išsidirbinėjimu bei amžinu planų keitimu (tiesa, mano pirmasis instruktorius buvo nuostabus ir aš visuomet miniu jį tik geriausiais žodžiais; deja, jis jau šio darbo nebedirba...) nusprendžiau, kad man jau tikrai nebe aštuoniolika, todėl galiu sau leisti prabangą nebendrauti su žmonėmis, kurie negerbia nei  manęs, nei mano laiko. Čia į pagalbą kaip visuomet atėjo sesė. Ji pasiūlė kreiptis į jos mylimą vyrą Julių. Tai štai Kalėdų proga be planuotos dovanos nuo manęs Julius gavo ir vienetinį kuponą, suteikiantį jam išskirtinę galimybę mokyti mane vairuoti. Be abejo, visa ši situacija buvo žinoma tik Elgei ir Juliui, todėl nuo pat vasario aplink netrūko intrigos, kur kas antrą dieną per pietus mudu su Julium išvažiuojam... Per tuos du mėnesius Julius pražilo ir išorėje, ir viduje, bet su manimi visdar kalbasi ir net leidžia jį kur nors nuvežti, todėl, manau, nesu visiškai beviltiška vairuotoja.

Amžinai lieku jam dėkinga ir skolinga.

P.S. visiems tiems, kam iškilo klausimas, ar manęs negalėjo mokyti mano pačios mylimas vyras Martynas, atsakau: galėjo. Bet iš to nebūtų išėję nieko gero. Visgi yra dalykų, kurių svetimas vyras gali išmokyti geriau vien todėl, kad jis svetimas.

Planuotasis šokolado suflė buvo pagamintas, ragavusiems patiko, o įrašas apie tai - jau rytoj.

Kokteiliai... Taip svajojau, taip norėjau, bet nei progos, nei laiko jiems taip ir neradau. Tiesa, noras niekur nedingo, todėl dalinsiuos su Jumis iškart, kai tik sumaišysiu...

Šis balandis man buvo labai intensyvus ir pilnas visokiausių emocijų. Gegužė, panašu, bus ne ką lengvesnė... Bet, man regis, geriau jau viskas, negu nieko.

Ramybės visiems!

Žaibiškas naminis majonezas per 60 sekundžių

Majonezas, nors jį ir mėgstu, yra labai retas svečias mano lėkštėje. Bet Velykoms taikau skanią ir nuodėmingą išimtį: tądien ne tik valgau majonezą, bet ir pati jį pagaminu.

Apie tai, iš ko gaminamas majonezas (ir naminis, ir pirktinis), man dar ankstyvoje vaikystėje papasakojo mama. Baisiausiai nustebau sužinojusi, kad į jo sudėtį įeina... garstyčios!

Prieš kelerius metus mano dėmesį patraukė reto paprastumo ir greitumo receptas, kurį išmėginti siūlau visiems, mėgstantiems majonezą ir ieškantiems dirbtinėmis medžiagomis nepraturtinto varianto (beje, parduotuvių lentynose galima rasti išties kokybiško majonezo).

Recepte skelbiama, kad šį majonezą pasigaminsite per 60 sekundžių ir tai yra tikra tiesa! Na, gerai, dar tiek pat užtruksit pasiruošdami ingredientus, bet tai vistiek žaibiškas rezultatas!

1 dideliam indeliui majonezo turėkit:

1 didelį šviežią kruopščiai nuplautą kiaušinį,

250 mililitrų kuo švelnesnio skonio aliejaus (NE itin tyro alyvuogių, rapsų arba saulėgrąžų),

1/6 citrinos sulčių,

1 arbatinio šaukštelio Dižono garstyčių,

druskos,

šviežiai maltų pipirų,

blenderį (trintuvą).

Pasiruoškite švarų, sandariai užsidarantį stiklainėlį, kuriame planuojate laikyti majonezą.

PASTABA: prieš supildami ingredientus įsitikinkite, kad stiklainėlio kaklelio pločio užteks pralįsti blenderiui.

Į stiklainėlį įmuškite kiaušinį, įdėkite garstyčių, supilkite citrinos sultis, suberkite druską ir pipirus ir supilkie aliejų.

Blenderiu plakite viską ne ilgiau nei 1 minutę, kol masė taps balta ir vientisa. Paragaukit, ar ko nors netrūksta.

PASTABA: iš pradžių laikykite blenderį statmenai stalui ir nejudinkite. Kai pamatysit, kad jau ima formuotis balta majonezo masė, plakite ramiai sukinėdami blenderį į šalis, tarsi maišytumėt, kad visos sudedamosios dalys tolygiai išsimaišytų. Būkite atsargūs ir neperplakit, nes majonezas gali įgauti netolygią konsistenciją. 

Viskas, Jūsų naminis rankų darbo majonezas paruoštas! Jis puikiai tiks su virtu kiaušiniu, sumuštiniams ar salotoms gardinti.

Labai skanus, švelnios tekstūros, tikras Velykų karūnos brangakmenis!

Mėginkit nedvejodami!

Balandžio reikalai

Šviesus ir visada labai laukiamas balandis jau prasidėjo, o aš nekantrauju dalintis norais ir planais su Jumis! Štai ir balandžio mėnesio TOP 5:

1. Visų pirma, be abejo, viso pavasario ašis - Velykos. Kaip ir praėjusiais metais, jų organizavimu užsiimam mudvi su sese. Esam beveik iki tobulybės įvaldžiusios darbų paskirstymo meną, chi chi. Kaip ir praėjusiais metais planuojam skirti daug dėmesio ne tik maistui ir dekorui, bet ir įvairioms veikloms, kad atsistojus nuo stalo netektų ridentis kaip margučiams nuo kalno. Labai laukiu Velykų! Iki jų pasidalinsiu su Jumis dar bent dviem labai velykiškais receptais.

2. Balandžio gale mano mažajam broliukui stuktels 25-eri. Tam nekalto veido baltapūkiui?! Ne, tam vešliabarzdžiui  Liepos tėčiui! Tikiuosi, kad orai tą savaitgalį mūsų nenuvils...

3. Noriu nepamesti jau beveik tradicija tapusio sekmadieninio pasivaikščiojimo gamtoje, lankant parkus ar istorinius objektus. Ir, žinoma, pietaujant arba vakarieniaujant vis kitoje vietoje. Pabandykit ir Jūs - gi pavasaris!

4. Neseniai teko paragauti labai skanaus šokolado suflė. Tai toks sodraus skonio desertas, užburiantis savo karščiu ir tekstūra. Būtinai gaminsiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!

5. Pavasaris, manau, labai tinkamas laikas naujiems kokteiliams išbandyti. Alkoholiniams ir ne tik. Dar tik rašau, o burnoje jau jaučiu tą malonią gaivią kokteilių vėsą, nepaprastas spalvas ir skonius...

Marš džiaugtis pavasariu! 

Balandžio buhalterija

Atsiskaitymo metas.

Pačioje balandžio pradžioje išaušo trisdešimtas Martyno gimtadienis. Buvo daug planų ir sumanymų ir, kaip bebūtų keista, beveik visus juos pavyko įgyvendinti. 

Buvo ir būrys artimų brangių svečių. Buvo ir šaudymas iš lanko, arbaleto bei orinio šautuvo. Buvo ir linksmi apdovanojimai bei trijų aukštų tortas. Buvo daug gražių žodžių bei šiltų prisiminimų. Buvo ir kalnas nuostabių - dažniausiai šmaikščių - dovanų. O tikrąją gimtadienio dieną buvo net ir Ugnės pasveikinimas tėčiui tiesiog darbe! Žodžiu, buvo visko, o tai, ko nepavyko įgyvendinti, sugulė patirtin.

Savo taip ilgai planuotą focaccia iškepiau ir likau labai patenkinta rezultatu. Tikra fantastika, kai realybė pranoksta lūkesčius! Kaip sekėsi kepti ir ragauti, aprašiau štai čia.

Velykos šiemet irgi buvo smagios. Su sese daug visko prigalvojom ir prisiruošėm, bet geriau už visas dekoracijas ir dovanėles buvo tai, kad eilinį sėdėjimą prie stalo sureguliavom griežtai ir įdomiai: iškart po pusryčių - žaidimai, po pietų - pasivaikščiojimas miške, o po desertų - apsikeitimas dovanėlėmis. Dabar jau galiu sakyti iš patirties: priverskit (švelniuoju būdu, žinoma) žmones bent retkarčiais atsikelti nuo stalo ir pamatysit, kad nei apsnūdusių nebeliks, nei apsivalgiusių. Ridenom kiaušinius, bėgiojom per kliūtis su didžiuliais mediniais šaukštais (kuriuose, beje, nešėm po kiaušinį) dantyse, vykdėm visokias juokingas užduotis, vaikščiojom miške, važinėjom dviračiu, šiek tiek šokom ir dainavom, todėl nebuvo nei kada snausti, nei persivalgyti. O man smagiausia, kad visose užduotyse dalyvavo visi, ypač seneliai, nustebinę savo lankstumu ir azartu.

Taaaaip... Dėl to pratimo su kamuoliu... Aš jo visdar nepadarau. Ir ne todėl, kad nepavyksta, o todėl, kad visą mėnesį nebuvau pravėrusi sporto klubo durų. Tai didžiausia viso balandžio mėnesio gėda ir ją išspręsti yra vienintelis būdas. PAGALIAU NUEITI Į SPORTO KLUBĄ! Lengva, ane?

Knyga, kurią pradėjau, įdomi ir savotiška. Trumpos detektyvinės istorijos, kurios skaitosi visai paprastai, todėl rekomenduočiau visiems šio žanro mėgėjams.

Ir, žinoma, dėl to pažado pranokti pačiai save. Sumanymas "keturi tortai per dvi dienas taip, kad Martynas nepastebėtų" pavyko be jokių problemų. Deja, pojūčio, kad pranokau pati save nėra. Matyt, pernelyg lengva buvo užduotis. Reikės sugalvoti kažką išties toookio...

Taigi, o dabar apie tą trijų aukštų tortą.

Pats mažiausias, bet aukščiausiai įsikūręs yra daugybę kartų gamintas ir niekad nenuvylęs gaivusis jogurtinis persikų tortas. Po juo guli nuostabusis ir labai greitai pagaminamas biskvitinis medaus tortas. 

Na, o pačioje apačioje atsidūrė didžiausias ir tvirčiausias iš trijų - pirmą kartą keptas Ferrero Rocher tortas,

kuriam reikėjo:

Biskvitui:

5 didelių kiaušinių,

5 valgomų šaukštų cukraus pudros,

200 gramų maltų kepintų lazdyno riešutų,

2 valgomų šaukštų kakavos,

2 valgomų šaukštų miltų,

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

Kremui:

200 gramų labai minkšto sviesto,

100 gramų juodojo šokolado,

100 gramų pieniško šokolado,

maždaug 200 gramų Nutella kremo,

85 gramų riešutų skonio perteptų vaflių.

Biskvitui išplakite kiaušinius ir cukraus pudrą. kol jie taps puria mase. Atskirame dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Vis maišydami dalimis suberkite miltų  mišinį į kiaušinio plakinį. Suberkite maltus lazdyno riešutus ir išmaišykite.

Gautą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą torto kepimo formą ir kepkite 25-30 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Mediniu pagaliuku patikrinkit, ar pyrago vidurys iškepęs - ištrauktas pagaliukas turi būti sausas.

Iškeptą pyragą maždaug 10 minučių vėsinkit kepimo formoje, paskui išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių.

Kremui garų vonelėje ištirpinkit juodąjį ir pienišką šokoladą ir palikite šiek tiek atvėsti. Atskirame inde mikseriu išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo. Į išplaktą sviestą sudėkite dar šiltą šokoladą, Nutella kremą ir išmaišykit. Suberkit ganėtinai stambiai supjaustytus riešutinius vaflius.

Atvėsusiį biskvitą perpjaukit į dvi dalis. Vieną dalį dėkit ant lėkštės ar kito patogaus paviršiaus ir aptepkit maždaug trečdaliu kremo Ant viršaus dėkit kitą biskvito pusę ir lengvai paspauskit. Aptepkit dar trečdaliu kremo. Likusiu kremu aptepkit torto šonus. Jeigu norit, papuoškit tortą riešutais arba šokoladiniais saldainiais ir keletui valandų dėkit į šaldytuvą. Prieš patiekdami, palaikykit tortą kambario temperatūroje, kad truputį suminkštėtų.

Balandis baigtas, laukiam, ką atneš gegužė!

Sukam lizdus ir lekiam švęsti!

Jeigu dar nesugalvojot ir nepagaminot jokio velykinio saldumyno, noriu Jums pasiūlyti super paprastą, greitai paruošiamą ir skanų receptą.

Tokie velykiniai lizdeliai labai populiarūs pasaulyje, bet retai matomi Lietuvoje. Naudojau kukurūzų dribsnius, kurie gal ir primityvoki, bet, pagalvojau, pirmam kartui tiks. Daug ilgiau laužiau galvą, iš kur gauti ko nors panašaus į mažus kiaušinukus. Labai norėjosi tikroviško vaizdo, todėl iškart nusprendžiau nenaudoti tų, spalvoton folijon įvyniotų. 

Ir kai jau buvau benuleidžianti rankas, į pagalbą man atskubėjo nuostabieji "Saldūs majai" ir jų siūlomi Vienos migdolai. Tai migdolo riešutai juodajame šokolade, padengti kieta švelnių spalvų glazūra. Mano akimis, jie savo forma ir išvaizda labiausiai priminė mažus kiaušinius. (Jeigu esate matę pirkti ką nors dar panašesnio, labai laukiu Jūsų komentaruose!).

12 lizdelių turėkit:

100 gramų šokolado (maišiau juodą su pienišku),

50 gramų sviesto,

2-3 valgomų šaukštų auksaspalvio sirupo (naudojau skystą medų),

100 gramų kukurūzų dribsnių,

mažų kiaušinukų puošimui.

Šokoladą, sviestą ir sirupą (arba medų) ištirpinkite garų vonelėje nuolat maišydami, kad masė taptų vientisa. Gautu mišiniu užpilkite kukurūzų dribsnius ir kuopščiai išmaišykit, kad net smulkiausios dalelės pasidengtų šokolado mase.

Į keksiukų kepimo formą* dėkite popierines formeles, į jas šaukštu išdalinkit paruoštą lizdelių masę, viduryje padarydami nors mažytį įdubimą.

Formą dėkite į šaldytuvą porai valandų, kad lizdeliai  sutvirtėtų. 

Prieš patiekdami ar dovanodami, į kiekvieną lizdelį dėkite po 3 kiaušinukus. Jeigu norite, galite patiekti popierinėje keksiuko formelėje, bet tai nebūtina, nes sustingę lizdeliai kuo puikiausiai laikosi.

* Jeigu jos neturite, formuokite lizdelius tiesiog kepimo popieriumi išsklotoje skardoje ar lėkštėje.

Mes esame suplanavę nemažai veiklos Velykoms, kad tai nebūtų vien tik pavalgiau, išgėriau, pavalgiau, prisnūdau šventė, todėl lėksim į Aukštuojus, kur nėra nei telefono, nei interneto ryšio. Mėgausimės gamta, geru (!) oru, skaniu maistu, žaidimais ir vieni kitais.

Linkiu Jums smagių švenčių ir tikro pavasariško atsipalaidavimo!

Apie legalius melus ir keturiasdešimtmargučių

Štai, dar tik ką laukėm naujųjų, o jau trečdalio metų - kaip nebūta! Ir nors orų prognozės ne iš puikiųjų, pavasaris vistiek jau čia. Ir joks sniegas, ir joks minusas to nepakeis! 

Atėjusio (jau beveik beveik) balandžio proga - tradiciniai reikaliukai:

• ryt būtinai pasinaudokite legalaus melo diena ir būtinai kaip nors super išradingai apgaukit bent vieną žmogų, sutarėm?
• taip pat nuo ryt pradedam skaičiuoti balandį, o tam Jums reikalingas nemokamas desktop'o kalendorius, kurį rasite dešinėje blog'o pusėje.
• pirmadienį nepamirškit išsiųsti velykinių sveikinimų TIKRU paštu. Aš pati žadu nustebinti savo gražųjį krikštasūnį, todėl šįvakar eisiu darbuotis ir gaminti atviruko.
• dar vienas šio vakaro darbas darbelis - nuo 20:30 valandą nesinaudoti jokia elektra, taip leidžiant Žemei bent trumpai atsikvėpti. Pabandom?
• pats metas ruoštis Velykoms. Kadangi šiais metais Velykas minėsim svečiuose, man nereikės rūpintis penkiomsilkėmirketuriasdešimčiamargučių, todėl žadu marinuoti alyvuogių, pagaminti majonezo, iškepti duonos, sausainių bei paspalvinti kiaušinių. Ir pagaminti dar kai ką (bet dėl to - tššššš, niekam nesakykit).

Gero Jums melagių ir kiaušinių mėnesio!