Apie pasikeitusį požiūrį į liepą

Mokyklos laikais, liepos mėnuo buvo vienas mano nemėgiamiausių. Kadangi vasaros atostogos, mano galva, ir taip visada būdavo per ilgos, liepa, tas ilgas - o varge! - net trisdešimt vienos dienos mėnuo, rodos, tęsdavosi visą amžinybę... 

Šiandieną gi liepa kelia kur kas malonesnius jausmus: pats vasaros vidurys, žydinčios pievos, mūsų valstybės gimimo šventė, mano šešuro (suprask, vyro tėčio) gimtadienis, uogos, pirmieji grybai, arbūzai, persikai, nors ir ne atostogos - mažiau darbų ir atsakomybių... Žodžiu, nemažai gerų dalykų!

Ir dar. Tiesiog жопoй чюю, kad ši liepa bus nepakartojama!

Jums taip pat linkiu nepamirštamo mėnesio, paliekančio puikių prisiminimų, džiuginančio įvairiais orais ir smagiomis progomis!

Kad skaičiuoti dienas būtų paprasčiau - nemokamas kalendorius jau dešinėje blog'o pusėje, o jeigu kada užkluptų lietūs ar liūdesys - nuodėmingo nuostabaus šokoladainio receptas ↓:

Jums reikės:

300 g kokybiško juodojo šokolado (pati gi dėjau ir šiek tiek pieniško)
250 g sviesto
5 kiaušinių
200 g cukraus
3 šaukštų tamsios kakavos
180 g miltų
žiupsnelio druskos
saujos mėgiamų riešutų (naudojau lazdyno)
100 g pieniško šokolado (trupinau perpus mažiau)

Juodąjį šokoladą ir sviestą sudėkite į indą ir ištirpinkite virš verdančio vandens puodo (garų vonelėje, kitaip tariant). Kol skanumynai lydosi, kitame inde išplakite kiaušinius, cukrų ir druską. Trečiame gi inde sumaišykite miltus ir kakavą. Kai šokolado ir sviesto masė taps visiškai vientisa, nukelkite ją nuo verdančio puodo ir palikite šiek tiek praaušti. Kai jau nebebus labai labai karšta, supilkite ją į kiaušinių ir cukraus plakinį. Išmaišykit. Tada suberkit persijotus (arba ne) miltus ir kakavą. Maišykite, kol masėje nebeliks miltų ar kakavos gumuliukų, o ji pati taps skystos grietinės konsistencijos. Kepimo indą išklokite sviestiniu (kepimo) popieriumi arba dosniai patepkite sviestu. Pilkite nuostabią - mmm - tamsią masę į kepimo indą. Berkit smulkintus arba cielus riešutus ir prismaigstykit pieniško šokolado gabalėlių. (Asmeniškai aš, ne itin mėgstu riešutus pyraguose, tačiau mylimam Martynui jie labai tinka ir patinka, todėl jais padabinau tik pusę viso pyrago - visi liko laimingi ir patenkinti.)

Visą šią šokoladinę pelkę stumkit 180°C karštumo orkaitėn ir kepkit - griežtai! - 30 minučių ir nė sekunde ilgiau! Iškepęs šokoladainis turi turėti stilingai suskilinėjusį ir sausą paviršių ir nepadoriai drėgną (ne žalią) vidų.

Sutinku, paprasčiausiai siaubinga tiesiog šaukštu kabinti dar karštą pyragą nesinaudojant net lėkšte, bet... Juk ne paslaptis, jog "Viskas, kas gyvenime malonu - yra nepadoru, nelegalu arba storina.", todėl mažiau galvojimo negalima, baisu, ką kiti pagalvos ir daugiau nuoširdaus ir tikro mėgavimosi paprastais ir lengvai pasiekiamais dalykais!

Atvėsęs šis saldumynas taip pat labai skanus, todėl karštą ar šaltą ragauti - tik Jūsų pasirinkimas.

Nuostabios liepos, Jums, mano mielieji!

Pirmadienio septynetas

1. Naujas skonis: visai neseniai atradom mums dar neragautą desertą - šaldytą jogurtą. Tikriausiai ne kartą užatlantiniuose filmuose ir serialuose girdėjote posakį "Lets have some frozen yoghurt!"? Tai štai visai naujai atsidariusi vietelė Vilniuje, pavadinimu "YoYo" ir siūlo paragauti šio lietuviams dar neįprasto dalyko. Prisipažinsiu, skonio tikėjausi visai kitokio - maniau, jausis švelni jogurtinė rūgštelė, bet nieko panašaus. Šaldytas jogurtas - tai tikri ledai, tik, žinoma, ne tokie riebūs, kokius esame įpratę ragauti. Visgi skanu ir pats jogurtinės modelis neįprastas: užėjęs vidun pats čiumpi indelį ir, eidamas palei daugiau nei 10 rūšių šaldyto jogurto siūlančią sieną, pats jų dediesi kiek ir kokių tik nori. Tada ateina eilė šokoladiniams pabarstukams/guminukams/įvairiems smulkintiems šviežiems ar džiovintiems vaisiams ir uogoms/karštai karamelei/šokoladui/braškių padažui... Tuomet visą šitą indelį su kaupu (abejoju, kad jame visko bus mažiau nei su kaupu) dedate ant svarstyklių ir mokate... už svorį. Žodžiu, tikras vaikų ir smaližių rojus - kaip kitaip pavadinsi vietą, kur ledai raitosi tiesiog iš sienos, vos palenkus rankenėlę...

2. Filmas: kalbu apie "Prometėją". Nors tai režisieriaus Ridley Scott sukurtas filmas, esą paaiškinantis prieš daugybę metų jo kurto filmo "Svetimas" atsiradimą, mane labai maloniai nustebino, kad visų tų šlerpsinčių-seilestekinančių-šliužiškosišvaizdos ateivių šiame filme buvo visai nedaug. Beveik nebuvo, galima sakyti. Ir jeigu net man, pernelyg nesižavinčiai moksline fantastika šis filmas patiko, vadinasi...

3. Joninės: šiemet trumpiausią metų naktį šventėm Aukštuojuose. Gėda prisipažinti, bet pirmą kartą gyvenime per Jonines buvau netoli laužo ir leidau upelin degančias žvakeles... Kažkaip vis praleisdavau šią gyvenimo šventę. Buvo labai gražu... Žvaigždėta, šilta ir... nelijo!

Dievinu vasarą Aukštuojuose: vakarienė, pietūs ir net pusryčiai valgomi lauke, tiesiog kieme pasidengus stalą - be proto romantiška, mano galva...

4. Nakvynė kitaip: praėjusį savaitgalį pagaliau išbandėm nakvynę palapinėje su Bartu. Tiksliau, aš sau patogiausiai miegojau lovoje, kol Martynas ir Bartas patogiai (bent man taip sakė) įsitaisė mūsų dvivietėje palapinėje. Pasirodo, Bartu galima pasitikėti. Visą naktį niekur iš palapinės nesitraukė, o miegojo būdraudamas. Šaunuolis, mūsų draugas! Ir šaunuolis Martynas!

5. Pamirštos vietos: užpraeitą savaitgalį pas mus svečiavosi mano beveik šešerių metų (tai tikrai svarbu) krikšto sūnus Kristupas. Sulaukiau daugybės gėlių, piešinių, apkabinimų. Kadangi jis su tėvais gyvena Rukloje, Vilniuje būna ne taip jau dažnai, todėl pakilom į Vilniaus televizijos bokštą,

papietavom Wok to Walk'e, pasimėgavom ledais, aplankėm Gedimino bokštą,

kartu su Bartu pasivaikščiojom miške ir prie upės

- žodžiu, buvo puiki, saulėta diena ir nebloga proga pabuvoti vietose, kur ir patys senokai lankėmės.

6. Gimtadienis Nr. 1: šį trečiadienį - mano mamos gimimo diena. Tikiuosi, kad pavyks rasti rugiagėlių - jos tokios birželiškos man... Dar tikiuosi, kad bus mamos gimtadienio simboliu jau tapusių braškių...

7. Gimtadienis Nr. 2: šiandien savo gimimo dieną mini paauglystėje mano baisiai mylėtas ir iki skausmo klausytas George Michael. Šia proga klausom:

Puikios paskutinės birželio savaitės, brangieji!

Apie pirmąjį gimtadienį

Šiandien mano blog'ui sueina vieneri. Lygiai prieš metus, žymiai labiau saulėtą dieną gana spontaniškai ir pačiai sau netikėtai pradėjau rašyti savo pačios tinklaraštyje. Didžiuojuosi savimi, kad nemečiau šio užsiėmimo - patikėkit, pažįstant mane tai išties netikėta, chi chi.

Kalbant apie blog'ą, reikia pastebėti, kad jis, kaip tikras vienametis, dar tik bando stotis ir, rodos, tuoj tuoj pradės vaikščioti. Ir rišlumo jo kalboje dar nedaug. Ale viskas juda į gera, reik manyt.

Džiaugiuosi, kad skaitau šį tinklaraštį ne aš viena. O kai kuris nors mano įrašas sulaukia komentaro - pasakysiu nė trupučio nepagražindama - šoku nuo kėdės, pradedu visaip cypaut spygaut ir ploti katučių. Vaizdelis ne iš normaliųjų, bet ir džiaugsmas tą akimirką ne iš normaliųjų būna...

Taigi mielas Įkvėpimo blog'e, linkiu Tau raštingų ir turiningų metų. Metų be pauzių. Metų su gausybe įkvepiančių atradimų. Metų, galinčių pasigirti skaitytojų ir jų komentarų gausa. Tikrų blog'inių metų tau linkiu, mano šviesusis kūriny!

O mes - didžiausi įkvėpėjai Martynas ir Bartas bei aš - ryt iš pat ryto pakuojamės ir lekiam į Aukštuojus sutikti Joninių! Aišku, lis, aišku, reikės botų, bet mes vistiek lekiam paparčio žiedŲ ieškoti!

Linkiu Jums nuotykių kupino savaitgalio ir laukiu Jūsų komentaruose!

Pirmadienio septynetas

1. Praėjusį pirmadienį iš viešnagės Landane grįžo mano mylima sesė Eglė. Ir nors šiemet nebuvau labai gera mergaitė, vistiek sulaukiau puikių dovanų!

Papuošalų keksiukams, pyragams ir sausainiams bei kokiam karštam šokoladui:

Ir, žinoma, papuošalų MAN:

Dabar, kaip suprantat, svajoju tik apie du dalykus: saldumynų kepimą ir važiavimą prie jūros.
2. Dar ji parvežė pačių geriausių scottish shortbread sausainių:

Bet kadangi jų visada maža, jau kelintą kartą kepu juos pati. Esu išbandžiusi trejetą receptų, bet tie, kuriuos kepiau vakar - mano favoritai, nes skoniu išties panašiausi į originalus. Išvaizda - ne, bet čia jau ne sausainių kaltė...

Receptas iš čia. Paprastas ir greitas kaip du kart du, o rezultatas - kaip... Nenusakoma žodžiais tiesiog!

3. Ar prisimenat tokį vieną puikų serialą "Home Improvement"? Mes prisiminėm ir dabar kaifuojam. Jaukus, išmintingas, juokingas. Geras!

4. Miškas pavirtęs tikromis džiunglėmis: viskas žalia, tiršta, čiulba pačiais įvairiausiais balsais... 

Nežinau, toks jausmas, kad dar niekada gyvenime nemačiau toookio pavasario. Matyt, neatidžiai žiūrėdavau, chi chi.

5. Jau ketvirtadienį, iškart po darbų lėksim į Smilgius! Švęsim mano mylimos anytos gimimo dieną - žinau, bus smagu. Negaliu sulaukt!

6. Praėjusį antradienį buvau susitikime su buvusiais kolegomis iš telekomunikacijų bendrovės "B". Kažkada ne metus ir ne dvejus visi kartu dirbome labai svarbų ir smagų klientų aptarnavimo darbą, todėl kalbų ir bendrų temų niekada nepritrūkstam. Taip miela buvo visus pamatyti! P.S. Mindaugai ir Juliau, jeigu skaitot šitas eilutes, pažadu greitu laiku sukurpti blog'o įrašą būtent Jums apie naudojimąsi Google Reader'iu ir kitais modernaus technologijų pasaulio atradimais (sakinys, kurio niekad nesitikėjau parašyti, chi chi).

7. Rytoj su Martynu lekiam į susitikimą su Algimantu Čekuoliu. Visiems norintiems - dar nevėlu prisijungti!

Nuostabios Jums savaitės, pupuliai ir pupulės!

Apie superherojiškiausią superherojų

Prieš keletą dienų žiūrėjau filmą. "The Avengers". Filmas ypatingas tuo, kad jame susitiko visas būrys superherojų. Šio susitikimo tikslas paprastas ir nuspėjamas - apsaugoti Žemę nuo blogiečių užvaldymo, tačiau... 

Jis didelis ir stiprus kaip Hulk'as. Kartais gali būti toks pat įsiutęs ir aršus jeigu reikia kovoti už teisybę, pastatyti į vietą kokį nesusipratusį ar blogai besielgiantį. Visgi jis jautrus ir geraširdis kai vyksta kas nors griebiančio už širdies.

Jis tvarkingas, gražus ir gerai išauklėtas kaip Captain America. Visgi esant reikalui, nedvejodamas apgintų ne tik mane, bet ir savo šalį.

Jis karštakošis, drąsus ir mėgstantis nuotykius kaip Thor'as. Visgi yra savarankiškas, turi tvirtą nuomonę ir nepalaužiamą atsakomybės jausmą.

Jis žavus, puikiai juokauja ir domisi technologijų naujienomis kaip Iron Man'as. Visgi yra protingas, tikras savo srities žinovas ir aistruolis.

Jis yra visi šie superherojai viename. Ir dar daugiau. 

Jo ūgis - 182 cm.

Akys rudos.

Plaukai beveik juodi.

Ypatingos galios:

gali nuskraidinti mane iki lubų dangaus

geba kasdien rasti būdų nejuokais mane prajuokinti

moka stebuklingai įkvėpti 

yra nepakeičiamas įtikinėtojas

gali tiesiog čia ir dabar sukurti neįtikėčiausią istoriją

pasižymi ypatingu darbštumu ir atkaklumu

moka vos vienu sakiniu sukelti laimės ašarų krioklį

Ponios ir ponai, susipažinkite -

superherojiškiausias superherojus

mano vyras Martynas.

Apie vyšnių žiedlapius nubalusius

II

Kol nesutikau tavęs, aš niekad

Šito dar patyrus nebuvau

Kad ateina meilė, ir palieka

Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią

Aš radau pakilus su diena

Ir ėjau, o vyšnių žiedlapiai nubalę

Man ant veido snigo. Aš buvau viena,

Paprasta ir nežymi niekuo,

Savo paslapties ir galios nepažinus,

Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,

Ir nesitikėjau, kad lemtis atves

Mano mažą kelią lig tavęs.

Vytautas Mačernis

* * *

Gegužė!
Kalendorius jau paruoštas, laukia Jūsų dešinėje blog'o pusėje.
Linkiu gražaus, žydinčio ir smagaus mėnesio!

Pirmadienio septynetas

1. Argi ne puikus buvo praėjęs savaitgalis?! Šeštadienį pabuvojom Trakuose - leidom savo draugui Bartui iki valios pasimaudyti ir pasiplaukioti, patys tuo tarpu pasivaišinom kibinais. 

Sekmadienį praleidom tiesiog kikendami (kas dabar žino, kodėl?..) ir išlydėdami mano mylimą sesę Eglę Londonan - pasisvečiuoti ir atšvęsti geros draugės mergvakarį. Nors netrūko karščio, ledų irgi netrūko, todėl viskas čiki, chi chi.

2. Vakar pradėjom šaltibarščių sezoną. Prisiekiu, ta jų spalva, tas gaivumas... Vienas geriausių šiltojo sezono išradimų!

3. Rekomenduoju įdomų ir šiek tiek neįprastą filmą "Chronicle". Fantastinis, apie super galias ir visgi dramatiškas ir įtraukiantis.

4. Šiandien su Martynu eisim į kiną. Žiūrėsim lėkštąjį, bet smagųjį "American Reunion" ir lauksim jau šią savaitę pasirodančių "Avengers".

5.  Jau dabar mėgstu šią savaitę. Taip jau sutapo, kad šiandien darbo buvo neperdaugiausiai, rytojus laisvadienis visiems, o trečiadienį laisvadienis man, todėl... Jaučiuosi taip, tarsi visa savaitė būtų vienas ilgas laisvadienis. Lucky me.

6. Savaitgalį lėksim į Aukštuojus. Pasidžiaugti orais, žaluma ir paminėti Mamyčių dienos. Dar bandysim nakvoti palapinėje. Su Bartu. Trise. That should be fun...

7. Na, o karštos dienos pietums nėra nieko geresnio už lengvą ir skanią juodos grūdėtos duonos riekelę (arba keletą) su avokadu, skiltele česnako, keliais krislais druskos bei šlakeliu citrinos sulčių... Mmm...

Gaivios, žydinčios ir nedarbingos Jums savaitės!

Pirmadienio septynetas

1. Šeštadienį bėgau pirmajame Vilniaus Pusmaratonyje. Nežinau, ar dėl to, kad viskas vyko Vingio parke, ar dėl to, kad tiesiog buvo labai graži pavasario diena, distanciją įveikiau lengvai, nors prieš dalyvaudama labai jaudinausi, ar išvis pajėgsiu nubėgti - visgi šiais metais dėl ledo/purvo ir kitų kliūčių bėgiojau visai mažai... Taigi bėgimas pavyko, nuotaika buvo tiesiog fantastiška, atmosfera - nuostabi! Pasikartosiu, kad dalyvauti maratone verta ne tik dėl paties bėgimo, bet ir dėl pojūčio, kad tampi kažko gražaus dalimi, dėl starto smagumo, kai garsiai groja ritminga muzika, o visi startavę ir juos palaikantys ploja ir garsiai džiaugiasi. Žmonės, pamėginkit!

2. Po tokio sėkmingo bėgimo, kartu su savo palaikymo komanda (mylimu vyru Martynu ir mylima sese Egle) nusprendėm atgauti jėgas užsukdami papietauti į kažkada mudviejų su Martynu labai mėgtą "Kinų rožę". Ir nors čia kinietiško maisto kainos ne pačios mažiausios mieste, porcijos tikrai galingos, o jau skanumėlis skanumėlis... Užsisakę sriubos ir po mažą porciją ko nors, valgėm kol tilpo ir dar parsinešėm namo vakarienei. Būdami netoliese - būtinai užsukit pasilepinti!
3. Šiandien po darbų keliausim pas mano brolį į svečius paminėti jo gimtadienio, todėl vakar vakare kepiau cheesecake'ą.

Kepu jį jau antrą kartą - nuostabiai skanus dalykas! O jau apie gaminimo paprastumą net kalbėt nėra ką!

4. Nors pavasaris jau įsibėgėjo, kad nepritrūktų geros nuotaikos - pasispalvinkim gyvenimą. Asmeniškai aš naudoju paprasčiausią būdą - ryškiaspalvį nagų lakavimą. Labai svarbu nusilakuoti ne tik rankų, bet ir kojų nagus - net jeigu būsit kaip reikiant nukabinę nosį, apačioj vistiek matysit ką nors gražaus. Chi chi.

5. Būtinas šio pavasario atributas - pelnytai giriamas filmas "Bado žaidynės". Matytas ir tikrai vertas dėmesio.

6. Šalia mano lovos jau guli ir savo eilės laukia naujausia Algimanto Čekuolio knyga "Faktai ir šypsenos". Šios savaitės tikslas - ją pradėti.

7. Dar vienas šios savaitės tikslų - apsilankyti turguje ir pasidairyti ko nors žalio ir šultyyyngo. Chi chi.

Žalios ir gaivios Jums savaitės, mano mylimi skaitytojai!

Svečio monologas

Sveiki skaitytojai, kalba Svečias Brolis, prieš labai daug laiko buvau paprašytas, sukurpti kelis žodžius apie įkvėpimą ir labai ilgai nežinojau nuo ko pradėti ir kaip viską išsakyt suprantama kalba. Tad ilgiau nedelsęs, tiesiog rašysiu.

Kas yra įkvėpimas? Tai visų pirma procesas, suprantamas kaip tam tikro dalyko įsiurbimas į tam tikrą organizmą. Pvz.: oras į plaučius, įdomi informacija į smegenis. Įkvėpimas dažnai reikalingas, tam tikrai kūrybai išpildyti. Pvz.: oras - gyventi, įdomi informacija - idėjoms įgyvendinti.

Kas mane įkvepia? Atsakymas negali būti išbaigtas ir tiesus, nes tiksliai žinoti kas įkvepia, prilygsta žinoti gyvenimo prasmę. Tačiau galėčiau pasidalinti keliais pavyzdžiais, tikėdamasis, kad tai ką nors įkvėps. Pvz.: geometrinės formos, šešėliai, spalvos, šviesa, gyva muzika, atsitiktinumai, nereikalingi daiktai ir namai, plaukimas pasroviuj, neplanavimas, dalykai ne savo vietose, ...

Įkvėpk kitus. Domiuosi labai įvairiais dalykais, kurie (kaip pastebiu) aplinkiniams atrodo juokingi, ne rimti. Visko aprašyti nenorėčiau, nes skirtingus žmones įkvepia skirtingi dalykai, kiekvienas susiranda sau patinkantį įkvėpimo šaltinį. Galiu pasidalinti vaizdais, kuriuos esu sukaupęs, tokiai progai kaip ši: kai praverstų kažką parodyti.

Tikiuosi užteks kantrybės atrasti įkvėpimą.

Apie legalius melus ir keturiasdešimtmargučių

Štai, dar tik ką laukėm naujųjų, o jau trečdalio metų - kaip nebūta! Ir nors orų prognozės ne iš puikiųjų, pavasaris vistiek jau čia. Ir joks sniegas, ir joks minusas to nepakeis! 

Atėjusio (jau beveik beveik) balandžio proga - tradiciniai reikaliukai:

• ryt būtinai pasinaudokite legalaus melo diena ir būtinai kaip nors super išradingai apgaukit bent vieną žmogų, sutarėm?
• taip pat nuo ryt pradedam skaičiuoti balandį, o tam Jums reikalingas nemokamas desktop'o kalendorius, kurį rasite dešinėje blog'o pusėje.
• pirmadienį nepamirškit išsiųsti velykinių sveikinimų TIKRU paštu. Aš pati žadu nustebinti savo gražųjį krikštasūnį, todėl šįvakar eisiu darbuotis ir gaminti atviruko.
• dar vienas šio vakaro darbas darbelis - nuo 20:30 valandą nesinaudoti jokia elektra, taip leidžiant Žemei bent trumpai atsikvėpti. Pabandom?
• pats metas ruoštis Velykoms. Kadangi šiais metais Velykas minėsim svečiuose, man nereikės rūpintis penkiomsilkėmirketuriasdešimčiamargučių, todėl žadu marinuoti alyvuogių, pagaminti majonezo, iškepti duonos, sausainių bei paspalvinti kiaušinių. Ir pagaminti dar kai ką (bet dėl to - tššššš, niekam nesakykit).

Gero Jums melagių ir kiaušinių mėnesio!

Pirmadienio septynetas

1. Dėl savaitgalį pasisukusio laiko šįryt buvo labai liūdna keltis. Bet kai tas pats laikrodis išmušė aštuonias valandas vakaro, o už lango dar buvo padoriai šviesu, supratau - rytinė auka nebuvo veltui.

2. Praėjusį penktadienį lėkėm į Liūdnų Slibinų turo "Pavasario balsai" koncertą. Ai, ką ir bepridursi... Žmonės mielieji, nueikit, pamatykit, išgirskit! Klaipėdiečiai dar spėtų: šį ketvirtadienį Švyturio menų doke - paskutinis turo koncertas.

3. Savo televizinį sezoną pradėjo puikusis "Britain's got talent" ir jau pirmos laidos metu rado net 2 dėmesio vertus perliukus. 

4. Pastarosiomis dienomis džiugino ir virkdė du puikūs filmai: kažkada jau matytas "Rise of the Planet of the Apes" bei naujas ir jausmingas "We Bought a Zoo". Abu gražūs ir šilti, apie tėčių ir vaikų meilę.

5. Šių metų balandžio 21 dieną startuoja pirmasis Vilniaus pusmaratonis. Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad tai renginys, skirtas nebūtinai ilgų distancijų bėgikams ar labai jau patyrusiems bėgiotojams. Manau, iš pasiūlytų rungčių galima rasti sau labiausiai tinkamą, ane? Na tiek jau to. Visi tie, kurie nebėgiojate, ateikit pakvėpuoti grynu oru ir šūksniais bei plojimais palaikyti dalyvaujančius. Pamatysit - atmosfera ten nenusakoma!

6. Vėsiais pavasario vakarais rekomenduoju skaityti knygas. Negalite išsirinkti? Čia Jums gali pagelbėti Mildos tinklaraštis. Ką gi, išsiverdam karštos arbatos, įsipatoginam ir atsivertę pirmą puslapį neriam!

7. Ir skaniai savaitei - idėjų pilnas bemėsis blog'as "Cookie and Cate". Viskas jame paprasta ir aišku. O šie avižinių dribsnių ir obuolių keksiukai jau išbandyti ir laaaabai rekomenduojami!

Kuo smarkiau šiltos ir ryškiai saulėtos Jums savaitės, brangieji!


P.S. ryt važiuoju atsiimti fotoaparato. Jėj!!!

Pirmadienio septynetas

1. Praėjusį ketvirtadienį, visiems beveik isteriškai minint Tarptautinę moters dieną, iš savo mylimo vyro nesulaukiau gėlių. Mintyse dabar turbūt keiksnojat: "ale ot, goželis! kas gi čia do vyras?..". O vat ir ne! Vyras nuostabus! Netgi pats geriausias, drįsčiau pasakyt! Visiškai netikėtai ir nelauktai, nuo jo gavau ne kokią girtą tulpę (ginkdie, nenoriu sumenkinti tų, kas gavo ar dovanojo gėles!), o didžiulį - DIDŽIULĮ! - maišą morengų! Kažkada jau lyg ir esu užsiminusi apie savo nežemišką ir amžiną meilę oriniams pyragaičiams. Tai bene vienintelis saldumynas, kuriam neatsispirčiau niekada. Jeigu šokoladas, ledai ar tortai manęs niekad pernelyg nejaudino, tai apie morengus galėčiau pasakyti tik tiek: "mmmmmmmmmmmmmm...". Deja, šiandien, visuotinais tirštiklių, puriklių, standiklių ir kitokių -iklių laikais, rasti išties skanų morengą - darbas ne iš lengvųjų. Bet mano Martynui tai pavyko. Neslėpsiu, laimės tie dangaus gabalėliai man suteikė neišmatuojamai daug. Ir dar kartą leido įsitikinti, kad mano vyras - geriausias iš geriausių, nes žino, kas mane labiausiai džiugina ir nepamiršta, kad net ir pačią laimingiausią žmoną kartais reikia pamaloninti papildomai (chi chi). (Kepyklėlės, kurioje jam pavyko aptikti - drąsiai sakau - tobulų morengų, adreso jis griežtai neišduoda. Jeigu kada hipnozės ar kokiu kitu būdu pavyks ką nors šia tema išpešti - prisiekiu pasidalinti su Jumis.)

2. Ar dar prisimenate, prieš beveik porą metų sumūrytą Laisvės kelio plytų sieną? Tai štai, mūsų šeimos plyta ten irgi įsispraudusi (MILŽINIŠKAS AČIŪ tėčiui, kad pasirūpino). Šių metų kovo 11-oji buvo daugiau nei tinkama proga apsilankyti prie šio puikaus meno kūrinio ir patiems pasijusti mažulyte, bet svarbia mūsų valstybės laisvės kelio dalimi. Priešingai, negu vasario 16-ioliktąją, kovo 11-ąją ir visus to meto įvykius prisimenu. Visą tą atmosferą, dainas, žmones, net kvapus ir skonius. Ir kaip su pusbroliu ir pusseserėmis žaisdavom Aukščiausiąją tarybą. Labai didžiuojuosi, kad kažkada tapau tokių svarbių mūsų valstybei įvykių liudininke. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Grožiuosi mūsų kalba. Džiaugiuosi, kad, būdama jaunos ir visdar besikuriančios valstybės pilietė, galiu tiesiogiai prisidėti, dalyvauti, stebėti.

3. Vakar pietavome Forto restorane, kuriame lyg tyčia tęsiasi Belgijos dienos. Užsisakiau briuselio kopūstų, nes jau labai seniai norėjau jų paragauti, bet vis nedrįsau... Likau sužavėta! Gamindama juos namuose, įberčiau kiek daugiau druskos ir prieskonių, bet šiaip patiekalas - paprastas ir labai gardus. Be to, netikėtai sotus. Išmėginusi juos namuose, būtinai pasidalinsiu įspūdžiais ir receptu.

4. Kadangi fotografuodama per didžiuosius šalčius sugebėjau sulaužyti savo mylimo fotoaparato objektyvą (neklauskit kaip, aš moteris - aš sugebu), dabar jis atiduotas į meistro rankas ir greitu laiku turėtų grįžti namo (jeigu nebijos, žinoma). Laukiu nesulaukiu, nes, kaip tyčia, aplink tiek gerų kadrų, kad net rankas niežti.

5. Labai tikiuosi šią savaitę rytoj pradėti bėgiojimo sezoną. Valios, pasiryžimo ir net noro - nors vežimu vežk, bet visą reikalą gadina apledėję miško ir parko takeliai, kuriais net paprasčiausiai eiti yra sudėtinga, ką jau kalbėt apie bėgimą. Visgi laikau sukryžiuotus pirštus ir laukiu tos žadėtos 9 laipsnių šilumos.

6. Dar vienas šios savaitės tikslas - pradėti (pabrėžiu, tik pradėti) mokytis naudotis photoshop'u. Jeigu pavyks, rezultatus matysite jau greitai, chi chi.

7. Savaitės tikiuosi šviesios ir darbingos, tokios linkiu ir Jums. Palieku Jus su "Will Young - Come On".

Išsišiepiam iki ausų ir pirmyn!

Pirmadienio septynetas

1. Šįryt jau prabudau mintyse niūniuodama Beyonce - "Flaws And All". Ką gi, niūniuojam toliau.

2. Užvakar užsinorėjau kisieliaus. Na tiesiog čia ir dabar! Žinot, kaip būna: vėlus vakaras, o kisieliaus norisi nors mirk! Prisiminiau, kad šaldymo kameroje turiu dar nuo tada likusių trintų spanguolių. Neilgai trukus jau ragavau saldžiakarčiairūgštų idealiai tirštą gražiai raudoną kisielių. Buvo gerai. Beveik kaip per Kalėdas.

3. Vakar su sese Kaziuko mugėje aplankėm brolį: apžiūrėjom, ko jis ir jo kolegos buvo prigaminę, šį bei tą įsigijom, šį bei tą gavom dovanų. Paskui visi trys pasišildėm kava ir pokalbiais globaliom temom. Taip smagu, kad pasaulyje esam trise. Buvo laikas, kai taip nemaniau (-ėm), bet visus, kuriuos kamuoja pykčiai ar konfliktai su broliais ir sesėm, galiu nuraminti - nesijaudinkit! Santykiai pasikeis iš esmės, kai nebegyvensit kartu.

4. Vakar vėlai vakare pagaliau pabaigiau skaityt Gustave Flaubert "Jausmų ugdymą". Perfrazuodama galėčiau pasakyti, kad tai buvo labiau "kantrybės ugdymas". Vis dėlto laikausi principo perskaityti visą knygą, net jeigu jau antrame puslapyje suprantu, kad nebus įdomu. Taip elgiuosi visų pirma iš pagarbos autoriui, visų antra, kad - jeigu baigus skaityti paskutinį puslapį nepakeičiu nuomonės - galėčiau be sąžinės graužimo sakyt "nepatiko, nes...". Linkiu ir Jums šią savaitę pagaliau pabaigti tą šalia lovos/ant darbo stalo/iPad'e ar Tab'e gulinčią ir Jūsų dėmesio laukiančią knygą. Ir nesakykit, kad tokios nėra. Aš žinau, kad yra.

5. Vakar su Martynu (mylimu vyru, aut. past.) sugalvojom dviese pažaisti monopolį. Nors sėkmingai įveikiau net dvi verslą ištikusias rimtas krizes bei porą pasėdėjimų kalėjime, galiausiai vistiek gėdingai bankrutavau. Ką aš galiu pasakyt - šaunu būti gabaus verslininko (na ir kas, kad monopolisto) žmona!

6. Šį penktadienį važiuosim įvertinti naujųjų brolio namų. Mini įkurtuvėms dabar ieškau kokio skanaus pyrago recepto.

7. Ryt poryt šiom dienom, pas mus pasisvečiuoti atvyksta mano anyta. Vilnius ir mūsų naujieji namai jai bus tik tarpinė stotelė pakeliui į Ukrainą. Jau laukiu nesulaukiu.

Veiklios ir turiningos Jums savaitės!

Apie išgyventi padedančius dalykus

Nepasakysiu nieko naujo ar tokio, ko Jūs dar nežinojot. PAVASARIS! Taip taip, būtinai atsiras burbančių, kad "koks čia pavasaris, dar gi sniego pilna", bet visi, kiek dažniau būnantys lauke man pritars: paukščiai čiulba neužsičiaupdami, sniegas, nors ir iš lėto - visgi tirpsta, vis dažniau pasirodo saulė ir sausi šaligatvių ploteliai, atsiranda nenumaldomas noras kažką veikti, ko nors imtis ir svajoti, svajoti, svajoti!

Pasidalinsiu dalykais, kurie man padeda išgyventi, mano galva, keisčiausią ir ilgiausią metų mėnesį:

• sportas. Apie kroso bėgiojimą jau esu ne kartą rašiusi (laukiam laukiam, kol dar truputį sumažės sniego!). Bet kadangi šis užsiėmimas ne visiems patinka (deja!) ar yra lengvai prieinamas (nors, manau, reikia tik noro), rekomenduoju vos trupinėlį Jūsų laiko užimsiančią mankštą - 5 Tibeto (-iečių) pratimus. Štai lietuviškas, o štai - angliškas video, kuo puikiausiai iliustruojantys ir paaiškinantys kas ir kaip. Išmėginkit - pažadu, iškart pajusit energijos antplūdį.
• naujos idėjos ir sumanymai. Žinau žinau, kartais trūksta jėgų net iššliaužti iš lovos, ką jau kalbėti apie įkvėpimą nuveikti ką nors daugiau, negu verčia aplinkybės ar įsipareigojimai. Ir vis dėlto. Yra būdų kūrybiškumui skatinti. Tiesą sakant, cieli 29 net. Spaudžiam čia.
• botai. Tai turbūt dėkingiausia paskutinių metų mada - kai net labai suaugę žmonės nesigėdija išeiti į gatvę avėdami guminiais gražuoliais. Su jais nešlapia, neslidu ir šiaip žaisminga. Juk dar visai neseniai gražiais botais galėjo džiaugtis tik maži vaikai, nes suaugusiems reikėjo tenkintis sodo reikmenų parduotuvėse įsigytais tamsiai žalios spalvos ilgaauliais.
• grožis. Šįkart turiu galvoje naują, bet daug žadantį (patikėkit, žinau, ką sakau) Justinos blog'ą Dolce Vita.
• pasiruošimas Velykoms. Taip, jos dar tik užšimtomilijonųmetų, bet niekas netrukdo jau dabar pradėti galvoti apie šventinį meniu, siunčiamus sveikinimus ar net mažytes dovanėles savo artimiausiems. Pažadu dalintis idėjomis.
• skanus maistas. Jaučiu, kaip darosi silpna vien pagalvojus apie tai, kad netrukus bus galima džiaugtis visokiais šviežumynais. Ir kad pagaliau nebesinorės tik karšto ir sotaus maisto.
• tvarkingi namai. Taip taip, tvarkytis patinka tik vienam kitam pasaulio gyventojui, tačiau gyventi tvarkinguose ir švariuose namuose - turbūt visų mūsų svajonė. Paskirkim vieną savaitgalį namų tvarkymui nuo iki po visko apdovanodami save kuo nors itin mėgiamu: gurkšniu saldžios pieniškos kavos, žurnalo skaitymu ar tiesiog pietų miegu. Esu pastebėjusi, kad susitvarkius namus, susitvarko ir visa kita. Tarsi savaime.
• buvimas gryname ore. Ir nėra čia ką daugiau pridurti.
• knygų skaitymas. Čia taip pat viskas pasakyta.
• na ir žinoma, Modern Family. Tobulas serialas, kuriam visiškai nieko netrūksta. Profesionali vaidyba, charakteringi personažai, suprantami siužetai, labai juokingi juokai ir dar tas apibūdinimas... pseudodokumentika. Tobula!
• P.S. skaičiuojantiems dienas po arba iki ko nors - nemokamas kovo mėnesio desktop'o kalendorius. (Kaip visuomet: dešinėje blog'o pusėje.)

Ką gi, šioks toks mėsenio planas papaišytas, todėl - pirmyn! Džiaugtis, grožėtis, laukti!

Greito ir šilto kovo, Jums visiems!

Pirmadienio septynetas

1. Praėjo lygiai pusė metų nuo mūsų nuostabių vestuvių po ąžuolu. Ką čia praėjo! Bėgte pralėkė! Myliu savo Martyną!

2. Aukščiau paminėta proga pagaliau nuvykau iki Vilniaus Apskrities VPK Migracijos Valdybos. Taip taip, pagaliau OFICIALIAI pasikeičiau pavardę ir iš -ytės tapau -iene. Nuostabus jausmas!

3. Taipogi aukščiau paminėta proga, suorganizavau vyrui staigmeną (vaje, kaip seniai nebuvau to dariusi...) ir nusivedžiau jį į fantastiškųjų The Umbilical Brothers pasirodymą. Buvo geriau nei gerai. Buvo nerealu! (Reikėjo Jums pamatyti mano mylimo vyro veido išraišką ir gestus, kai pagaliau sulaukęs, kol salėje užges šviesos, jis išgirdo: "Ladies and gentelman, straight from Japan, the unbelievable Umbilical Brothers!")

4. Be jokios progos (chi chi) užkabino talentinga mergiotė Jessie J ir jos "Nobody's Perfect".

5. Jau nuo vakar planuoju ir varvinu seilę, svajodama apie šiuos puikius citrininininius blynus. Na, šiandien jau vėloka (net tokiai naktipiečiautojai kaip aš), bet rytoj - būtinai juos kepsiu.

6. Jau gerą savaitę spoksom seną, gerą, užmirštą, bet naujai įvertintą 3rd Rock from the Sun.

7. Ką veiksim šį puikų pusiauvestuviųmetinių vakarą? Ne ne, jokio šampano, jokių žvakių - mes ne tokie. Tiesiog išsivirę po didžiulį puodą arbatos šiltai susiglausim ant sofos ir džiaugsimės, kad turim vienas kitą. Ir tikriausiai žiūrėsim tą, iš 6-to punkto.

Gražios Jums savaitės, mielieji!

Pirmadienio septynetas

1. Šįryt, pakėlusi akis į viršų, pamačiau net tris ne tokius ir mažus lopinėlius ryškiai žydro dangaus. Vadinasi, viskas tikrai juda į gera.

2. Gal ir nesinori, bet tenka pripažinti, kad visą laiką buvau esu senų gerų angliškų detektyvų mylėtoja. Kadangi Puaro jau milijoną karų išžiūrėtas/peržiūrėtas, dabar žaviuosi Mis Marple. Tiesiog būtina žiūrėti originalo kalba.

3. Blynai suplanuoti, svečiai pakviesti, Užgavėnės jau rytoj! Dabar belieka tikėtis, kad nepritrūks sveikatos, chi chi.

4. Ar matėt "Lietuvos balsą"? Po tikrai ilgokokos pertraukos, televizijoje atsirado išties vertas dėmesio muzikinis projektas. Jokio šaipymosi iš dalyvių, gerai nusiteikę ir jokios arogancijos nedemonstruojantys komisijos nariai ir puikūs, išties puikūs ir dėmesio verti balsai. Radę progą, užmeskit akį.

5. Šįvakar po darbų lekiu susitikti su mylima ir jau spėta pasiilgti drauge. Žinoma, kavos. Ir, žinoma, ilgų ilgų pokalbių. Nesulaukiu jau! Lėkit ir Jūs!

6. Savaitgalio išvada Nr.1: jeigu neturi galimybės nukeliauti į užsienį, pasigamink škotiškus pusryčius arba išsivirk japoniškos sriubos. Būsi beveik nukeliavęs.

7. Savaitgalio išvada Nr.2: jeigu tvirtai nusprendi, ko nori, pasiekti gali absoliučiai viską. Ir kai sakau "absoliučiai viską", turiu galvoje "absoliučiai viską". Rimtai.

Sočios Jums beprasidedančios savaitės!

Palieku Jus su "Duffy - Warwick Avenue"

Apie tai, kas juodai balta, bet labai spalvinga

Šįryt pirmieji mano išgirsti žodžiai buvo "Su vasario šešioliktąja!". Nustebot? Aš taip pat. Tačiau nepaisant nuostabos, jie išties nulėmė visą likusią dieną - šviesią, šventišką ir kažkokią... net nežinau. Širdį virpinančią turbūt.

Myliu savo šalį! Ir valstybę. Ir tautą lietuvių myliu. Didžiuojuosi mumis visais. Ir tikiuosi iš mūsų visų nemažai. Pirmiausiai, iš savęs pačios, žinoma. 

Ir nors tais 1918 metais nei manęs pačios, nei mano tėvų ar senelių dar nebuvo šiame pasaulyje (mano amžiną atilsį prosenelei Julijai buvo vos aštuoneri), jaučiuosi kažkaip labai susijusi su tais dvidešimto amžiaus pradžios įvykiais. Mano vaizduotėje jie nėra labai jau tolimi. Jaučiuosi dėkinga tam būriui barzdotų ir nelabai, protingų ir išsilavinusių vyrų, pasielgusių taip, kaip tuo metu liepė širdis (na, bent taip aš įsivaizduoju).

Nepaisant šiais laikais jau keistokai skambančios kalbos, šis keturių pastraipų dokumentas nulėmė mūsų šalies likimą:

O kad galėtum sėmingai judėti pirmyn, turi ne tik žinoti kryptį, kurlink eini, bet ir suprasti, kas esi ir iš kur esi atėjęs. Manau, vasario šešioliktoji yra skirta būtent šiems dalykams priminti.

P.S. Kad jau prakalbom apie juodai baltą praėjusio šimtmečio pradžią, kai vyrai visuomet vilkėjo kostiumais, o moterys... na, moterys buvo gražios, kaip ir šiais laikais (chi chi), labai rekomenduoju apdovanojimais jau apibertą "The Artist". Subtilus, originalus, pelnytai giriamas. Be to, kalbama, režisierius - lietuvių kilmės. Privalot pamatyti!

P.P.S. Netikėtai nustebino, sujaudino ir pro ašaras pradžiugino šio vakaro "Valanda su Rūta" (kartojimas - šį šeštadienį, 17:00).

Įkvėpimo kurti ir auginti savo šalį, Jums, mielieji!

Pirmadienio septynetas

1. Nuostabus, šiltas, puikių sumanymų kupinas The PigBear - skaitinėjau žiūrinėjau visą rytą.

2. Tvarkydama savo mamos diplomus, pažymėjimus, sertifikatus ir licencijas radau voką, ant kurio mano ranka užrašyta Akvilės pinigėliai. Jame - lygiai trys šimtai litų! Kažkada, labai labai seniai, net neprisimenu kada, daviau jį pasaugoti mamai - nei kodėl, nei kam... Žodžiu, it made my day. And my week too.

3. Jau tuoj kepsiu labai skanius, nors ir šiek tiek darbo reikalaujančius sausainius. Mano skoniui jie - beveik tobuli. (Foto galbūt rytoj.)

4. Iš visos širdies džiaugiuosi Adele's talentu ir pasiekimais, kuriuos šiųmečiai Grammy tik įvertino. Lietuvos ryto televizija laisvąjį ketvirtadienį rodys visą renginį.

5. Parsitempę namo pusantro kilogramo sveriantį Pomelo, pasimėgaukit šiuo sausu, bet sultingu (!) vaisiumi.

6. O stebukle! Nebuvau mačiusi šio filmo! Subtilus ir jausmingas, juokingas ir mielas. Neidealizuoju tarybinių laikų, ginkdie, tiesiog filmo tema - amžina, todėl - įdomi.

7. Žinau, kad turbūt liksiu nesuprasta, bet kartais reikia tiesiog taip, viešai, pripažinti, kad esu egoistė ir džiaugiuosi, kad nors ir labai sirgdamas, mano mylimas vyras yra namuose. Patinka pusryčiauti neskubant, patinka virti jam arbatą ir pjaustyti citrinas, patinka glostyti karštą kaktą... Žinau, aš tiesiog baisi. Ir dar meilės dienos išvakarėse... Baisu baisu.

Širdį pripildančios savaitės, Jums! ♥


P.S. žadėtieji sausainiai:

Apie vegetarizmą ir alkanus paukštelius

Praėjusių metų spalio pradžioje nusprendžiau pabandyti nevalgyti mėsos ir žuvies (žodžiu, visko, kas turi ar turėjo akytes). Iš pradžių tai buvo tik noras save išbandyti, nes nedaug pažinojau tokių mėsėdžių, kokia buvau pati nuo pat mažumės. Bet paskui tai peraugo į galvojimą, kad nesąžininga maitintis tuo, ko pati nesugebėčiau sumedžioti, nugalabyti ar kaip kitaip susiveikti. Ir, didžiai mano nuostabai, pasirodė, kad tai nei taip sunku, nei taip brangu, kaip daug kas įsivaizduoja. Pradžioje, be abejo, reikia nemažai fantazijos, tačiau idėjų "ką čia valgyt be mėsos?" randu kasdien. Kartais tos idėjos pačios mane suranda. True story. Sudėtingiau už visa tai buvo nuolat visiems aiškinti, kodėl nusprendžiau atsisakyti akis turinčio maisto ir klausytis postringavimų apie tai, kad "mes gi šiauriečiai, mums reikia mėsos" ("šiauriečiai", gyvenantys šildomuose būstuose, kiaurus  metus turintys daržovių ir - būkim teisingi - dažniausiai dirbantys labai jau sėdimą darbą). Dar išgirdau, kad "senovės vyras būtų nesupratęs, jeigu moteris būtų atsisakiusi valgyti jo sumedžioto žvėries mėsą ar dėvėti jo kailį". Ačiū dievui, mano mylimas vyras jau senokai pažengė keletą žingsnių evoliucijos laiptais, todėl iš jo sulaukiau tik palaikymo ir žavėjimosi mano tikslu. Apie tai, kiek kartų man buvo siūloma "tik paragauti", "tik atsikąsti" ar "na, bent iš mandagumo" - jau net kalbėti nenoriu. Visgi nepykstu ant tų siūlytojų ir auklėtojų. Juk tai kiekvieno mūsų apsisprendimas: ką valgyti, kuo tikėti, kaip gyventi. Turiu pasakyti, kad visoje šioje situacijoje mane išties įkvėpė mano brolio pavyzdys. Jis mėsos ir žuvies atsisakė gerokai anksčiau už mane. Jam paklausus, kaip ir kodėl sugalvojau judėti vegetarizmo link, atsakiau, kad "gal šitaip pavyks išgelbėti vieną kitą kiauliuką, karviuką ar viščiuką".

Praėjusių metų lapkričio gale, švęsdama savo dvidešimtseptintąjį (kokio ilgumo žodis!) gimtadienį, kartu su kita daugybe dovanų, gavau vieną išskirtinai ypatingą. Mano talentingasis brolis įteikė savo rankų darbo lesyklėlę ir paaiškino: "tam, kad galėtum išgelbėti dar daugiau paukštelių". Beveik apsiverkiau. O lesyklėlė laukė laukė ir sulaukė. Kai šaltis mūsuose pasidarė išties rimtas, lesyklėlė buvo pripildyta duonos trupiniais ir apgyvendinta balkone. Dabar laukiu, kol kieme pasklis gandas ir mūsų lesyklėlė sulauks pirmųjų lesikų.

P.S. įrašas išėjo kažkoks aršus. Visgi norėčiau pridurti, kad neturiu tikslo įsiūlyti ar pripiršti kam nors savo idėjas. Juk šio blog'o tikslas - įkvėpti, o ne kvėpuoti už Jus. Chi chi.

P.P.S. gražios pirmosios mėnesio dienos nuorodos:

• tęsiant paukštelių lesinimo temą - puiki, paprasta idėja;
• žiūrint ką nors ypatingo - "Great Expectations" pagal Charles Dickens;
• klausant talentingosios - "Adele - Make You Feel My Love";
• laukiant vasario mėnesio darbastalio kalendoriaus.

Apie įkvepiančius svečius

Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad artimiausiu metu mano blog'e atsiras viena intriguojanti naujovė - "Įkvepiančio svečio įrašas". Pirmuoju tokiu svečiu taps žmogus, kuriuo žaviuosi ir kurį labai myliu - mano jaunėlis brolis. Tiesa, ne toks jau jis ir jaunėlis: beveik dvidešimt dveji metai, vešli barzda ir išties originalus požiūris į pasaulį - jeigu tai ir jaunystė, tai ganėtinai brandi, sakyčiau.
Apie ką ir kokia bus ta pirmoji pirmojo svečio viešnagė - paslaptis ne tik Jums, bet ir man pačiai. Todėl baisiai  nekantrauju!
O kad laukimas pernelyg neprailgtų, keletas širdį glostančių ir raminančių pramogų:

• visiems, kas norėtų paganyti akis po spalvingus ir šiltus mano laisvalaikio rezultatus - Cypos mezginių profilis Facebook'e;
• įdomus, informatyvus, keliauti įkvepiantis, smagus ir lengvas lietuvės Londone blog'as Dolce Vita by Laura;
• netikėtai užkabinanti "Gotye - Somebody That I Used To Know":

Ramaus savaitės vidurio Jums!

Apie šeimą ir planus

Turiu pasakyti, kad nors jau prabėgo pirmosios dvi šių metų savaitės, man kuo puikiausiai sekasi laikytis savo pažadų (tiek asmeninių, tiek blog'inių), o tai išties įkvepia!

Praėjusi savaitė buvo netikėta, bet būtent tuo ir ypatinga - daug keliavom, daug bendravom, liūdėjom ir juokėmės, pažindinomės ir dalinomės prisiminimais, šąlom ir šildėmės.

Po ilgų kelionių grįžę namo, džiaugėmės pagaliau atėjusia žiema su sniegu, važiavom sveikinti močiutės su gimtadieniu

ir skanauti picų.

Jeigu paskutinis įrašas buvo apie draugystę, tai šis neabejotinai turi būti skirtas šeimai (kaip ir visa prabėgusi savaitė). Išduosiu Jums mažytę paslaptį: jaučiamės kaip niekada įkvėpti plėsti ir savąją šeimą... Kiek gi galima gyventi tik trise - aš, mano mylimas vyras ir mūsų bičiulis Bartas?

Na ir dar keletas įkvepiančių dalykėlių, kuriais šiuo metu džiaugiamės:

• skaitome lietuviškai: Andriaus Užkalnio skiltis viename didžiųjų šalies dienraščių;
• skaitome užsienietiškai: kitokie naujųjų metų patarimai;
• žiūrime super angliškai: nuostabus ir įtraukiantis naujasis Sherlock Holmes'as;
• klausome ir negalime sustoti lietuviškai: Pop Boys - Nakty;
• kepame ir ragaujame: "Kelo(g)ntinai" (a la Florentinai, bet tokie netikri):

Sumaišome indelį kambario temperatūros kondensuoto pieno, 250 g kukurūzų dribsnių, sezamo sėklų ir aguonų po saujelę,

išdėliojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 190°C karštumo orkaitėje 5-7 minutes

ir leidžiame ataušti,

o tada - skanaujam ir nepasitenkinam tik vienu. Chi chi.

Linkiu Jums maloniai šaltos, gausiai baltos ir nuodėmingai saldžios savaitės!

Apie draugystės malonumą

Praėjusi savaitė buvo neįprasta. Nes skirta draugams. Reikia pripažinti, kad esam naminukai ir baisūs tinginiai, todėl sunkiai ir retai išsiruošiam į svečius, o ir patys nemokam būti išskirtinai svetingi. Visgi po to, kai antroje lapkričio pusėje persikraustėm į naują ir labai gražų butą, užplūdo kažkoks mums nebūdingas noras sulaukti svečių. Tikiuosi, kad tai virs bent mažute tradicija ir šiaip maloniu laiko leidimo būdu ne tik mums, bet ir tai mažulytei saujelei draugų, kuriuos turim ir labai mylim.

Kalbant apie draugystę apskritai, vis dažniau įsitikinu, kad ji kaip koks augalas - reikalauja dėmesio, laiko, tikėjimo, vandens (kavos, šampano, whatever). Dar neretai pastebiu, kad nuostabu yra ne tik turėti draugą, bet ir pačiam būti draugu. Stebinti. Juoktis. Guosti. Palaikyti. Domėtis. Gaminti. Prisiminti. Švęsti. Patarti.  Ragauti. Dovanoti.

Šalikas ir pirštinės

Pusryčių granola

O kartais - tiesiog būti.

Linkiu Jums šią savaitę prisiminti ir nudžiuginti bent vieną savo draugą ar draugę. Kad ir trumpa žinute.
Juk visi žino, kad reikia draugą turėti...

Apie ištesėtą pažadą ir sausį

Skubu vykdyti tai, ką vakar pažadėjau ir dovanoju Jūsų naudojimui bei teismui sausio mėnesio kalendorių. Jis skirtas Jūsų kompiuterio desktop'ui, tačiau esant reikalui, gali būti naudojamas ir kaip eilinis kalendorius vis ilgėjančioms sausio dienoms skaičiuoti. Taigi, dešinėje blog'o pusėje ieškokite užrašo "Kalendoriai" ir spauskite žodį "Sausis". Jeigu patiks tai, ką pamatysite - išsisaugokite ir naudokite kaip tik norit!

Man asmeniškai, sausis nebūna liūdnas ar pošventinis, nes artimųjų rate yra net keletas šį mėnesį gimusių arba švenčiančių savo vardo dienas, todėl šventės ne baigiasi, o tikrai sklandžiai tęsiasi.

Linkiu ir Jums šviesaus ir linksmo šio ilgo žiemos mėnesio!

Apie pažadus

Vienas, du, trys - metai ir baigėsi. Prabėgo greitai, visgi leisdami retkarčiais stabtelėti ir pasidžiaugti. Savo vestuvėmis, dingusiais kilogramais, dalyvavimu maratone... Žodžiu, nemaža dalis pernai pažadėtų dalykų kuo puikiausiai ištesėti, todėl sąžinė beveik rami. Be be be. 

Ilgas sveikinimo kalbas paliksiu valstybių prezidentė(-a)ms, dainas - žydriesiems  žiburėliams. Sau pasiliksiu tik smagią kompaniją, upes šampano ir kibirkštis šaltųjų ugnelių!

Blog'iniai pažadai:

1. kas mėnesį (pradedant nuo rytojaus), padovanoti savo skaitytojams nemokamą desktop'o (suprask, darbastalio) kalendorių.

2. nepraleisti progos parašyti blog'e - kad ir keletą sakinių, ypač tuomet, kai visiškai nėra įkvėpimo (žinot gi, "apetitas atsiranda bevalgant").

3. nepraleisti galimybės nufotografuoti ką nors įkvepiančio ar tiesiog gražaus.

4. perskaityti mažiausiai 12 knygų (kažkas panašaus į tai).

Iš pažiūros, pažadų gėdingai mažai, visgi geriau įvykdyti keturi, nei pasižadėti ir pamiršti dešimt, ar ne?

Na ir pabaigai. 

Geresnių žodžių jau senokai neskaičiau. Beveik galėčiau juos išsitatuiruoti. 

Linkiu norų aiškumo, tikslų pasiekiamumo, pokyčių drąsumo ir ramybės širdy.

Apie tai, kaip prabudinti įkvėpimą

Kai rytai, - o neretai ir dienos bei popietės - yra tokie:

pasidaro sunku ropštis iš lovos, o ir atsibudimas užtrunka ilgėliau nei įprastai. Visgi yra būdų atsigauti. Ir net ne vienas, jeigu Jums įdomu:

• pusvalandžio krosas su šunimi (žinoma, galima bėgti ir vienam, bet bėgant su kuo nors (drauge, draugu, vyru, žmona, broliu, sese, šunimi - tinka visi), laikas pralekia žymiai greičiau, patikėkit. O ir grožėtis mišką bei upę gaubiančiu rūku yra kažkas nepaprasto...
• mėgstamos radijos stoties klausymas (asmeniškai aš teikiu pirmenybę radijo stočiai M-1, kuri jau antrus metus iš eilės lapkritį skelbia "Optimizmo mėnesiu" - argi ne šauni idėja, kai aplink viskas temsta ir vėsta?);
• smagūs ir neįpareigojantys pokalbiai su kolegomis - juk labiausiai įkvepiantys pasaulyje ir yra žmonės. Ne daiktai, ne pinigai ar skudurai, o žmonės;
• netikėtai atrastas vien tik teigiamų temų portalas www.geroszinios.lt - puiki alternatyva įprastoms (ir jau imančioms nusibosti...) kasdienėms naujienoms;
• vakarais labai džiugina mėgiami serialai. Tokie, kaip antai senas geras (ir, deja, besibaigiantis) Desperate Housewives arba naujai atrastas nors irgi senas Arrested Development;
• o kartais, kai nuotaika ypač prasta arba tiesiog jokia, jėgų suteikia ir širdį pamalonina labai (tikrai LABAI) saldūs ir labai šokoladiniai cinnamon brownies (kaip reiktų versti? cinamoniniai rudžiai? na jau ne! tebūnie originalus, kad ir ne lietuviškas pavadinimas):

                

Tebūnie šis antradienis pilnas įkvėpimo visai savaitei!

Apie nedarbingą, bet skanų darbo šeštadienį

Kadangi šeštadienis, nedrįstu ilgai Jūsų trukdyti.

Kai grįšit namo po netikėto darbadienio, nepatingėkit sugaišti pusvalandį gamindami šias sūrio lazdeles - turėsit nuostabų užkandį prie alaus, vyno arba prie antros sūrio lazdelės. Chi chi.

Pilnutėlei kepimo skardai lazdelių reikės:

180 g smulkinto čederio (ar kokio kito kietesnio, bet ne kiečiausio) sūrio,

50 g minkšto sviesto,

180 g miltų,

1/2 arbatinio šaukštelio druskos,

po žiupsnelį (pagal skonį, žinoma) maltos paprikos ir malto čili,

1 valgomas šaukštas skysčio (vandens, pieno arba grietinėlės).

Visus ingridientus (išskyrus skystį) suberkite į dubenį ir gerai išmaišykite (galite maišyti virtuviniame kombaine). Tada supilkite šaukštą pasirinkto skysčio ir minkykite, kol tešla sulips į vientisą rutulį. Tešlą plonai iškočiokite ir supjaustykite norimo ilgio ir pločio juostelėmis. Sudėję į kepimo skardą kepkite 180°C karštumo orkaitėje maždaug 12-15 minučių (man prireikė visų 15).

Traškios, skanios ir rudeniškai auksinės sūrio lazdelės.

Būtinai vieną (o gal ir visas penkias...) sukramsnokit dar karštą - nepamirštama!

Įkvepiantis receptas čia.

Mes gi bandysim susiorganizuoti Hario Poterio peržiūros vakarą. Ką gi, einam spausti moliūgų sulčių tuomet...

Kuo ilgesnio trumpojo savaitgalio Jums!