Rugpjūčio buhalterija

Puikus buvo rugpjūtis!

Visų pirma, sudalyvavom labai lauktose savo brangių draugų Vitalijos ir Sigito vestuvėse. Smagi ir jautri šventė, o mes labai džiaugiamės, kad galėjome joje dalyvauti. Įspūdžius aprašiau štai čia.

Visų antra, smagiai ir kitaip nei visad paminėjom mano mylimiausios sesės Eglės gimtadienį, kurio reikalus papasakojau štai čia.

Visų trečia, su Martynu kine žiūrėjom filmą "Nematomas frontas" ir tai buvo kažkas tokio... Blioviau turbūt pusę viso laiko, o iš kino salės išėjau sukrėsta. Tarsi ir nesužinojau nieko naujo, nieko tokio, ko nebūčiau girdėjusi istorijos pamokose ar skaičiusi knygose, bet... Tas baisios neteisybės jausmas, tie amžiams sužaloti arba nutraukti gyvenimai, ta jaunų žmonių drąsa ir atsidavimas, tas sėkmingas, baisus žmonių sukiršinimas... Visa tai siaubinga. Ir net nesmagu pasidaro, kai suvokiu, koks paprastas yra mano gyvenimas: jokių dilemų pasirenkant puses, visi, ką myliu - šalia, o aš pati turiu tiek galimybių! Visi privalo (nors ir nemėgstu šio žodžio) pamatyti šį filmą. 

Visų ketvirta, įvyko Baltijos kelio 25metis. Daug gražių minėjimų, įdomių vaizdų, neištrinamų prisiminimų. 

Nors mano amžius tikrai būtų leidęs dalyvauti Baltijos kelyje 1989-aisiais, dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, tai neįvyko. Džiaugiuosi, kad bent mano tėvai ir pusė senelių galėjo jame stovėti ir mojuoti trispalve, bet, turiu pripažinti, kad tai vienas tų retų dalykų, dėl kurių iki pat šiol jaučiu nuoskaudą - tai tarsi kokia negera spraga tarp manęs ir mano šalies. 

Kita vertus, smagu, kad dalyvaudami vienoje iš šventinių iniciatyvų Laisvės kelias susikibom rankomis visi trys ir tai buvo tarsi mūsų mažytis Baltijos kelias:

Visų penkta, ilgai laukusi pagaliau pagaminau vieną mėgiamiausių kinietiškų patiekalų - saldžiarūgščiai aštrią baltųjų grybų sriubą, kurios skonį ir instrukcijas aprašiau štai čia.

Taigi darydama išvadą sakau, kad nuveikiau beveik viską, ką ir norėjau bei patyriau puikių įspūdžių. 

O dabar skubu pasitikti rugsėjį!

Išgalvoti žodžiai tirpsta burnoje

Receptas, kuriuo šiandien noriu su Jumis pasidalinti yra vienas tų, kuriuos vadinu vaikystės skoniu. Jį kažkada išmąstė  mano mama, o mes su mažiais (broliu ir sese) sugalvojom jam pavadinimą. Pastarasis visiškai niekaip neatspindi nei šio saldumyno skonio, nei receptūros, bet va taip mums tada susišvietė, o pavadinimas ėmė ir prilipo visiems laikams. Snikeriukai (Snickers šokoladinio batonėlio garbei, matyt) Jūsų dėmesiui.

Jeigu ir Jūsų namuose visada galima rasti pačių įvairiausių kruopų bei dribsnių, todėl, kai atsibosta tiesiog košė, siūlau pasigaminti snikeriukų, chi chi.

Tai puikus saldumynas, kuriam reikės vos keturių ingredientų. Pagaminamas greitai ir negudriai, skanus ir neįprastas. 

Net laukdami beveik netikėtų svečių spėtumėt sumeistraut didelę lėkštę šių saldainių, todėl tikrai rekomenduoju išbandyti kad ir šįvakar.

Didelei lėkštei snikeriukų turėkit:

80 gramų sviesto,

80 gramų cukraus,

6 kaupinus arbatinius šaukštelius geros kakavos,

100 gramų pilno grūdo avižinių dribsnių.

Nedideliame puode ištirpinkit sviestą, suberkit cukrų ir kakavą. Maišykit, kol masė taps vientisa. Suberkite avižinius dribsnius ir viską vėl gerai išmaišykit.

Šaukšteliu semkit tešlos, dėkit ją į lėkštę. Taip išdėliokit viską, kol nebeliks ko semti. Lėkštę su saldainiais dėkit į šaldymo kamerą bent porai valandų. Prieš valgydami peiliu atsargiai nuimkit saldainius nuo lėkštės ir patiekit. Kuo šaltesni, tuo skanesni!

Ryt laukiam svečių, o sekmadienį planuojam važiuoti obuoliauti. Bus smagu!

Saldaus ir įdomaus savaitgalio visiems!

Odinės vestuvių metinės ir Fruit leather

Mudu su Martynu šiandien švenčiam trečiąsias savo vestuvių metines. Atvirai sakant, jausmas toks, tarsi vestuvės būtų vykusios labai labai seniai, bet štai, kalendorius griežtai sako - treji metai ir nė diena ilgiau. 

Kaskart prisiminus vestuves - tą susirašymą anksti ryte, dalyvaujant tik liudininkams, kai buvo sunku tvardyti šypseną, santuokų rūmų tetai rimtu sveikinimų koncerto stiliumi skaitant iš papkės reikiamą tekstą, tą pamišėlių fotosesiją šalia namų prie Neries, paskui Lentvario dvare vėduojant vienas kitą milžiniškais varnalėšų lapais, o po to - Kazokiškėse (!), tą vidurdienio karštį ir Martyno botuose pamerktą mano puokštę, tą ramų veidą nuotraukose, nors prieš sekundę dėl gero kadro įlipau į dilgėlyną plikais keliais, tą momentą, kai Martyno tėtis pravėręs kambario duris pamatė mane jau pasipuošusią ir iš jo šiltos šypsenos supratau, kad atrodau tikrai geriau, nei kasdien, tas minutes, kol mamos ir tėčiai lydėjo mus iki ąžuolo Aukštuojuose, o mūsų brangūs draugai ir draugės, pusbroliai ir pusseserės laikė kaspinus mums virš galvų, tą nuostabią, prasmingą tėvų, brolių ir sesių suorganizuotą ceremoniją po ąžuolu, tas nesutramdomas ašaras, kai pažadėjom vienas kitam smagų ir nurautą gyvenimą kartu, tuos linkėjimus ir sveikinimus, ir tą įrėmintą fotosesiją prie ąžuolo, ir netikėtai (man širdis vos lauk neišlipo!) tiesiog klojime uždainavusius Liūdnus slibinus, tai, kad Bartas elgėsi kaip ir pridera raudona peteliške pasipuošusiam džentelmenui, bet pats pirmas nulūžo po stalu, ir kad mano senelis ir jo Irena patys grojo ir dainavo mums "Meilės laišką", ir tą Martyno šokį (!), žaidimus, šokius ir trijų aukštų gilėmis ir ąžuolo lapais puoštą tortą, kurį, visiškai idealiai atrodantį, Martyno tėvai iš už kelių šimtų kilometrų atvežė tiesiog automobilio bagažinėje, tą ramų ir vėsų antros dienos rytą su cibuline, tą nuostabų vakarą prie mažo stalo, kai išsivažinėjus visiems svečiams, liko tik tėvai, broliai, sesės, seneliai... - širdį užplūsta džiaugsmas ir nostalgija, o per nugarą mažais padukais nutipena šiurpuliai. Šventė buvo kitokia, nenormali kaip ir mudu ir būtent dėl to tokia nepaprastai fantastiška!

Tekėčiau už savo Martyno vėl ir vėl, nes tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas. Ačiū jam, kad prieš trejus metus jis maloniai sutiko tapti mano vyru. Būti žmona rocks!

Taigi tas trečiąsias vestuvių metines žmonės kažkodėl vadina odinėmis, todėl pagalvojau, kad tai puiki - tiesiog pažodinė - proga pagaliau pagaminti jau seniai mano akis patraukusią fruit leather. Išvertus pažodžiui, šis pavadinimas skamba labai jau ne kažką, mat mes lietuvių kalboje žodžiu oda vadinam daugybę dalykų: žmogaus kūno odą, vaisių odą, karvės ar krokodilo odą... Pripažinkim, vargu ar koks vaikas apsidžiaugtų pavaišintas vaisių oda... Bet kadangi šį įrašą tikriausiai skaitys ne vaikai, o jų mamytės (mamytės, mamytės, kaip sakydavo toks vienas gamtos profesorius), palieku tiesioginį vertimą - vaisių oda.

Šį saldumyną galima gaminti iš bet kokių Jums patinkančių vaisių arba uogų (mane ypač vilioja braškės...). Šįkart po ranka turėjau slyvų bei nektarinų, todėl oda gavosi tokia rudeniška ir pilna skonio.

Gaminant reikės, todėl turėkit:

400 gramų vaisių ir/ar uogų (naudojau dviejų rūšių slyvas ir nektarinus),
30-50 gramų cukraus (arba medaus, arba sirupo - visko pagal skonį).

Slyvas bei nektarinus nuplaukit, perpjaukit pusiau ir išimkit kauliukus. Sudėkite slyvų ir nektarinų puseles į kepimo indą vienu sluoksniu. Kepkite iki 200°C įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių, kas 5 minutes vis pasižiūrėdami, ar vaisiai/uogos nepradėjo degti. Išėmę iš orkaitės, palikite puseles atvėsti. 

Atvėsusius vaisius/uogas sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Įberkite cukraus, gerai išmaišykite. Paragaukit, ar netrūksta saldumo/rūgštumo. Pritrūkus, įberkite dar cukraus ar įlašinkit citrinos sulčių.

Gautą norimo skonio masę kelių milimetrų storumo sluoksniu paskleiskit ant kepimo popieriumi išklotos skardos. 

Dabar pats svarbiausias momentas - vaisių odos džiovinimas. Iškart nusiteikit, nes tai ilgas procesas, trunkantis 6-8 valandas. Jūsų tikslas - visiškai sausa ir nuo kepimo popieriaus lengvai nusiimanti vaisių oda. Džiovinti, priklausomai nuo Jūsų orkaitės galimybių, galima trejopai:

• iki 60°C įkaitintoje orkaitėje;
• iki 75°C įkaitintoje orkaitėje palikus jos dureles praviras (įkišant į tarpą medinį šakštą ar mentelę);
• iki 75°C įkaitintoje orkaitėje, vos jai įkaitus ją išjungiant ir, praėjus valandai, vėl įkaitinant iki 75°C (kartoti tai kas valandą, vos oda visiškai išdžius).

P.S. skaičiau, kad galima džiovinti ir tiesiog ant saulės porą dienų arba naudojantis vaisių džiovykle, tačiau šių būdų nebandžiau, todėl negaliu drąsiai rekomenduoti.

Išdžiūvusią vaisių odą palikite atvėsti, o tuomet tiesiog žirklėmis sukarpykit norimo dydžio gabalėliais arba juostelėmis kartu su visu kepimo popieriumi - pastarasis neleis odai prilipti pačiai prie savęs. Kol nevalgot ar nevaišinat kitų, laikykit supjaustytą (sukarpytą) odą sandariame inde.

Savo tekstūra vaisių oda panaši į plonai pjaustytą obuolių sūrį, tik, be abejo, šiek tiek kietesnė, labiau skirta kramtymui, jeigu suprantat, ką noriu pasakyti. Skoniu ji šįkart priminė - ak, kaip netikėta! - slyvų uogienę. 

Vaisių oda yra puikus užkandis arba saldainių pakaitalas mažyliams, o tinkamai sukarpius bei suvyniojus - ir miela dovanėlė brangiam žmogui.

Palieku Jus su Liūdnų slibinų daina (dainuota ir mūsų vestuvėse "aš kaip tortas be vanilės, kaip Martynas be Akvilės"), o mes lekiam švęsti!

Mylėkit, išdrįskit, nepamirškit!

Lepinimasis ir sluoksniuotos varškės tešlos sausainiai

"Sluoksniuota tešla yra taip sunkiai pagaminama..." - galvojau aš. Bet kai užmačiau šiuos sluoksniuotos varškės tešlos sausainius, nebegalėjau nepabandyti, nes varškė yra viena didžiausių  mano meilių. Ji tinka beveik visur ir visada ir man nuoširdžiai gaila žmonių, kurie nemėgsta varškės. Vienas toks gyvena kartu su manim...

Tiesa, dabar jau galiu labai atsakingai pareikšti, kad nieko sunkaus šiam gaminime nėra. Reikia tik kantrybės ir trupučio laiko. Bet rezultatas yra visiškai to vertas! Kviečiu ir Jus pamėginti!

Vienai skardelei sausainių turėkit:

100 gramų pertrintos varškės,

100 gramų sviesto,

95 gramų miltų,

žiupsnelio druskos,

kiaušinio aptepimui,

cukraus (ir cinamono, jeigu norisi) pabarstymui.

Jeigu naudosite paprastą, o ne kreminę varškę, pertrinkit ją per sietelį arba tiesiog sutrinkit blenderiu.

95 gramus šalto sviesto sutarkuokit smulkia burokine tarka, sukrėskit pertrintą varškę, suberkit miltus ir druską. Minkykit rankomis, kol tešla sukris į vientisą rutulį. Dėkite jį į šaldytuvą pusvalandžiui.

Iš atšalusios tešlos iškočiokit maždaug 8 milimetrų storio stačiakampį. Mintyse padalinkit jį į tris  lygias dalis. Ant dviejų trečdalių užtepkit likusį ir jau suminkštėjusį sviestą (taip, tuos 5 likusius gramus). Lenkit neužteptąjį trečdalį ant viduriniojo, o ant jų - likusį tešlos kraštą. Turit gauti trijų sluoksnių tešlos lankstinuką. Dėkit jį į šaldytuvą maždaug 20 minučių.

Išėmę tešlą vėl iškočiokit stačiakampį. Sulankstykit jį kaip ir pirmiau, tik nebetepkit sviesto. Dėkit atgal į šaldytuvą dar 20 minučių. Pakartokit šią procedūrą dar 2 kartus.

Jau paruoštą tešlą dar kartą iškočiokit į maždaug 6 milimetrų storio stačiakampį, aptepkit išplaktu kiaušiniu ir pabarstykit cukraus bei cinamono mišiniu (kitą kartą naudočiau stambesnį cukrų ir turbūt rinkčiausi rudąjį). Supjaustykite tešlą pusės centimetro pločio juostelėmis. Suėmę juostelę už galų lengvai pasukit į priešingas puses ir dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Palikit bent šiokius tokius tarpus tarp sausainių, nes jie, kaip ir dera sluoksniuotai tešlai, kepdami plėsis.

Kol orkaitė įkais iki 220°C, leiskit jau paruoštiems kepimui sausainiams tiesiog pagulėti.

Kepkit 10-12 minučių. Iškepusius palikit šiek tiek atvėsti.

Vos paragavusi supratau, kad tai bus ne šiaip eiliniai sausainiai. Tai būdas pasilepinti, kai jauti, kad nusipelnei.

Nusipelnykit ir būtinai pasilepinkit!

Saldžiarūgščiai aštri baltųjų grybų sriuba

Jau labai seniai planavau vėl gaminti savo itin mėgstamą kinietišką patiekalą. Bet vis nerasdavau laiko, progos, ingredientų. Žodžiu, buvau pasiteisinimų čempionė. Bet štai susiėmiau ir šiandienos vakarienei pagaminau nuostabią saldžiarūgščiai aštrią baltųjų grybų sriubą su vištiena. Ji labai paprasta ir, tikriausia, ne kartą Jūsų ragauta kokiame nors kinietiško maisto restorane.

Gaminti kinietišką maistą namuose nėra sudėtinga, bet, norint išties restoraniško skonio, svarbu nesukčiauti ir nekeisti reikiamų ingredientų tais, kuriuos tiesiog turim po ranka. Patikėkit, ne iš snobizmo taip kalbu. Iš patirties.

Didžiuliam sriubos puodui turėkit:

3 litrus vištienos sultinio (normalaus, Jūsų pačių virto),

50 gramų baltųjų kiniškų grybų (white fungus),

100 mililitrų ryžių acto,

90 gramų cukraus,

po pusę arbatinio šaukštelio maltų baltųjų ir juodųjų pipirų,

šlakelį sezamų aliejaus,

apie 400 gramų vištienos filė,

2-3 valgomus šaukštus kukurūzų krakmolo,

porą šviežių agurkų.

Visų pirma, dideliame dubenyje verdančiu vandeniu užplikykit baltuosius kiniškus grybus. Palikite pastovėti maždaug 20 minučių arba ilgiau. Per tą laiką grybai gerokai išbrinks, jų tūris padidės maždaug dvigubai.

Nusausinkit grybus nupildami vandenį. Grybus susmulkinkit kąsnio dydžio gabaliukais. Ypač geltoną grybų dalį tiesiog nupjaukit peiliu ir išmeskit.

Vištieną supjaustykit labai plonais gabalėliais ir pabarstykit druska.

Puodą su sultiniu statykit ant ugnies ir kai sultinys jau bus beveik užviręs, sumeskit į jį smulkintus baltuosius grybus. 

Vištienos gabalėlius apvoliokite kukurūzų krakmole ir sumeskit į jau verdančią sriubą. 

Tuomet supilkite ryžių actą ir suberkite cukrų bei pipirus. Pamaišykit. Leiskit minutę pavirti ir paragaukit. Jeigu reikia, įpilkite dar ryžių acto arba cukraus, pabarstykit pipirų ir druskos. Jūsų tikslas - išgauti norimą saldaus, rūgštaus ir aštraus skonių balansą. 

Įpilkit šlakelį sezamų aliejaus ir užsukę ugnį palikit sriubą dar keletą minučių pastovėti.

Į dubenėlius, iš kurių valgysit, įdėkit plonais šiaudeliais pjaustyto agurko, pilkit samtį ar du sriubos ir skanaukit nieko nelaukdami. Ši sriuba maloniai šildanti ir gaivi tuo pat metu. Jums tikrai patiks!

Ramaus vakaro visiems!

Vitražiniai sausainiai

Ugnei šiandien suėjo devyniolika mėnesių, todėl nutariau iškepti sausainių. Kadangi per vestuves, kuriose neseniai dalyvavome, laimėjome didžiulį maišą saldainių, nusprendžiau  panaudoti ir juos.

Dviem skardoms sausainių turėkit:

90 gramų minkšto kambario temperatūros sviesto,

60 gramų cukraus (+ 1 arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus, jeigu norisi),

1 kiaušinį,

200 gramų miltų,

spalvotų karamelinių saldainių.

Sviestą ištrinkite su cukrumi iki purios masės. Įmuškite kiaušinį ir viską išplakite. Suberkite miltus ir užminkykit vientisą tešlą. Rankomis padarom tešlos rutulį, kurį dedam į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui.

Atšalusią tešlą iškočiojame, išspaudžiame norimos formos sausainius, juose mažos formelės pagalba padarome norimo dydžio skylutes ar kitokius ornamentus, ir, sudėję ant kepimo popieriumi išklotos skardos, kepam 8-10 minučių 180°C karštumo orkaitėje. 

Išėmę sausainius iš orkaitės, į padarytas skylutes suberiame trupintus karamelinius saldainius ir grąžiname skardą su sausainiais atgal į orkaitę 3-4 minutėms, kad karamelė dailiai išsilydytų.

Iškepusius sausainius paliekame atvėsti jų nejudindami, kad karamelė sustingtų.

Pradūrę papildomą skylutę dar prieš kepant, paskui galite verti sausainius ant virvelių ir naudoti kaip papuošalus.

Į nekeptą sausainį įkišę medinį iešmelį, vėliau sausainius galėsite pamerkti į vazą.

Puikios darbo savaitės visiems!

Vestuvės tarsi skrydis

Praėjusį savaitgalį dalyvavom savo brangių draugų Vitalijos ir Sigito vestuvėse. Jokių kompromituojančių istorijų (net jeigu tokių ir būtų buvę) nepasakosiu ir asmeninių paslapčių neišdavinėsiu, bet pasidalinti keliomis smulkmenomis tikrai norėčiau.

Pradėsiu nuo to, kad šios vestuvės apskritai nebūtų įvykusios, jeigu praėjusių metų gegužę Sigitas nebūtų pasipiršęs Vitalijai tiesiog... lėktuve! 12 kilometrų aukštyje. Tai padiktavo ir vestuvių temą. Visa šventė buvo tarsi skrydis, kvietimai atrodė kaip lėktuvo bilietai, o svečiai buvo pakviesti apsilankyti Lietuvos aviacijos muziejuje, ten laidėm lėktuvėlius (buvau pamiršusi, kaip tai smagu! Beje, mudu su Martynu netgi laimėjom pirmą vietą lėktuvėlių segimo rungtyje!), tortas irgi buvo puoštas melsvais tarsi iš popieriaus lankstytais lėktuvėliais... Žodžiu, tikra dangiška kelionė.

Sulaukę kvietimo į vestuves išgirdom ir jaunavedžių prašymą, kad dovanos tilptų vokelyje. Mes ilgai sukom galvą, kaip ir į kokį vokelį pavyktų sutalpinti visas tradicines vestuvių dovanas: patalus, indus, buitinę techniką, interjero detales... Tada mano sesė pasiūlė išeitį:

Vartėm žurnalus, karpėm, klijavom, bet galiausiai vokelin sutilpo išties nemažai...

Dar mudu su Martynu pagalvojom, kad kaip labiau patyrę galim gal ir kokiais patarimais pasidalinti. Todėl paruošėm Vitalijai su Sigitu tokį pasimatymų stiklainį. Jame - visa krūva idėjų pasimatymams, nes - cituoju Martyną - "nors esat susituokę, nepamirškit, kad esat pora - vaikinas ir mergina - todėl mažiausiai kartą per mėnesį pakvieskit vienas kitą į pasimatymą. Vieną lapelį su pasiūlymu išimat ir įgyvendinat, du įdedat atgal."

Nuotraukoje matosi ne pats romantiškiausias pavyzdys, bet ir pasimatymų juk reikia visokių, ar ne?

Atvykę į šventės vietą savo vietas prie stalo radom pagal tokius lėktuvėlius su vardais:

... o šalia gulėjo ir po rankų darbo dėžutę su dangiškais migdolais:

... kuriuos jaunieji irgi gamino patys! Labai skanūs, saldūs, cinamonu kvepiantys riešutai, kurie labai patiko net MAN!

Žinot, pasakysiu taip: vestuvės buvo gražios, pasitaikė ir graudžių, ir labai linksmų momentų, aplink buvo smagi kompanija, o jaunoji... ji atrodė tiesiog nuostabiai! Tikra subtilumo viršūnė! (Sigitai, nesijaudink, tu irgi buvai gražus, chi chi).

Dar kartą sveikinam savo brangiuosius ir linkim jiems nepaprastos kelionės kartu!

Liūtuko gimtadienis

Vakar buvo mano brangiausios sesės gimimo diena. Iš pradžių visi važiavom pasigrožėti Pūčkorių atodanga (kurioje aš, tikra vilnietė, niekad nebuvau lankiusis... gėda.), paskui grįžom namo, sveikinom savo Eglutę, vaišinomės obuolių pyrago keksiukais (?!) su ledais ir uogomis. Turiu pasakyt, kad labai smagiai praleidom vakarą. 

Bet rašau čia ne šiaip, o norėdama pasidalinti mintimi, kuri šovė man į galvą besvarstant, ką dar būtų galima pridėti prie pagrindinės dovanos. Ir tada prisiminiau, kad mano vaikystėje egzistavo tokios knygos, kurias atvertus visi paveikslėliai tarsi atsistodavo, juos būdavo galima judinti, žodžiu, lyg koks teatras. Pagalvojau, kad būtų galima pagaminti tokį atviruką. Ir štai ką man pavyko sumeistrauti:

Kaip matot, čia tikrai ne aukštoji matematika. Reikia tik šiek tiek pagalvoti, pafantazuoti, papaišyti, pakarpyti ir paklijuoti. Aš norėjau tokio tikro gimtadieniško atviruko, su tortu, konfeti, girliandomis ir - šiuo atveju - liūtuku, nes liūtiškesnio žmogaus už savo sesę aš nepažįstu.

Dar kartą labai ją sveikinu! Myliu bučiuoju apkabinu savo nuostabią sesę!

Sulaukę kokios progos pamėginkit ir Jūs pakeisti įprastą pirktinį atviruką savo rankų darbo kūriniu - jis tikrai suteiks daug džiaugsmo visų pirma Jums patiems, chi chi.

Smagios likusios vienos darbo dienos visiems!

Kur dėt tuos pomidorus arba naminis padažas pagal tėtį

Visi mes žinom, kas dedasi šiltnamiuose rugpjūčio mėnesį ir dar per tokius karščius. Yra nežinančių? Tai labai prašom, kviečiu užsukti progai pasitaikius. Tik prieš peržengdami šiltnamio slenkstį, nepamirškit įkvėpti oro. Jeigu atvirai, norint mane rimtai pakankinti ar išgauti kokią paslaptį, uždaryti mane šiltnamyje karštą rugpjūčio vidurdienį būtų puiki mintis. Papasakočiau ir tai, ko nežinau.

Bet kalbant rimčiau, tai patys tikriausi pomidorų ir kitų puikių vaisių/daržovių namai. Ir jeigu jie ten gimsta, auga ir noksta sau patenkinti, tai jau tikrai ne man spręsti, kas gerai, o kas ne.

Tai štai anksčiau, kol dar gyvenau su tėvais, pomidorais mus užversdavo (geriausia šio žodžio prasme) seneliai. Dabar atsirado dar vienas šaltinis - Martyno tėvai. Jokiu būdu nesiskundžiu, tikrai. Valgyti raudoną, dar karštą, iš tolo kvepiantį pomidorą yra beveik egzotika, kai gyveni mieste. Bet gi mes ne begemotai, kaip sako mano tėtis, todėl neįmanoma suvalgyti visko, kuo mus apdovanoja darbštūs ir dosnūs artimieji. Todėl nusprendžiau sekti savo tėvų pėdomis ir virti naminį pomidorų padažą.

Man asmeniškai, naminis padažas yra vienas tų  vaikystės skonių, kuris visada primena namus, o labiausiai - tėtį, nes tai jis dažniausiai verda padažą, eksperimentuoja, ragauja. Gražus, pilnas skonių, o kur dar smulkiai pjaustyto česnako gabalėliai, šviečiantys padaže tarsi žvaigždės rugpjūčio danguje...

Šįkart su Jumis dalinuosi savo tėčio receptu, kuris ne kokioj knygoj perskaitytas, o tiesiog imtas ir sukurtas per ne vienerius praktikos metus stovint ir maišant.

Maždaug 1 litrui padažo Jums reikės:

1,5 kilogramo pomidorų,

1 vidutinio dydžio svogūno,

5 vidutinių česnako skiltelių,

druskos ir cukraus pagal skonį,

žiupsnelio mėgiamų prieskoninių žolelių.

Pomidorus nuplaukit ir supjaustykit skiltelėmis. Smulkiai supjaustykit svogūną. Pomidorus ir svogūną sutrinkite blenderiu*. Puodą su jau sutrintais pomirodais ir svogūnu statykit ant vidutinės ugnies ir vis pamaišydami kaitinkit, kol užvirs. Būsimam padažui užvirus, sumažinkit ugnį iki mažos ir virkit atidengtame puode nuolat maišydami, kol nugaruos skystis ir masė sumažės perpus (man tai truko ilgiau  nei valandą).

Sudėkite smulkiai kapotą česnaką, po truputį, vis paragaudami berkite druską ir cukrų - kiek jų reikės, priklauso nuo pačių pomidorų rūgštumo bei Jūsų skonio (sunaudojau beveik valgomą šaukštą druskos ir kelis valgomus šaukštus cukraus). Jeigu norisi, pagardinkit džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis (pati gi bėriau žiupsnelį raudonėlio). Pavirkite dar keletą minučių.

Viskas, padažas pagamintas. Jeigu žadate jį valgyti ne iškart, supilkite į sterilų stiklainį.

Nuostabiai tinka sumuštiniams, picai, mėsai ir kitiems patiekalams gardinti ar marinuoti.

* Padažą galima gaminti ir iš anksto nesutrinant pomidorų. Tokiu atveju reikėtų smulkiai supjaustyti pomidorus ir virti, kol jų odelės suminkštės. Kol Lietuvoje nebuvo tokio išradimo kaip blenderis, tėtis jau išvirusį padažą pertrindavo per sietelį, mat mūsų namuose buvo pora išrankių, kuriems labai užkliūdavo pomidorų skūrelės. Bet kas jau kas, o  mano tėtis - tikras naujovių mėgėjas, tai be jokio sąžinės graužimo trina pomidorus blenderiu ir vargo nemato.

Padažą galit paaštrinti šviežiu arba džiovintu čili pipiru, rūkytos paprikos žiupsneliu ar paprasčiausiais juodaisiais pipirais.

P.S. kažkodėl gamindama šį padažą prisiminiau tėčio pasakotą istoriją, kaip jaunystėje, tūsui plotui vakarėliui einant į pabaigą, kai jau nebebūdavo likę nei maisto, nei gėrimų, o pramušdavo alkis, jie ramiausiai valgydavo duoną su pomidorų padažu. Koks tas padažas - naminis ar ne - istrorija nutyli, bet man pačiai tai ir didelio baliaus nereikia, kad kartais imčiau ir suvalgyčiau riekę juodos duonos su padažu. Nesakykit tik, kad Jums nėra taip buvę...

Raudono ir prinokusio rugpjūčio visiems!

Rugpjūčio reikalai

Gėdingai vėluodamas, pagaliau pasirodo rugpjūčio mėnesio TOP 5:

1. Pagaliau, jau šį penktadienį įvyks mūsų mylimų draugų Vitalijos ir Sigito vestuvės! Laukėm laukėm ir sulaukėm! Neperšokęs griovio nesakyk op, todėl ir aš iš anksto daug nepasakosiu. Bet po šventės pasidalinti tikrai bus kuo.

2. Artėja ir mano brangiausios sesės Eglės gimtadienis. Nors ir ne jubiliejinis kaip praėjusiais metais, visgi, ne mažiau svarbus. Egle, jeigu skaitai, tikiuosi smagaus ir jaukaus baliuko. Ir torto. Khkhm.

3. "Nematomas frontas" - vienas laukiamiausių šių metų filmų. Ir todėl, kad apie Lietuvą, ir todėl, kad dokumentinis, ir todėl, kad geriau pagalvojus, ši tema gali pasidaryti aktuali kiekvienam iš mūsų jau rytoj.

4. Baltijos keliui šiemet - 25eri. Neįtikėtina, bet šis nepaprastas reiškinys nei trupučio neišblukęs ne tik žmonių atminty, bet ir nuotraukose. Originali, drąsi iniciatyva, kuri ir šiandien įkvepia džiaugtis gyvenimu ir nieko nebijoti. Daugiau apie šiai sukakčiai skirtus renginius rasite čia.

5. Šį mėnesį būtinai pagaminsiu savo mėgiamiausią kinų virtuvės patiekalą, kurį stengiuosi užsisakyti kaskart, kai tik pasitaiko proga. Receptu, be jokios abejonės, pasidalinsiu su Jumis, nes tai paprastas, bet labai skanus dalykas, kurį privalot išbandyti ir Jūs. O tuo tarpu, šiek tiek paslapties, chi chi.

Toks štai šventiškas ir patriotiškas nusimato rugpjūtis, kurio, otujėzusmarija, jau visa savaitė prabėgo...

Prasmingo ir turiningo Jums paskutinio vasaros mėnesio!

Liepos buhalterija

Ir liepa jau baigta. Sumuojam reziumuojam.

Atostogos kaime buvo ilgesnės, nei tikėtasi ir tikrai labai smagios! Galvojau, kad vyks Ugnės gaudymas po namus, bet klydau. Reikėjo ją ganyt braškių lysvėse, aviečių, serbentų bei agrastų krūmuose... Skalbimo mašina sukosi kone kiaurą parą. Iki šiol laukiu, kol anyta atsiųs sąskaitą už elektrą. Tiesa, ilgos atostogos kaime turi vieną minusą. Priaugtą svorį. Bet šiaip viskas buvo nuostabu!

Mindaugo karūnavimo dieną atšventėm kaip turi būt, tautišką giesmę irgi sugiedojom ranką ant širdies padėję - tai toks fantastiškas dalykas, kaskart vis neatsidžiaugiu, kad kažkam į galvą šovė ši puiki mintis!

Kitas puikiau nei tikėjausi pavykęs šventinis reikalas - trispalviai ledai ir tiesiog nepaprastai pavykusi jų nuotrauka:

Po ilgo ir karšto laukimo, Martyno sesei Agnei buvo įteiktas mokyklos baigimo atestatas. Po visko pasifotografavom su kaltininke ir važiavom šventinės vakarienės. Didžiuojuosi šita mūsų mažąja! Ji tikra šaunuolė, įstojusi visur, kur norėjo. Ir dar. Ji pasirinko studijuoti Vilniuje! Mano džiaugsmui nėra ribų!

Praėjusį savaitgalį įvyko mano brolio dukrytės Liepos vardynos. Buvo labai graži ir labai įdomi šventė: su pagoniškomis apeigomis po ąžuolu, aukuru, dainomis ir sutartinėmis, kurios, beje, dar iki dabar man neina iš galvos... O jau vaišių stalas! Trijų rūšių balti sūriai, močiutės kepta naminė duona, šviežias medus ir agurkai, virtos bulvės su lupyna, kastiniu ir spirgute (keptomis ir maltomis kanapių sėklomis, jeigu ką)... Turiu pasakyti, kad jau seniai nebuvau taip skaniai ir sočiai valgiusi. Mes Liepai (kuri gavo antrą - Jogailės - vardą) dovanojom medinę bačkutę liepų medaus ir prie jos pririštą raudoną balionėlį - kad medus pasaldintų, o balionėlis pradžiugintų, kaip sakė Martynas. Kadangi visos šventės akcentas buvo pasiūlymas dalintis, tai ir patys buvom apdovanoti: kiekvienas svečias dovanų gavo po drobinį maišelį ir liepų žiedų puokštelę bei receptą, kaip tuos liepžiedžius panaudoti. Buvo labai graži šventė. Labai.

Kaip ir žadėjau, barbeque viščiukas buvo pagamintas. Net du kartus. Kaip sekėsi aprašiau štai čia.

Na, ir žinoma, nuostabiausias liepos mėnesio patyrimas - labai trumpos, bet labai geros atostogos prie jūros. Įsitikinau, kad reikia garsiai pasakot apie savo svajones, tada tie, kam reikia, išgirsta ir padeda jas išpildyti. Nukeliauti iki jūros aš, tiesą sakant, nelabai tikėjausi, bet tikrai labai norėjau. Ir štai vieną savo atostogų kaime dieną palikę savo mažulę ir Bartą seneliams, mudu su Martynu (tik dviese!) sėdom į mašiną ir nuostabiais Žemaitijos keliais patraukėm pajūrin. Buvo nuostabi diena! Vaikščiojom, maudėmės (pirmą kartą tai dariau nuoga moterų pliaže! gal čia nieko įspūdingo, bet man - įveiktas iššūkis), ramiai porą valandų pietavom (ir negalėjom prisiminti, kada paskutinį kartą taip yra buvę, kad dviese tiesiog sėdėtumėm niekur neskubėdami...). Gavosi labai karšta, bet nepaprastai gera diena!

O praėjus dienai, grįžom į pajūrį jau visi kartu: kaitom kepėm, maudėm Ugnę jūroj ir stebėjom dar neregėtas jos veido išraiškas kai šaltas Baltijos vanduo paliesdavo jos padukus, statėm pilis, o grįžę dar savaitę purtėm iš visur smėlį. Ech, ta romantika...

Ai, tiesa, tas pažadas nesikeikti. Jis nuėjo velniop, nes omfg koks buvo tas liepos mėnuo!

Liepa buvo labai turininga. Pasitinkam rugpjūtį!

Vasaros skonis arba BBQ

Aš esu tokia nepareiginga ir neatsakinga blogerė, kad net baisu! Jau nuo praėjusio rudens gaminu ir naudoju skanų ir paprastą naminį barbeque (barbecue, BBQ) padažą, o taip ir nepasidalinau juo su Jumis... Gėda pelėda man! Tad kol dar pats kepimo lauke įkarštis (tiesa, kepti juk galima iki pat vėlyvo rudens ar net žiemą), skubu rašyti ir Jums siūlyti.

600 mililitrų stiklainiui barbeque padažo turėkit:

30 valgomų šaukštų paprasto pomidorų kečupo,

9 valgomų šaukštų sojos padažo,

9 valgomų šaukštų rudojo cukraus,

6 valgomų šaukštų raudonojo vyno acto,

3 valgomų šaukštų Dijon garstyčių,

1 arbatinio šaukštelio druskos (galima mažiau arba daugiau, jeigu norisi),

žiupsnelio džiovinto čili pipiro (kitą kartą įberčiau ir rūkytos paprikos).

Visus ingredientus sudėkite į nedidelį puodą ir mašydami kaitinkite ant mažos ugnies, kol užvirs. Nukelkite nuo ugnies ir palikite atvėsti. Naudokite padažą mėsainiams, kepsniams ar keptoms daržovėms marinuoti arba gardinti.

O kad šis įrašas nebūtų pernelyg trumpas, dalinuosi ir barbeque viščiuko receptu, kuris puikus tuo, kad juo galima naudotis ir kepant lauke grilyje, ir namuose, paprasčiausioje orkaitėje.

Prireiks:

16-18 vištienos šlaunelių,

300 mililitrų (arba pusės aukščiau nurodyto kiekio) barbeque padažo,

200 gramų persikų arba abrikosų džemo,

2 didelių skiltelių česnako, 

alyvuogių aliejaus,

žiupsnelio druskos.

Vištienos šlauneles apšlakstykit aliejumi ir padarstykit druska. Palikit paskotėvi apie pusvalandį. 

Sumaišykit barbeque padažą, džemą ir smulkiai supjaustytą česnaką.

Ant įkaitusių grilio grotelių dėkit vištienos šlauneles. Aptepkit jas paruoštu padažu. Kepkit keletą minučių, tuomet apverskit ir padažu aptepkit kitą šlaunelių pusę. Veiksmą verskit - tepkit kartokit tol, kol mėsa bus visiškai iškepusi. Būkite atsargūs ir vartykit gan dažnai, nes padaže esantis cukrus turi polinkį greitai degti.

Norėdami kepti orkaitėje, sudėkite paruoštas šlauneles į kepimo indą vinu sluoksniu ir kepkite 200°C karštyje maždaug 25 minutes, tuomet išimkite ir aptepkite padažu abi puses. Kepkite 7 minutes ir išėmę vėl aptepkit padažu. Pakartokit tai ir dar po 7 minučių. Padidinkit temperatūrą iki 220°C ir kepkit dar 5-7 minutes arba kol padažas ims ruduoti, o mėsa visiškai iškeps.

Nuostabus, turtingas padažo skonis, minkštutė vištiena ir dūmų kvapas - kartais daugiau nieko gyvenime ir nereikia...

Linkiu, kad savaitė būtų karšta savo skoniais!

Greitoji pagalba karščio nualintiems

Greitas ir trumpas įrašas, kuris, tikiuosi, bent šiek tiek pagelbės Jums šį karštą savaitgalį.

Štai šalčiausi ir gaiviausi receptai iš Įkvėpimo blog'o:

• arbūzas gražiai ir patogiai,
• šalta gazpacho sriuba,
• sotūs ir riebūs (bet vistiek šalti) ledai,
• nuostabi šalta kava,
• greiti ir skanūs braškių ledai.

Sumerkit kojas į šaltą vandenį, pasičiupkit vėduoklę, akinius nuo saulės ir...

Gaivinkitės, mėgaukitės, ilsėkitės!

Nepagydoma liga ir pyragaičiai su juodaisiais serbentais bei apelsininiu varškės kremu

Kaip žinia, neseniai ilgas (bet vistiek per trumpas...) dvi savaites atostogavom Smilgiuose. Tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai visai nesinorėjo grįžti namo. Net širdį suspaudė, kai pasukom Vilniaus pusėn... Dar truputis, ir būčiau galėjusi likti kaime forever... Bet mes namie jau visą savaitę ir, žinot, baigiu priprast. Ir vėl prisimenu seną tiesą, kad namuose geriausia.

Tai štai beatostogaujant, vieną dieną tiesiog ėjau pro anytos sekciją, akys užkliuvo už gražaus tamsiai mėlyno kavos servizo  ir viskas. Turėjau jį nufotografuoti! Keletą dienų svarsčiau, ką pagaminti ir jame patiekti, nes ta jo tamsi graži spalva tiesiog maldavo būti įamžinta! Suprantu, kad tai nenormalu, suprantu, kad tai liga. Bet artimiausiu metu neplanuoju nei gydytis, nei pasveikti. Tikiuosi tik vieno: kad aš pasaulyje ne viena tokia, kurią gaminti kartais įkvepia tiesiog gražūs indai...

Pamąsčiau ir apsisprendžiau. Gaminsiu mažyčius pyragaičius su juodaisiais serbentais, kurių tiesiog už lango yra kiek tik nori - tik eik ir skink.

Ir puošiu juos vieno mėgiamiausio dalyko šitam pasauly - varškės - kremu. Neįtikėtina, Akvilė improvizuoja!

Nors gaminau visiškai iš lempos, rezultatas buvo puikus! Ir patiko ne man vienai. 

16 nedidelių pyragaičių turėkit:

Sausainiams:

90 gramų labai minkšto sviesto,

45 gramų cukraus pudros,

135 gramų persijotų miltų,

žiupsnelio druskos.

Sviestą ir cukraus pudrą išsukit arba išplakit iki purumo. Suberkit miltus ir druską ir dar šiek tiek paplakit, kol tešla pavirs trupiniais. Rankomis suminkykit gautus trupinius į vientisą rutulį. (Jeigu tešla labai mikšta ir sušilusi, galite 20 minučių palaikyti ją šaldytuve - bus lengviau darbuotis.) Iš tešlos suformuokit ritinį ir supjaustykit maždaug 1 centimetro griežinėliais. Sudėkite sausainius į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kiekvieną iš jų paspauskite pirštu taip padarydami negilią duobutę. Kepkite 180°C karštumo orkaitėje maždaug 15 minučių. Iškepusius palikite visiškai atvėsti.

Juodųjų serbentų džemui prireiks:

1 stiklinės juodųjų serbentų,

cukraus pagal skonį.

Serbentus ir cukrų suberkite į nedidelį puodą, sutrinkite blenderiu ir kaitinkit iš pradžių ant vidutinės, o paskui ant mažos ugnies, kol uogienė ims stipriai tirštėti. Išvirusį džemą palikit visiškai atvėsti.

Apelsininiam varškės kremui reikės:

300 gramų varškės,

cukraus pudros pagal skonį,

1 arbatinio šaukštelio tarkuotos apelsino žievelės.

Varškę pertrinkite per sietelį arba sutrinkite blenderiu. Plakit varškę su cukraus pudra, kol gausit vientisą kremą. Suberkite tarkuotas apelsino žieveles ir gerai išmaišykit.

Ant kiekvieno sausainio šaukšteliu dėkit juodųjų serbentų džemo. Varškės kremą sukrėskit į konditerinį maišelį arba švirkštą ir kremu puoškit sausainius. Kiekvieną pyragaitį papuoškit šviežiomis juodųjų serbentų uogomis. Ir skanaukit sau kur nors pavėsyje, sėdėdami su knyga rankose...

Linkiu kaip nors išgyventi šį karštą savaitgalį!

Martyno Ramen Miso

Kai kurie žino, kad mane žavi japonų kultūra, kalba, maistas ir visa kita, kas susiję su ta tekančios saulės šalimi.

Kalbos mokymasis ir taupymas kelionei į išsvajotąją šalį trunka be galo ilgai, bet tai visiškai netrukdo eksperimentuoti virtuvėje ir išmėginti keletą receptų.

Mėgstantiems anime galbūt teko žiūrėti Naruto? Ir gal pamenat, kaip skaniai jis valdydavo Ramen Ichiraku (ラーメン一楽)? Mmmmm... Taigi tai mano pirmasis mėgintas ir, manau, visai nusisekęs patiekalas.

Ramen - tai sriuba, kurios kilmė nėra iki galo aiški. Vieni šaltiniai teigia, kad jos receptas atkeliavo iš Kinijos, kiti - kad 20 amžiaus pradžioje jį sugalvojo Japonijoje. Jos sudėtis labai keičiasi nuo vietos, kur ją valgysite, bet ją visur sudaro du pagrindiniai ingredientai - makaronai ir sriuba.

Ramen dažniausiai vadinami patys makaronai, kurie gaminami ganėtinai keistai - iš kvietinių miltų, druskos, vandens ir... sodos. Sriuba gali būti labai įvairi, o jos pagrindas dažnai yra vištienos ar kiaulienos sultinys.

Aš ėmiausi gaminti Miso Ramen. 

Jos pagrindas - kiaulienos sultinys, pagardintas Miso pasta. Tik viena problemėlė. Nei ramen makaronų, nei miso pastos beveik neįmanoma rasti visame Vilniuje. Arba aš nežinojau, kur ieškoti.

Po ilgų paieškų galiausiai radau puikią, mažą, jaukią japonų virtuvę Kamidkadzė, kurie taip pat prekiauja prekėmis iš Japonijos, kurias patys ir atsiveža. Ten ir gavau miso pastos. Deja, ramen makaronų tuo metu neturėjo, bet kiek žinau, jie jau keliauja pas mane :) Maistas ten fantastiškas! Kartais, kai darbe diena laisvesnė su kolega leidžiame sau nuvykti ten ir papietauti. Gaila, kad kol kas jie dirba tik pietų metu...

Toliau pratęsus makaronų paieškas, nors ir ne ramen, o somen pavyko atrasti Assorti.lt. Aišku, šalia gulėjo ir miso pasta... Doh... Anyway... 

Ramen makaronus pasigaminti galima ir pačiam, bet neturiu nei mašinėlės makaronams gaminti, nei ryžausi tokiam dideliam eksperimentui, tai šįkart naudojau somen makaronus.  

Taigi. 4 porcijoms jums prireiks:

Kiaulienai ir sultiniui

- 500g kiaulienos kumpio

- šaukšto druskos

- 1,5l vandens

- 50g supjaustytos imbiero šaknies

- 3-4 skiltelių nulupto česnako

- pundelio svogūnų laiškų arba vieno saliero

- 2-3 valgomų šaukštų Miso pastos (naudojau Shiro Miso)

- 2-3 valgomų šaukštų sojos padažo

- šaukšto sezamų aliejaus

Priedai

- ramen (arba panašiausius į juos) makaronų

- sojos pupelių daigų

- 2 virtų kiaušinių

- svogūnų laiškų

- džiovintų Shitake grybų

Pasiruošti reikės dieną prieš. Įtrinkite kiaulieną druska, suvyniokite į maistinę plėvelę (ar maišelį) ir ~12h palikite šaldytuve.

Valandą ar dvi prieš verdant, užmerkite Shitake grybus šaltame vandenyje. Įsitikinkite, kad visi grybai suminkštėjo, nes kai kurios vietos netolygiai sugeria vandenį.

Pradedam... Į puodą supilkite vandenį, įverskite cielą kumpį. Sumeskite pjaustytą imbierą, česnaką, svogūnų laiškus. Užvirinkite vandenį, o tada uždenkite ir ant lėtos ugnies virkite 1,5 - 2 valandas. Na, kol išvirs. Vis nugriebdami putas, taukus ir kitą susidariusį brudą. Viską palikite atvėsti. Išimkite kumpį, nukoškite sultinį į atskirą indą.

Pasiruoškite kitus ingredientus: susmulkinkite svogūno laiškus, išsivirkite kiaušinius ir supjaustykite puselėmis, išvirkite Shitake grybus (užtenka pavirti 10-15 minučių), pupelių daigus, supjaustykite kumpį griežinėliais. 

Vėl užvirinkite sultinį. Sudėkite miso pastą, sojos padažą, aliejų. Palikite ant labai lėtos ugnies, kol išvirsite makaronus.

Kadangi makaronus reikia virti labai trumpai ir negalima palikti vandenyje - reikėtų juos virti paskutinius ir kai jau viskas paruošta. Išvirus nukoškite ir išdėliokite į lėkštes. Užpilkite sultiniu, sudėkite priedus - kiaulieną, svogūnus, sojos daigus, grybus, kiaušinius, svogūno laiškus. Skanaus! 

Patariu valgyti lazdelėmis sriubą geriant tiesiai iš dubenėlio - daug smagiau :) Ir beje - taip, kaip turi būti. Juk šaukštais japonai naudojasi gana retai...

Kitam kartui paprastoji, o kartu ir ypatingoji Miso Dashi sriuba!

Croquembouche, Piece montée - kai tik žodžiai yra sudėtingi

Perskaitai arba išgirsti ką nors sudėtingai skambančio ir iškart pagalvoji - tai jau tikrai ne man suprast! Tačiau kartais, kaip byloja mano asmeninė patirtis, ši išankstinė nuostata ir savęs nuvertinimas būna niekuo nepagrįsti ir visiškai nereikalingi, o tai, kas atrodė sudėtinga ir nesuprantama pasirodo visiškas niekis. Lažinuosi, Jums irgi yra taip buvę.

Tai štai, kai pirmą kartą perskaičiau šiuos monstrus Croquembouche beigi Piece montée galėjau iškart nuleisti rankas ir versti kitą puslapį (šįkart internetinį), bet likau suintriguota vaizdo ir galimo skonio, kurie slėpėsi po šiais prancūzų kalbos žodžiais. O kai pamėginau gaminti - vos nepradėjau juoktis. Toks paprastas ir lengvai pagaminamas pasirodė šis nuostabus saldumynas! Todėl kviečiu ir Jus jį pasigaminti - susižavėjusių netrūks, o Jūs galėsit sau tyliai kikenti į kumštį, žinodami visas detales.

Vienam solidžiam kalnui plikytos tešlos pyragėlių turėkit:

175 mililitrus vandens,

85 gramus sviesto,

1/4 arbatinio šaukštelio druskos,

1 valgomą šaukštą cukraus,

125 gramus miltų,

4 didelius kiaušinius,

1 mažą kiaušinį ir truputėlį druskos aptepimui.

Į nedidelį puodą supilkite vandenį, sudėkite sviestą, suberkite druską ir cukrų. Puodą kaitinkite ant vidutinės ugnies vis pamaišydami, kol sviestas ištirps, o masė ims virti. Nukelkite puodą nuo ugnies. Suberkite miltus ir išmaišykite. Grąžinkite puodą ant ugnies ir kaitinkite intensyviai maišydami, kol tešla atšoks nuo puodo sienelių ir sukris į vientisą rutulį. Nukelkite puodą nuo ugnies, o tešlą sudėkite į dubenį.

Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart viską labai gerai išplakdami mikseriu.

Tešlą sukrėskite į konditerinį maišelį arba švirkštą (iš bėdos tiks ir paprastas šaukštelis). Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi, o ant jo išspauskite (arba minėtu šaukšteliu dėliokite) maždaug 3 centimetrų skersmes bokštelius. Juos patepkite kiaušinio ir trupučio druskos plakiniu ir šiek tiek paplokite, tuomet pyragėliai iškeps dailiai apvalūs.

Kepkite 220°C karštumo orkaitėje 10 minučių, tuomet sumažinkite karštį iki 180°C ir kepkite dar 20 minučių, kol pyragėliai gražiai išsipūs ir įgaus skanų auksinį atspalvį.

Varškės kremui (pirmoji nuotrauka) prireiks*:

400 gramų varškės,

400 riebios plakamosios grietinėlės,

4 valgomų šaukštų cukraus,

vanilinio cukraus bei tarkuotos citrinos žievelės jeigu norisi.

Varškę kruopščiai pertrinkit per sietelį arba sutrinkit blenderiu, kol gausit vientisą purią masę.

Grietinėlę su cukrumi (ir prieskoniais, jeigu naudosite) išplakite iki standumo. Atsargiai įmaišykite varškę. 

Gautu varškės kremu konditeriniu švirkštu arba maišeliu įdarykite plikytos tešlos pyragėlius.

Vaniliniam konditeriniam kremui (antroji nuotrauka) imkit*:

225 mililitrų riebaus pieno,

2 valgomus šaukštus kukurūzų miltų,

100 gramų cukraus,

1 didelį kiaušinį,

2 didelių kiaušinių trynius,

30 gramų sviesto,

2 arbatinius šaukštelius vanilinio cukraus arba 1 arbatinį šaukštelį vanilės ekstrakto.

Kukurūzų miltus sumaišykit su maždaug ketvirčiu puodelio pieno. 

Likusį pieną ir cukrų supilkite į nedidelį puodą ir virkite vis pamaišydami ant vidutinės ugnies, kol pienas užvirs. Tuomet nukelkite puodą nuo ugnies.

Į kukurūzų miltų ir pieno mišinį įmuškite kiaušinį ir gerai išplakite. Įmuškite kiaušinių trynius ir vėl gerai išplakit. 

Į gautą kiaušinių masę nuolat plakdami supilkite maždaug trečdalį pieno. Plakti būtina, kad kiaušiniai neišvirtų karštame piene.

Likusį pieną vėl statykit ant vidutinės ugnies ir iš naujo užvirkite. Tuomet plona srovele ir nuolat plakdami supilkite kiaušinių ir pieno plakinį. Vėlgi, plakti čia itin svarbu, nes priešingu atveju, skanausit labai saldžią ir prabangią kiaušinienę. Plakit nesustodami, kol kremas taps vientisas ir ims virti. Nukelkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite sviestą ir vanilinį cukrų arba ekstraktą. Sukrėskite kremą į dubenį, šiek tiek ataušinkite ir uždengę dėkite į šaldytuvą galutinai atvėsti.

Gautu vaniliniu kremu konditeriniu švirkštu arba maišeliu įdarykite plikytos tešlos pyragėlius.

Man šie pyragėliai skanesni įdaryti varškės kremu, tačiau nemažai ragavusių visgi pasigedo saldumo, todėl kitą kartą pusę pyragėlių įdaryčiau varškės, o likusius - vaniliniu kremu.

Kai būsit nusiteikę statyboms, mikrobangų krosnelėje arba garų vonelėje ištirpinkit maždaug 60 gramų šokolado. Didelėje lėkštėje išdėliokite pirmajį pyragėlių aukštą (stenkitės pernelyg neviršyti 20 centimetrų skersmens), ant jo dėkit kiek mažesnį antrąjį aukštą ir taip toliau, kol pastatysit aukštą bokštą. Apšlaksykit šį architektūros šedevrą tirpintu šokoladu ir laikykit šaltai, kol ateis laikas sublizgėti ir sulaukti visokių "kur čia galima tokį užsisakyt?", " o kiek maždaug toks kainuoja?", "kur čia tokį pirkot?" ir panašiai. 

* Čia nurodyti kiekiai skirti vienam bokštui įdaryti. Jeigu norite įdaryti abiem kremais, reikės arba išsikepti dvigubai didesnį nei nurodyta pyragėlių kiekį,  arba padalinti nurodytus abiejų kremų produktų kiekius pusiau.

Skanių ir lengvų mėginimų, lengvo kalbų mokymosi!