Birželio mėnesio kokteilis: braškių Margarita

Esu skolinga Jums vieną svarbų dalyką - birželio mėnesio kokteilį. Galbūt dar pavyks sugauti kokią saują braškių. Susiplakit šį gražuolį bū-ti-nai!

Kad dviejų žmonių rankose atsirastų po taurę, turėkit:

dvi dideles saujas šviežių braškių,

90 mililitrų Tequila Silver,

45 mililitrus apelsinų skonio likerio,

keletą šviežių mėtų lapelių,

1 laimo sulčių,

2 arbatinius šaukštelius šviesaus cukraus sirupo arba medaus,

2-3 dideles saujas grūsto ledo,

druskos.

Braškes, tekilą, likerį, mėtų lapelius ir laimo sultis sutrinkite iki purumo.

Į gautą plakinį suberkite grūstą ledą ir viską sutrinkite iki beveik vientisos masės.

Druską suberkite į lėkštę. Taurių kraštus apveskite likusia laimo pusele. Apvertę taurę palieskite jos kraštais druską. Į paruoštas taures supilkite suplaktą kokteilį ir eikit švęsti! Pirmadienio. Antradienio. Atostogų. Gyvenimo!

Pirmadienis jau beveik pasibaigė!

Liepos reikalai

Liepa su visais savo planais jau gerokai prasidėjusi, todėl skubu dalintis saviškiais ir aš. Tai bus laaabai užimtas mėnesis, dvejos vestuvės, Festivalis, bet aš, kaip visuomet, turiu vilties - jeigu išgyvensiu ją, išgyvensiu viską! Taigi liepos Top 5:

1. Jau labai seniai noriu pagaminti ką nors su coca cola. Tiesą sakant, jau esu keletą kartų gaminusi, bet nuotraukų padaryti tiesiog nespėjau... Tai šiam mėnesiui išsikeliu sau tikslą pagaliau pagaminti ir nufotografuoti coca colos patiekalą. Dar nežinau, kokį, bet viskas ok.

2. Grilio sezonas dar tik įpusėjo, todėl aš dar turiu vilties pagrilinti ką nors įdomesnio. Pažadu ir nuotraukų, ir receptą.

3. Labai pasiilgstu buvimo gryname ore. Keista, nes jame būnu kasdien. Bet, matyt, per mažai. Ofiso gyvenimas įtraukia taip smarkiai, kad dažną vakarą prieš septynias vakare išeidama iš darbo suprantu, kad prabuvau visą dieną nemačiusi tiesioginės saulės šviesos ir neįkvėpusi tyro oro. Todėl kai beveik naktį išeinu paskutinį kartą pasivaikštinėti su Bartu, pajuntu, kaip įkvėpusi gryno vėsaus oro išsitiesiu, pasistiebiu ir atsigaunu. Tikrai reikia dažniau. Tikrai.

4. Kaskart prasidėjus sezonui, Ugnės kambary pasikeičia dekoracijos. Žiemą kabėjo snaigių girlianda, pavasarį - nuostabiausių gėlių lianos... Vasara jau įpusėjo, o vasariško akcento visdar nėra. Labai noriu spėti pagaminti ir pakabinti. Ir su Jumis pasidalinti.

5. Dar viena šio mėnesio svajonė - grįžti prie knygų skaitymo, nes esu taip jas apleidusi, skaitau taip probėkšmiais, kad gėda pelėda... Pradėtų knygų yra bent trys, o kur dar visos kitos, kurios jau senų seniausiai laukia savo eilės. Viskas, planuoju laiką ir knygos skaitymui skiriu mažiausiai valandą per dieną! Nerealu? Dar pažiūrėsim. 

Susikaupiam ir - pirmyn!

Šeimos paveldas: karšti apversti sumuštiniai su sūriu

Praėjęs savaitgalis man - tikra palaima, vėsus ir net lietingas, dievinu tokius! Liksiu nesuprasta ir net prarasiu keletą savo blogo skaitytojų, tikriausiai, bet vistiek nesusilaikiau nepasidžiaugusi. 

Šį - kaip daugelis turbūt liūdnai pavadintų - tikrą lietuvišką vasaros savaitgalį praleidom Aukštuojuose. Ir tai buvo dvi nuostabios dienos be uodų ir kitokio vasarinio brudo. 

Vėsiai, tingiai, sočiai. Štai trys žodžiai, geriausiai apibūdinantys praleistą laiką. Ir būtent jų įtakota prisiminiau vieną labai paprastą, greitą ir labai tokiam orui tinkantį patiekalą, kuris tikrai gali drąsiai vadintis mūsų šeimos paveldu. Tai - karšti apversti sumuštiniai su sūriu.

Būtų tai tiesiog eiliniai sumuštiniai, jeigu ne jų kepimo ypatumas. Galiu lažintis, kad pamėgsit juos iškart, vos tik paragavę, todėl skubu dalintis paslaptimis.

4-5 žmonėms pavaišinti turėkit:

1 didelį riekelėmis pjaustytą batoną (ar kitokios mėgiamos duonos, tinka net ir juoda),

350 gramų kokybiško fermentinio sūrio,

3 didelius kiaušinius,

3-4 (ar daugiau) česnako skilteles,

druskos ir pipirų po žiupsnelį,

mėgiamų džiovintų prieskonių (jeigu norisi),

aliejaus kepimui.

Visų pirma sutarkuokite sūrį. Į jį įmuškite kiaušinius, suberkite prieskonius, druską, pipirus, smulkintą česnaką. Viską kruopščiai išmaišykite.

Ant batono (arba duonos) riekelių šakute tepkite paruoštą sūrio masę plonu maždaug pusės centimetro storumo sluoksniu.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų (užteks tokio kiekio, kokį naudotumėte kepdami blynus). Į gerai įkaitusią keptuvę dėkite keletą paruoštų riekelių sūrio masę į apačią. Kepkite and šiek tiek aukštesnės nei vidutinės ugnies porą minučių arba kol riekeles bus lengva atkelti nuo keptuvės dugno.

Kartokite procesą su visomis riekelėmis.

Patiekite su geru kečupu ar - kaip mes padarėm šįkart - su pilnu skonio bbq padažu.

Šiuos sumuštinius kepdavo mano tėvai, kartais kepu ir aš. Jie yra puikus sočių pusryčių, lengvų pietų ar vakarienės patiekalas, o kadangi skanūs ir būdami šalti - nuostabiai tinka ir vežtis į gamtą ar įsidėti į kelionę. 

Mano giliu įsitikinimu, geriausia šių sumuštinių dalis yra ne tai, kad jie yra tiesiog mega greitai pagaminami, ir ne tai, kad pilni iš išorės traškaus, o viduje minkšto ir tąsaus sūrio, o tai, kad juose yra nemažai česnako. Šiam prieskoniui jaučiu ypatingą meilę, nes vos jį užuodusi iškart nukeliauju į tėvų namus, kai sekmadienio pietums kepdavom vištą su kmynais ir česnakais, kai savaitgalio pusryčiams tėtis iškepdavo apverstų sumuštinių arba kurį nors rytą skanaudavom mamos paruoštą mišrainę su rūkyta skumbre ir... česnaku. Česnaką mėgstu taip, kad net netingiu jo smulkinti rankytėmis, niekada nesinaudoju spaudykle, nes nėra nieko gražiau už mažyčius česnako gabalėlius maiste.

Tai ta proga, kad jau surašiau šitokią tiradą česnakui, noriu pasidalinti ir žydinčių laiškinių česnakų nuotrauka, kuri tik dar kartą įrodo, koks nuostabus yra šis augalas.

Protingai gaivios savaitės!

Birželio reikalai

Blogas tylėjo rekordiškai ilgai - du mėnesius! - ir grįžta graužiamas sąžinės, bet pilnas įkvėpimo!

Birželis, vasara, TOP 5:

1. Pirma svarbi kiekvieno birželio proga yra Tėvo diena. Ją minim ir švenčiam kasmet. Nuo šios dienos prasideda ta tikroji vasara. 

2. Jau turbūt kokį milijoną kartų mano mėnesio topuose buvo sportas, mankšta, bėgiojimas, treniruokliai... Bet aš vis nepasiduodu. Ir vis pradedu iš naujo. Gal tai ir ne itin nuoseklu, bet vistiek geriau, nei ne tik nesportuoti, bet net ir nenorėti to daryti. Apskritai, baisiausia, kas žmogui gali nutikti šiam gyvenime, tai nenoras. Todėl ir aš, bijodama savo vidun įsileisti nenorą, svajoju, planuoju ir - tikėkimės - imuosi veiksmų. Jau net svarelius turiu nusipirkusi, gražius, oranžinius, po du kilogramus sveriančius...

3. Braškės yra toks birželio simbolis, kuris yra neišvengiamas kaip trumpiausia metų naktis, kaip mamos gimtadienis mėnesio gale, kaip tai, kas ir gražu, ir skanu, ir net sveika. Kaip ir pernai, šiemet mėginsiu į braškes pažvelgti kitaip, nuveikti su jomis ką nors netikėto. Stay tuned.

4. Kaip ir kasmet, birželis mūsų šeimoje yra dosnus progų. Jau minėta tėvo diena, net keturi gimtadieniai, oficialus sezono atidarymas, Joninės... Ir visa tai, tradiciškai - Aukštuojuose. Tikiuosi, kad mūsų galutinai nenustekens uodai ir kitokia bjaurastis, o Aukštuojai pradės naują - dar vieną - nuostabų vasaros sezoną.

5. Su Martynu esam nedovanotinai apleidę kino pramonės rėmimą, todėl labai tikiuosi, kad birželyje pavyks sugrįžti į kino salę bent porą kartų. Man tai - ramus laikas dviese, malonūs kvapai ir geri įspūdžiai. 

Birželiuk, atvarai čia!

Mėnesio kokteilis: kiaušininis likeris

Jau visai besibaigiančių Velykų proga - trumputis įrašas apie šio mėnesio kokteilį. Tiesą sakant, kokteiliu - ta įprastine šio žodžio prasme - jo vadinti gal ir nereikėtų, tačiau jam pagaminti būtinas plakimas, todėl tiek to.

Šį gėrimą, tiesa, pagal truputį kitokį receptą, gamindavo mano tėtis, todėl jo skonis man tikrai pažįstamas ir net kelia šiokią tokią nostalgiją...

400 mililitrų likerio pagaminti turėkit:

3 šviežių kiaušinių trynius,

60 gramų cukraus,

250 gramų saldaus kondensuoto pieno,

1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus,

300 mililitrų degtinės.

Dubenyje elektriniu mikseriu iki baltumo išplakite šviežius kiaušinio trynius ir cukrų.

Supilkite kondensuotą pieną ir vanilinį cukrų ir išmaišykite.

Supilkite degtinę ir dar kartą viską gerai išplakite.

Gautą likerį supilkite į sterilų butelį ir uždarytą palikite šaldytuve dvi dienas, kad subręsų.

Prieš ragaudami suplakite butelyje.

Patiks švelnaus ir saldaus skonio mėgėjams bei visiems tirštų likelių mėgėjams.

Tikiuosi, Jūsų Velykos buvo šviesios ir linksmos!

Kovo reikalai

Kovas laukia šviesus ir pilnas visko, todėl nekantrauju pradėti. TOP 5:

1. Šį mėnesį - mano vardadienis ir aš jau esu suplanavusi mažutį, bet labai skanų meniu savo svečiams, kurių, tikiuosi, sulauksiu net ir darbo dienos pavakarę.

2. Man tiesiog verkiant reikia pradėti mankštintis. Bent namuose, ant kilimėlio. Bent pusvalandį per dieną. Bet kasdien. Kasryt. Nebegaliu pakęsti tos sunkios savijautos, kai nepaisant paros meto jautiesi kažkoks mieguistas, pavargęs, tarsi įsijungęs energijos taupymo režimą. Teateina tam galas!

3. Iki Velykų būtinai noriu spėti prisidaiginsi visokių skanėstų: ridikėlių, saulėgrąžų, pipirnių, šiaip žolytės... Esu labai dėkinga Ugnės darželiui, kurio organizuotoje pavasario mugėje, vaikai prekiavo vazonėliais su daigintomis sėklytėmis. Gali mažieji, galiu ir aš!

4. Dar iki Velykų noriu spėti išblizginti namų langus. Štai ir atėjo užmokesčio už - didžiulius, nuo grindų iki lubų besitęsiančius - langus diena. Matyt, tiesiog vieną rytą praleisiu mankštą ir vietoj jos, pamojuosiu rankomis, kol išgausiu tikrai mane tenkinantį stiklo blizgesį.

5. Velykos šiemet tokios ankstyvos ir aš labai dėl to džiaugiuosi! Nes su jomis visuomet ateina tikrasis pavasaris. Šiemet ir vėl bandysim viską organizuoti dviese - tik mano sesė Eglė ir aš. Planas jau yra, beliko milijonas darbų darbelių ir... viskas!

Šilto, saulėto, darbingo ir šventiško kovo Jums visiems!

Vasario buhalterija

Vasaris done. Jis buvo gerokai produktyvesnis už sausį ir tai yra tiesiog nuostabu! Nuveikiau viską, ką planavau ir net šiek tiek daugiau.

Užgavėnės šiemet buvo kaip niekad linksmos, netgi, sakyčiau, linksmiausios gyvenime. Kadangi labai daug juokėmės ir juokavom, tradiciniam apsivalgymui laiko beveik ir nebeliko... Beveik tuščią stalą galit matyti nuotraukoje:

Ugnės vardadienį paminėjom taip pat šeimos rate, ramiai, bet tuo pat metu ir smagiai, su žaidimais, dainom ir šokiais Ugnės kambary. Kepiau netgi sausainių degtukų, bet jie ne itin pavyko, todėl kolkas neviešinsiu, chi chi.

Valentino diena prabėgo ne visai taip, kaip tikėjausi ar planavau, bet vistiek smagiai. O ypač džiaugiuosi dovanėlėmis, kurias pati ir padovanojau savo dviem mylimiausiems - Martynui ir Ugnei. Dabar visiškai savanoriškai užsiimsiu trumpa reklama, kurią tiksliausia būtų pavadinti tiesiog rekomendacija: mano puikioji draugė Vitalija, kurios gražūs papuošalai džiugina jau ne vieną ausį ar kaklą, kuria ir darbuojasi labai sparčiai. Aš gi pasinaudojau pažintimi ir užsakiau mudviem su Martynu vienodas odines apyrankes ir - ką Jūs manot? - brangioji draugė nupynė dar vieną mažą apyrankytę ir mūsų Ugnei. Dabar visi galim būt pasipuošę ir tokie, žinot, dar labiau susieti nei iki šiol. Labai rekomenduoju užsukti į Vitalijos kurtų papuošalų bei visokių nertų dalykų puslapius facebook'e. Ten tikrai rasit dovanėlę sau ar tam, ką mylit. O jeigu nepavyks išsirinkti - susisiekę su Vitalija galėsit sutarti dėl visiškai individualaus užsakymo įgyvendinimo. Atsakau.

Staiga šovusi į galvą mintis suorganizuoti tik mergaičių vakarėlį buvo lyg ir planuota, bet vistiek pavyko ne taip sklandžiai, kaip norėjau. Liko neįgyvendinta keletas veiklų, o viena labai svarbi dalyvė negalėjo dalyvauti dėl labai svarbios priežasties. Bet aš pernelyg neliūdžiu ir jau planuoju kitą tokį savaitgalį, kai bus galima skaniai gaminti ir skaniai valgyti, ką nors ramiai gurkšnoti, žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, kalbėtis apie gyvenimą ir tikrai ilgai pamiegoti po visko.

"Deadpool"... Labai kitoks - nors ir patyrusiųjų Marvel sukurtas filmas - apie dar vieną super herojų, buvo išties geras. Toks visiškai ne vaikams, pilnas juodų juokelių, su gražia mintim, šiek tiek nuspėjama pabaiga (kuris gi holivudinis nuotykių filmas tokios neturi?), bet labai smagiai susižiūrėjęs filmas, kurį tikrai rekomenduoju visiems, pavargusiems nuo tobulų super herojų, nes Deadpool - tikrai tobulesnis už juos visus! Gi čia Ryan Reynolds, nes šiaip kas nors...

Labai džiaugiuosi, kad ir vasarį pavyko įgyvendinti visas naująsias šių metų rubrikas: ir pakeliavom, ir pašventėm, ir prisiminėm, ir pagurkšnojom...

Vasaris buvo visoks, bet labiausiai - smagus. Koveli, varyk čia!

Mėnesio šalis: Egiptas ir Falafeliai

Ir tuomet, kai mokiausi mokykloje, ir dabar - istorijos pamokos buvo ir visdar atrodo pačios įdomiausios, o ją dėsčiusi mokytoja - mylimiausia iš kada turėtų. Mėgstu istorinę dokumentiką, laidas ir visą tą senovės romantizmą plačiąją šio žodžio prasme.

Nuo tų pačių laikų Egiptas man atrodė nenusakomai patraukli ir įdomi vieta. Ir nors nesu jame buvusi, bėgant metams supratau, kad tas senovės ilgesys niekaip nesusijęs su dabartimi: dabar toji šalis visiškai kitokia nei buvo prieš keletą tūkstančių metų. Praeitis mums dažnai atrodo gražesnė, šviesesnė nei šiandiena ir tai yra viena pirmųjų kiekvieno suaugusio žmogaus pamokų - ne viskas gyvenime yra taip, kaip tikėjaisi. Sakau tai be jokio liūdesio ar nusivylimo, nes šiais nuostabiais laikais pasaulis mums pasiekiamas lengviau nei bet kada anksčiau ir net nebūdami, tarkim, Egipte, mes galim kad ir eilinį vasario sekmadienį trumpam ten nukeliauti.

Egiptas šio mėnesio šalimi tapo dėl to, kad vasario 28 dieną, 1922 metais, Didžioji Britanija suteikė šaliai nepriklausomybę. Šios valstybės gyvenimas niekada nebuvo ir nėra paprastas. Didžiulė teritorija, 90 milijonų gyventojų, išpažįstamos skirtingos religijos ir nenutrūkstantis turistų iš viso pasaulio srautas. Lėkčiau į Egiptą nors ir rytoj, jeigu žinočiau, kad galėsiu aplankyti įstabiuosius jo architektūros paminklus visiškai viena, o ne grūsdamasi tarp milijonų kitų žioplinėtojų.

Deja, kolkas toks mano noras nėra įmanomas, todėl kaip ir visuomet, ieškau greito ir netikėto būdo patirti įspūdžius, kurie dėl kokių nors priežasčių šiuo metu man nėra pasiekiami.

Falafeliai (prisiekiu, ieškojau, bet neradau oficialaus lietuviško atitikmens šiam pavadinimui) yra visame pasaulyje labai populiarus, o Egiptui ypač būdingas patiekalas, dažnai siūlomas kaip vadinamasis gatvės maistas. Paprastai tariant, tai -  avinžirnių paplotėliai.

4 žmonių vakarienei turėkit (man gavosi 25 vienetai):

250 gramų džiovintų avinžirnių,
1 valgomą šaukštą miltų,
1 nedidelį mėlynąjį svogūną,
3 vidutines česnako skilteles,
2 arbatinius šaukštelius malto kumino,
dosnią saują šviežių petražolių,
dosnią saują šviežių kalendrų,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
1 1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų,
rapsų aliejaus kepimui,
žaliųjų ir paprastų citrinų,
natūralaus jogurto.

Avinžirnius paruoškite iš vakaro. Supilkite džiovintus avinžirnius į dubenį ir užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų. Palikite išbrinkti per naktį.

Kitą dieną išbrinkusius avinžirnius kruopščiai nukoškite. Ant jų suberkite miltus, smulkintą svogūną, česnaką, petražoles ir kalendrą, druską, kuminą ir aitriąsias paprikas. Viską sutrinkite maisto smulkintuvu arba blenderiu iki beveik vientisos masės.

Nedideliame puode įkaitinkite keletą centimetrų rapsų aliejaus. Į įkaitusį aliejų po kelis dėkite rankomis suformuotus gražios žalios spalvos rutuliukus. Virkite ant vidutinės ugnies porą minučių, tuomet apverskite. Išimkite tiesiai ant popierinio rankšluosčio, kad jis sugertų aliejaus perteklių.

Paruoštus falafelius patiekite su jogurto padažu (natūralų jogurtą sumaišykite su žiupsneliu druskos, skiltele česnako ir keliomis petražolių ir/arba kalendrų šakelėmis) bei dviejų rūšių citrinos griežinėliais.

Patys vieni - sausoki, bet su jogurto padažu ir šviežiai užspaustomis citrinų sultimis - išties maloniai valgomi ir netikėtų skonių bei aromatų atveriantys falafeliai - puikus užkandis!

Nors itin nemėgstu kumino, petražolių ir kalendrų - visi kartu šie skoniai tikrai sukūrė malonų, gaivų ir dar niekad neragautą patyrimą, kurį mielai ragaučiau dar ir dar kartą.

Štai tokia trumpa, greita ir pigi šįkart buvo mano kelionė į Egiptą, nuostabią mano svajonių šalį, kuri, tikiu, kada nors tikrai manęs sulauks.

Dar kartą sakau - išdrįkit ragauti nemėgiamų dalykų, nes galit likti labai maloniai nustebę!

Šeimos paveldas: vaflinis tortas su karameliniu kremu

Džiaugiuosi galėdama pristatyti šio mėnesio šeimos paveldo rubriką, kurioje šįkart - mano tėčio ir brolio Valentino dienai nei kartą gamintas vaflinis tortas. Toks paprastas, toks greitas ir toks saldumyniškas. Tikrai rekomenduoju jį išbandyti, ypač, jeigu turite vaikų - jie mielai įsitrauks į paprastą ir saldų gaminimo procesą.

1 torčiukui turėkit:

norimos formos vaflių lakštų (naudojau apskritus),
1 indelį karamelizuoto saldaus sutirštinto pieno,
180 gramų tikro sviesto,
1 plytelę gero juodojo šokolado.

Visų pirma, labai svarbu sviestą ir karamelizuotą sutirštintą palaikyti kambario temperatūroje bent keletą valandų - taip greičiau ir paprasčiau galėsite pagaminti kremą.

Taigi sviestą ir karamelizuotą sutirštintą pieną sukrėskite į dubenį ir gerai išmaišykite. Galite naudoti elektrinį mikserį arba, kaip aš šįkart - tiesiog šluotelę. Jeigu ingredientai bus kambario temperatūros - tikrai be vargo viską išmaišysite.

Ruoškite tortą: imkite vieną vaflio lakštą, jį ne itin gausiai, bet tolygiai aptepkite karameliniu kremu, uždenkite kitu vaflio lakštu, vėl aptepkite kremu. Taip sluoksniuokite, kol visas kremas bus sunaudotas. Toro viršaus nebūtina aptepti kremu, nes jį puošime kitaip.

Torto puošimui garų vonelėje ištirpinkite plytelę kokybiško juodojo šokolado. Dar karštu šokoladu apipilkite paruoštą tortą ir statykite į šaldytuvą sustingti bent porai valandų.

Jeigu norisi, porą torto sluoksnių galite pertepti ne kremu, o saldžiarūgščiu džemu - tarkim, raudonųjų arba juodųjų serbentų. Tai bus išties puikus akcentas!

Gražus, paprastas, skanus, maloniai sviestiškai karameliškas, puikiai tinkantis prie kavos, beveik netikėtiems svečiams pavaišinti ar šiaip savaitgaliui pasaldinti.

Ačiū tėčiui ir broliui, kad Valentino dienos proga šio skanėsto sulaukdavom beveik kasmet, nors aš, mama ir sesė nepajudindavom nė piršto! 

Saldaus ir lengvo savaitgalio visiems!

Mėnesio proga ir Smetoniškas Napoleonas

Kadangi abi Lietuvos Nepriklausomybės šventės minimos šaltuoju metų laiku, nėra paprasta sugalvoti, kaip įkomponuoti mūsų vėliavos spalvas į šventinius patiekalus nenaudojant dažų ir nepaverčiant visko keistu cirku (tikriausiai pamenat prieš keletą metų kažkieno sugalvotus trispalvius cepelinus?.. siaubas!). Todėl šiemet aš nusprendžiau pažvelgti į Vasario 16-osios šventę kitu kampu: kas tie žmonės, nulėmę šį svarbų mūsų valstybės žingsnį, tie drąsuoliai, nepabūgę nieko? Žinom Joną Basanavičių, žinom Mykolą Biržišką, Petrą Klimą, Aleksandrą Stulginskį ir daugybę kitų. Visam tam ilgam sąraše buvo ir Antanas Smetona, iki šiol labai prieštaringai vertinamas, dukart Lietuvos prezidentu tapęs politikas ir visuomenės veikėjas. Ir štai tada man šovė į galvą mintis! Juk tiek kartų esu girdėjusi apie įvairiausius patiekalus, kurių pavadinimai papildomi vienu bendru žodžiu smetoniškas. Pirmasis smetoniškas dalykas, kurį pavyko prisiminti - Napoleono tortas.  

Prisimenu, kad Napoleono tortą su sviestiniu kremu mano amžiną atilsį močiutė kepdavo gan dažnai ir su visa pagarba bei meile turiu pasakyti, kad nebuvau jo mėgėja: labai riebus ir gana sausas, jį ragaudavau tik iš mandagumo...

Prisiminiau ir tai, kad buvau girdėjusi apie smetonišką Napoleono variantą su plikytu kremu, kuris yra nepaprastai skanus. Nebuvau jo ragavusi, bet žinojau, kad plikytą kremą tikrai mėgstu, todėl nusprendžiau nieko nelaukdama išbandyti.

Puikiai suprantu, kad Antanas Smetona su šiuo tortu susijęs tik tuo, kad abu buvo populiarūs ir žinomi tuo pačiu metu. Ir tikrai suprantu, kodėl tas laikotarpis - tarpukaris, kai Lietuva buvo nepriklausoma valstybė - daugeliui asocijuojasi su geru gyvenimu, pilnatve ir... skaniu maistu. Žiūrėdama filmus arba skaitydama ką nors apie tą laikotarpį įsivaizduoju, kad žmonės tuomet jautėsi laimingi ir laisvi. Įsimylėdavo, planuodavo, kūrė verslus, rašė knygas, politikavo - gyveno normalų baltiškai vakarietišką gyvenimą. Kas nutiko netrukus, visi mes žinom, bet šįkart gal apie tai nesiplėsiu.

Tai štai šiam tortui (24 centimetrų skersmens) Jums reikės:

Lakštams:

400 gramų sviesto,
4 stiklinių miltų,
1 stiklinės riebios grietinės,
1/3 arbatinio šaukštelio sodos.

Labai šaltą sviestą sutarkuokite burokine tarka arba sukapokite peiliu. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite, kad kiekvienas sviesto trupinys apliktų miltais. Supilkite grietinę ir minkykite viską tol, kol tešla sulips į vientisą rutulį. Jį padalinkite į šešias lygias dalis (aš iš kiekvienos dalies rankomis suformavau rutulį) ir padėkite į šaldytuvą kaip riekiant atvėsti.

Kiekvieną atvėsusį tešlos rutuliuką ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite iki maždaug 24 centimetrų skersmens skritulio. Kiekvieną tešlos lakštą perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir subadykite šakute - taip lakštai iškeps lygūs, nepūslėti.

Kepkite lakštus (aš kepiau po vieną per kartą) 185°C karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių arba kol ims vos vos ruduoti. Palikite visiškai atvėsti.

Kremui:

300 gramų tikro sviesto,
1 stiklinės miltų,
1 1/2 stiklinės pieno,
2 stiklinių cukraus,
20 gramų vanilinio cukraus,
6 kiaušinių trynių.

Kremui paruošti reikės dviejų nedidelių puodų.

Viename puode kaitindami ant vidutinės ugnies išlydykite sviestą. Į jį suberkite miltus ir kaitinkite maišydami mediniu šaukštu tol, kol masė taps vientisa. Nukelkite nuo ugnies.

Kitame puode pakaitinkite pieną, cukrų ir vanilinį cukrų. Kaitinkite maišydami, kol masė beveik užvirs. Žodis beveik čia labai svarbus. Nukelkit nuo ugnies.

Maišydami supilkite pieno ir cukraus masę į puodą su sviesto ir miltų mase. Maišykit tol, kol masė taps vientisa ir be gumulėlių.

Į atvėsusią masę po vieną įmuškite kiaušinių trynius kaskart viską labai gerai išmaišydami. Kai masė taps vientisa ir maždaug grietinės tirštumo, viskas - plikytas kremas paruoštas!

Paruoškite tortą.

Torto lakštų kraštus apipjaukit peiliu, naudodami lėkštę ar kitą norimo skersmens skritulį. Nupjautus kraštus sutrupinkite pirštais.

Ant tortinės formos dugno ar tortinės, kurioje serviruosite, guldykite vieną tešlos lakštą. Jį aptepkite kremu. Ant viršaus dėkite kitą lakštą ir vėl aptepkite kremu. Taip kartokite iki paskutinio lakšto. Galiausiai torto viršų bei šonus (jeigu norite) aptepkite kremu ir pabarstykite trupiniais.

Smetoniškas Napoleonas paruoštas! Palikite jį šaldytuve per naktį, kad tinkamai įsigertų kremas ir tortas gebėtų išlaikyti formą.

Saldus, ne per riebus, nostalgija dvelkiantis, tradiciškas, šventinis - tikras, tikrų tikriausias tortas!

Būtinai gaminkit - reikės Jūsų laiko ir dėmesio, bet rezultatas tikrai to vertas!

Mėnesio kokteilis: Moscato float

Šio mėnesio kokteilis - labai gaivus ir mergaitiškas, puikiai tinkantis tokiam moteriškam ir neįpareigojančiam savaitgaliui, kokį ką tik praleidau su artimiausiomis ir labiausiai man patinkančiomis mergaitėmis šiame pasaulyje.

Originaliai jis vadinamas Moscato float, ką lietuviškai būtų galima vadinti Moscato plūduru. Pasaulyje yra sukurta nemažai panašaus plūduriuojančio tipo gėrimų receptų ir man visada buvo įdomu išbandyti bent vieną iš jų. Sumaišiau, patiko. Tikrai kartosiu. Ir Jums rekomenduoju.

Vienam kokteiliui turėkit:

1/2 puodelio gazuoto braškinio limonado,
1/3 puodelio balto saldaus Moscato vyno,
1-2 rutuliukus gero vanilinio plombyro.

Į kokteilinę taurę ar stiklinę įdėkite 1 ar 2 rutuliukus gerų riebių ledų. Užpilkite juos burbuliuotu braškiniu limonadu ir papuoškit saldžiu Moscato vynu. Net ir maišyti nėra būtina, nes limonado burbuliukai patys išjudins ledus būtent tiek, kiek reikia. Viskas. Čin čin ir ragaujam!

Sakiau, kad kokteilis mergaitiškas, bet ir jo paragavęs Martynas sakė "mhm" ir palinksėjo galva.

Lengvas, gaivus ir kažkoks pavasariškas - išmėginkit būtinai!

Vasario reikalai

Prabėgus pirmai vasario savaitei skubu dalintis mėnesio planais ir TOP 5:

1. Jau rytoj - visuotinė blynų diena ir mes tradiciškai keliausim pas mano tėvus ragauti blynų žudikų ir dar vešimės savo. Tikiuosi, šiemet pavyks dar ir kaukėm pasipuošti - taip norisi ne tik pavalgyti susirinkus...

2. Šį šeštadienį - Ugnės vardadienis, o tai, kaip žinia, mūsų giminėje yra visiškai normali ir švenčiama šventė. Tai ir šis kartas nebus išimtis.

3. Meilės diena artėja ir noras kaip nors šiltai ją sutikti didėja...

4. Priešpaskutinį vasario savaitgalį planuoju vien tik mergų vakarėlį be vaikų, vyrų, šunų ir visų kitų atsakomybių. Planas, kurio nei viena iš pakviestųjų nežino, jau dabar gadina joms nervus ir tai jau beveik pusė šventės man, muahahahaha!

5. Ačiū Martynui, dabar ir aš laukiu naujo superherojaus filmo, kuris žada būti visiškai kitoks, nei visi buvę iki šiol. Be to, Ryan Reynolds visada yra gerai. Visada.

Sausio buhalterija

Sausis iš tiesiog intensyvaus staiga tapo sugriuvusių planų mėnesiu. 

Kai pagaliau prisnigo ir kaip reikiant atšąlo, iškart paruošėm rogutes darbui ir... nespėjom jomis normaliai pasidžiaugti, nes mūsų mažė ėmė ir susirgo po ilgų ilgiausios pertraukos. Be abejo, Ugnės gimtadienį irgi teko praleisti guodžiant visai rimto gripo prispaustą, smarkiai karščiuojančią ir beveik nuolat verkiančią savo pupą. 

Visgi sulaukus savaitgalio pavyko visai neprastai atšvęsti trečiąjį gimtadienį būryje artimųjų. Tikiuosi rasti bent šiek tiek laiko ir pasidalinti trijų metų minėjimo idėjomis.

Poached eggs gaminau ne vieną kartą, bet taip ir nenufotografavau. Aš viešai pasižadu padaryti tai netolimoje ateityje.

Per visą tą švenčių ir ligų sukeltą chaosą nesugebėjau atsipalaiduoti ir ramiai apmąstyti kaip konkrečiai būtų galima atnaujinti Ugnės kambarį. Visgi tai neišvengiamai įvyks, todėl mažų mažiausiai fotoreportažas tikrai bus.

Galiausiai, vienintelis be jokių kliūčių ir streso įvykęs dalykas - mudu su Martynu išsiruošėm į kiną... net du kartus! 

Nepaisant visko, man pavyko įgyvendinti savo sumanymą atnaujinti blogą net keturiomis naujomis rubrikomis: šeimos paveldas, mėnesio proga, mėnesio kokteilis ir mėnesio šalis. Tikiuosi, kad tai jos bloge jos sėkmingai prigis ir įneš naujų vėjų bei temų.

Nelengvas buvo sausis, vasaris bus puikus!

Mėnesio šalis: Nauru ir Kokosuose keptas jūrinis ešerys

Paskutinė - ketvirtoji - blogo rubrika "Mėnesio šalis" ir joje pasirodanti šiandien savo Nepriklausomybę švenčianti mažiausia pasaulio respublika - Nauru. 

Nauru - tai sala Ramiajame vandenyne, užimanti vos 21km² plotą ir turinti kiek daugiau nei dešimt tūkstančių gyventojų.

Teritorija, įtakota skirtingų didžiųjų pasaulio imperijų ir valstybių, 1968 metų sausio 31 dieną tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Todėl pažinčiai su šalimi, kurios vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių yra kokosų auginimas ir eksportas, pasirinkau jų tradicinį patiekalą - kokosuose keptą žuvį. Naudojau jūrinį ešerį ir rezultatas išties buvo nepaprastai skanus!

Dviejų žmonių pietums arba vakarienei turėkit:

2 jūrinio ešerio filė (maždaug 400 gramų iš viso, beje, galite naudoti ir kitokią savo mėgiamą baltą žuvį),

1 kiaušinį,

1/4 puodelio kokoso drožlių,

1/4 puodelio maltų džiūvėsėlių,

druskos,

pipirų,

kokosų (arba kito mėgiamo) aliejaus kepimui,

žaliųjų citrinų papuošimui ir paskaninimui.

Žuvies filė nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

Pabarstykite žuvį druska ir šviežiai maltais pipirais.

Lėkštėje išplakit kiaušinį. Kitoje lėkštėje sumaišykit kokoso drožles ir maltus džiūvėsėlius.

Į keptuvę dosniai pilkite aliejaus ir palikite įkaisti.

Žuvies filė merkite į kiaušinių plakinį, tuomet apvoliokite drožlių ir džiūvėsėlių mišinyje ir dėkite į įkaitusį aliejų. Kepkite ant vidutinės ugnies po keletą minučių iš kiekvienos pusės, kol žuvies paviršius dailiai apskrus.

Prieš patiekdami apšlakstykite iškepusią žuvį šviežiomis žaliųjų citrinų sultimis.

Traški išorė, sultinga žuvis viduje, ir puikiai derantys kokosų bei žaliųjų citrinų aromatai - nuostabus patiekalas, nebanaliai ir lengvai nukeliantis kažkur į pasaulio kraštą, tarsi gulėtum po palme ir klausytum vandenyno ošimo...

Kvepiančios ir šiltos ateinančios savaitės!

Mėnesio kokteilis: romo ir mandarinų kokteilis su medumi

Taip taip, žinau žinau. Dar tik sausis. Dar tik ketvirtadienis. Nu bet skaniam kokteiliui negali būti blogo laiko. Ane?

Kadangi po Kalėdų mandarinų dar būna visa gausybė, sugalvojau ir mėnesio kokteilį (dar viena nauja rubrika bloge, beje) pagaminti naudodama jų sultis. Gavosi labai skanus, gaivus, bet šildantis derinys, kurį su didžiausiu džiaugsmu Jums pristatau.

Turėkit:
1 dalį romo (naudojau BACARDI Limón),
1 dalį šviežiai spaustų mandarinų sulčių,
truputį medaus.
šviežių mandarinų griežinėlių,
ledukų.

Sumaišykite romą su medumi. Į taurę berkit ledukus, ant jų pilkit mandarinų sultis, romą su medumi, įmeskit porą mandarino griežinėlių. 

Galvojau, kad dėl mandarinų kokteilis bus labai jau kalėdiškas ir nuspėjamas, bet romo ir medaus derinys viską absolučiai pakeitė ir gavosi toks šaltajam sezonui nuostabiai tinkamas gėrimas. Manau, patiks net romo nemėgstantiems.

Šventiško ir šilto sausio!

Mėnesio proga: Pasaulinė sniego diena ir kokosų sniegas

Šiandien minima Pasaulinė sniego diena ir, pripažinkim, yra tiesiog fantastiška patirti tokią žiemą, kokia lepina mus dabar. Šalta, balta, girgžda, žėri... Per daug nesileisdama į visokius poetiškumus noriu tik pasakyti, kad su amžiumi visi metų laikai man tapo savotiškai mėgiamiausiais, tik visada laukiu to jų grynumo: jeigu pavasaris - tai kai viskas žydi, jeigu ruduo - tai gresia apakimas nuo viso to ryškumo, o jeigu jau žiema - tai kad skruostai bent truputį nuraustų, kad ir šuniui, bėgiojančiam lauke, iš nasrų virstų garų kamuoliai ir kad norėtųsi šildomų automobilio sėdynių... 

Aš, neslėpsiu, skubu džiaugtis žiema, nes gi niekas mūsų nuostabioj šaly nežino, kada ji ims ir pasibaigs taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjusi. Todėl kai ieškojau sausio mėnesio temos dar vienai naujai blogo rubrikai - Mėnesio proga - ir akis užkliuvo už Pasaulinės sniego dienos, labai apsidžiaugiau. Atsirado dar viena proga pabandyti kai ką naujo. Tarkim, pasigaminti sniego.

Dviems porcijoms kokosų sniego turėkit:

200 mililitrų kuo riebesnio kokosų pieno,

25 gramus cukraus,

30 mililitrų vandens,

pusę žaliosios citrinos.

Nedideliame puode sumaišykite cukrų su vandeniu. Kaitinkit viską ant nedidelės ugnies, kol vanduo beveik užvirs, o cukrus maišant ištirps. 

Gautą sirupą supilkite į riebų kokosų pieną. Išmaišykit. Jeigu norisi, įlašinkite šiek tiek žaliosios citrinos sulčių. Viską gerai išmaišykit ir supilkit į šaldymui tinkamą indą.

Dėkit viską į šaldiklį ir šaldykit mažiausiai dvi valandas, kas pusvalandį išimdami pamaišyti.

Sušalusią masę gramdykit didelio šaukšto galu, gamindami drožles. Jas patiekite apibarstytas tarkuota žaliosios citrinos žievele ar šokolado padažu.

Netikėtai  kremiškas, švelnaus skonio, tikrai kokosiškas desertas sniego dienai ir ne tik.

Šalto balto ir saldaus Jums!

Šeimos paveldas: braškių putėsių tortas su grietinėlės kremu

Sugalvojau nuo šių metų Įkvėpimo bloge pradėti naują rubriką, pavadinimu "Šeimos paveldas". Joje kas mėnesį pateiksiu po vieną amžių ir burnų patikrintą receptą, kuris yra mėgstamas ir naudojamas mano šeimoje.

Pirmasis Jūsų dėmesio tikisi nuostabus mano mamos gaminamas tortas, tinkamas visiems metų laikams ir progoms, bet mūsuose gaminamas sausio 5 dieną, kai mano brolis ir mano senelis švenčia savo vardadienius - Vytautines.

Jums reikės:

Biskvitui:

3 kiaušinių,
1 siklinės cukraus,
1stiklinės miltų,
1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
Pusės citrinos sulčių, vandens ir cukraus mišinio biskvitui sulaistyti.

Braškių putėsiams:

400 gramų braškių (tinka ir šaldytos),
cukraus pagal skonį,
Citrinos sulčių pagal skonį,
15 gramų želatinos,
5 valgomų šaukštų šalto vandens.

Grietinėlės kremui:

400 mililitrų 35% riebumo grietinėlės,
keleto valgomų šaukšto saldaus kondensuoto pieno,
15 gramų želatinos,
5valgomų šaukštų šalto vandens.

Biskvitui išplakite kiaušinius su cukrumi. Suberkite persijotus miltus ir kepimo miltelius. Gausite tirštoką tešlą. Ją sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą tortinę formą. Kepkite 185°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį arba kol į biskvito vidurį įkištas medinis pagaliukas jį ištraukus bus sausas. Dar šiltą biskvitą išimkite iš kepimo formos ir palikite atvėsti. 

Atvėsusį biskvitą sulaistykite citrinos sulčių, cukraus ir vandens sirupu.

Braškių putėsiams želatiną sumaišykit su šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti. Išbrinkusią želatiną pašildykite karšto vandens vonelėje, kol ji taps skysta ir vientisa. Palikite ją šiek tiek atvėsti.

Braškes sukrėskite į dubenį, supilkite citrinos sultis, įberkite kelis valgomus šaukštus cukraus. Sutrinkite blenderiu iki vientisos masės. Paragaukite, įdėkite dar cukraus, jeigu reikia. Plakdami braškių masę mikseriu, iš lėto pilkite želatiną. Plakite, kol masė ims standėti ir šviesėti.

Paruoštą biskvitą dėkite atgal į atsegamą tortinę formą. Ant biskvito tolygiai paskleiskite braškių putėsius, išlyginkite paviršių ir dėkite į šaldytuvą sustingti.

Kremui skirtą želatiną paruoškite taip pat, kaip ir skirtą putėsiams.

Grietinėlės kremui beveik iki standumo išplakite grietinėlę. Įdėkite porą šaukštų kondensuoto pieno. Dar kartą viską išplakite ir paragaukit - jeigu trūksta saldumo - įdėkite dar kondensuoto pieno. Plakdami mikseriu iš lėto supilkite želatiną ir plakite, kol kremas ims standėti. Sukrėskite kremą ant jau sustingusio braškių putėsių sluoksnio, išlyginkite paviršių ir dėkite į šaldytuvą.

Pora valandų ir viskas - tortas paruoštas!

Linkiu dar trupučio šalčio ir daug daug sniego!

Sausio reikalai

Prasidėjus metams galva tiesiog plyšta nuo sumanymų ir norų. Todėl pristatau Jums sausio mėnesio TOP 5:

1. Pasivažinėjimas rogutėmis yra tai, ko nedariau jau laaabai seniai ir, kol dar yra ir sniego, ir šalčio, ir laisvų savaitgalio dienų, noriu būtinai išbandyt aplinkinius kalnus ir kalniukus, pamatyt raudonus Ugnės skruostus ir grįžusi namo išsikratyt sniego gabalus iš batų. Vyyyyyyy!

2. Jau keletą kartų gaminti ir ragauti, bet taip iki galo ir nepavykę poached eggs arba be lukštų virti kiaušiniai, man sukeliantys seilėtekį bet kuriuo paros metu yra mano šio mėnesio malonių darbų sąraše. Bandysiu tiek, kiek reikės, kol rezultatas bus tobulas: tvirtam baltymo apvalkale esantis skystas ryškus trynys, tiesiog maldaujantis jo paragauti su dažant gabalėliu skrudintos duonos... 

3. Kažkada metų pradžioje nudirbau svarbų darbą, todėl dabar kasmet metų pradžia yra svarbi ir graži ne tik pati savaime, bet ir todėl, kad mano mažėpaauga vieneriais metais. Tokia maža dičkė, tokia šnekutė, derybininkė ir užsispyrėlė... Šiemet jos gimtadienį švęsim kiek kitaip, nei esam įpratę, bet turėtų būt labai smagu. Išsamus reportažas apie tai - jau greitai!

4. Tas pokyčių ilgesys... Toks stiprus ir galingas! Ugnės kambarys taps pirmąja jo auka. Prisimenu, vaikystėje man labai patikdavo grįžus namo rasti pasikeitusius namus, nes tėtis ir vėl sugalvojo perstatyti baldus, pasukti televizorių į kitą pusę ar padaryti dar ką nors paprasto, bet keičiančio namų išvaizdą tarsi geras remontas. Bandysiu ir aš kažką panašaus padaryti Ugnės kambary.

5. Kine su Martynu nebuvom visą amžinybę... O gal tik taip atrodo? Žodžiu, kaip tik šiandien laimėjau bilietus į filmą, be to, nusimato ne viena smagi premjera, todėl prasilėksim su popcorn'ais kaip turi būt!

P.S. planuoju ir dar keletą naujovių savo mylimam, bet paskutiniu metu labai apleistam bloge, todėl stay tuned.

Nepaprastų prasidėjusių metų su nuostabiu sausiu priešaky!

Seni metai jau beveik baigti. Nauji jau beveik čia!

Jeigu kalbėčiau apie šiuos, besibaigiančius metus, pasakyčiau trumpai: man jie buvo labai sudėtingi. Ir nors nenutiko nieko baisaus, tragiško ar negero, negalėčiau jų pavadinti nei lengvais, nei maloniais. Visgi sudėtingumas išėjo į gera. Išdrįsau žengti vieną labai svarbų žingsnį, po kurio viskas vėl pradėjo atrodyti įmanoma.

Ir nepaisant visko, šiemet didžiuojuosi savimi net dėl kelių dalykų:

- vėl pradėjau vairuoti, po beveik 10 metų pertraukos! Ir tai toks nesveikas malonumas, tokia laisvė! Vairuodama aš esu viena, nes net jeigu šalia yra keleivių, sprendimus visada priimu pati. Su didžiausiu džiaugsmu vairuoju kasdien ir stengiuos negalvoti apie tai, kad dėl visiškai kvailų priežasčių nedariau to šitiek metų! 

- metų pabaigoje radau naują darbą. Nors... Gal labiau darbas surado mane. Kolkas labai daug iššūkių ir nemažai įtampos, bet kasdien darosi vis įdomiau ir drąsiau.

- šiemet sutikau arba tiesiog atradau net keletą fantastiškų žmonių. Kartais reikia tiesiog nusiimti nuo galvos karūną, kartais - išdrįsti nusišypsoti pirmam ir gali sutikti arba pagaliau pamatyti tokių deimantų, apie kurių egzistavimą negalėjai net pasvajoti.

Tiek daug dalykų dar norisi pakeisti arba atrasti. Tiek daug situacijų, kuriose reikės perlipti per save. Žodžiu, prieš akis - visas gyvenimas kasdienio darbo su savimi. Tai ir gąsdina, ir vilioja. Nes geriausi dalykai laukia mūsų nuolat. Reikia tik atsimerkti.

Būkit laimingi. Būdami šeimoje. Būdami vieni. Būdami žmonių minioje. Būkit laimingi tiesiog.

Ramių, bet labai įdomių metų!

Gruodžio reikalai

Gruodžio TOP 5 jau pasirodė!

1. Metai bėga, o tradicijos nesikeičia...  Tai, ką mano brolis pradėjo būdamas aštuntokas, labai gyva ir šiandien. Šiemet Advento kalendoriais keičiamės kaip ir kasmet, tik aš esu ta, kuri vėluoja... Gėda ir nesmagu, tačiau jau ryt planuoju turėti savąjį kalendorių, kuris keliaus į brolio rankas.  Būtiniausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir mintimis.

2. Labai mėgstu žiemą ir tą nuostabų laukimą. Ir tą norą sušilti, pabūti jaukiai ir ramiai. Ir dar labai mėgstu arbatą. Tikrai nesu kokia šio gėrimo gurmanė ar žinovė, bet retkarčiais imu ir paragauju ko nors neįprasto ar net keisto. Tai štai šiam mėnesiui susigalvoja tikslą: pagaminti ir paragauti kokios ypatingos, žiemiškos arbatos. Su sausainiu. Arba be jo. Tiesiog šildantis rankas ir širdį.

3. Kalėdos... Tai, ko laukiu visus metus. Tarsi koks metų orientyras. Aš tiesiog dievinu laukti šios nepaprastos šventės, o dabar, kai mūsų Ugnė jau užtektinai sąmoninga, kad žavėtųsi stebuklais, Kalėdos vėl įgauna paskutiniu metu kiek prislopusią prasmę. Mintyse jau sukasi pavienės dovanų ir meniu idėjos. 

4. Prieššventinis laikotrapis senovėje buvo skirtas nusiraminimui ir apsivalymui. Tiesa, aš didžiai abejoju, kad Advento pasninkas buvo taip jau stipriai dvasingas. Manau, jį nulėmė tiesiog sunkios gyvenimo sąlygos ir sudėtingas metų laikas. Bet šiais laikais dažnam tikrai praverstų nurimti, pagalvoti, pagyventi lengviau tas keletą savaičių. Noriu ir aš išbandyti ką nors dietinio, pasninkiško, neragauto. 

5. Naujieji kaip visad atšuoliuos akimirksniu, todėl jau dabar renku mintis ir bandau nuspręsti jų šventimo būdus ir vietas... Darbas ne iš lengvųjų, ypač turint vaikų, bet misija tikrai įmanoma!

Linkiu fantastiškai užbaigti šiuos metus!

Moliūgų sriuba X 4

Jau tie moliūgai... Jie tokie visokie, kad trūksta žodžių. Spalvingi, įvairiaformiai, skirtingai kvepiantys, nuostabūs!

Bet vaikystėje ne itin juos mėgau. Su metais, žinoma, atėjau į protą, todėl dabar vis dairausi, kaip būtų galima įdomiau juos panaudoti.

Šįkart pasiūlysiu Jums tradicinį dalyką - trintą moliūgų sriubą. Tik... net keturis jos variantus.

Visų pirma, išsivirkite pačią elementariausią moliūgų sriubą, o paskui, naudodami skirtingus priedus, pasigaminkit visiškai kitokio skonio sriubos. Ir viskas tik tam, kad gyventumėm nenuobodžiai!

 Moliūgų sriubai turėkit:

1 kilogramą moliūgo,
3 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus,
1 vidutinio dydžio svogūną,
3 skilteles česnako,
450 mililitrų sultinio,
druskos,
šviežiai maltų juodųjų pipirų,
gabalėlį sviesto (jeigu norisi, bet šiaip nebūtina).

Moliūgą supjaustykite maždaug kumščio dydžio gabalais. Sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apšlakstykite moliūgo gabalus alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Moliūgo gabalus išdėliokite žieve į viršų/minkštimu į apačią - taip moliūgo minkštimas išliks tikrai drėgnas ir sultingas. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje 45 minutes arba kol moliūgai tikrai suminkštės. Iškepusius moliūgus palikite šiek tiek atvėsti, maždaug 10 minučių.

Kol aušta moliūgas, keptuvėje įkaitinkit šaukštą alyvuogių aliejaus ir jame ant mažos ugnies pakepinkit smulkiai pjaustytą svogūną. Kai svogūno gabalėliai ims skaidrėti, į tą pačią keptuvę suberkit ir smulkintą česnaką. Kepinkit viską dar apie minutę.

Atvėsusio moliūgo minkštimą šaukštu nugramdykit nuo žievės. Ant moliūgo minkštimo sukrėskite kepintus svogūnus ir česnakus. Viską trinkite blenderiu po truputį pildami sultinį (jo viso gali ir neprireikti) stebėdami sriubos konsistenciją. Kai bus tinkama, įmeskit gabalėlį sviesto ir išmaišykit. Paragaukit ir, jeigu trūksta, įberkit dar druskos ir/ar pipirų. 

Viskas, moliūgų sriuba paruošta! 1,2 litro, jeigu tiksliau.

Trintai moliūgų sriubai su trijų rūšių paprikomis turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,

4-5 puseles marinuotų paprikų,

1 dosnų valgomą šaukštą maltų rūkytų saldžiųjų paprikų,

norimo dydžio gabalėlį čili pipiro,

1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus.

Marinuotas paprikas ir čili pipirą susmulkinkit ir apkepkit aliejuje. Sukrėskite į moliūgų sriubos masę, suberkite maltas rūkytas saldžiąsias paprikas ir viską sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit ir patiekit.

Trintai moliūgų sriubai su pomidorais ir pėlėsiniu sūriu turėkit:

1,2 litro trintos molūgų sriubos,
10-12 vidutinio dydžio konservuotų pomidorų be odelių,
dosnios saujos mėlynojo pelėsinio sūrio.

Konservuotus pomidorus gerai nusunkite, kad juose liktų kuo mažiau sulčių. Susmulkinkite ir pakaitinkite keptuvėje, kad išgaruotų dar daugiau drėgmės. Pomidorų masę sukrėskite į trintą moliūgų sriubą ir viską dar kartą sutrinkite blenderiu. Pašildykite, jeigu reikia ir, pabarstę mėlynojo pelėsio sūriu, patiekite.

Trinta moliūgų sriuba su obuoliais ir cinamonu:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
8 nedidelių obuolių,
cinamono.

Obuolius perpjaukit pusiau, išimkit sėklytes, sudėkit į kepimo popieriumi išklotą skadrą minkštimu į apačią/odele į viršų ir kepkit 210°C karštumo orkaitėje (kepiau kartu su moliūgais) apie pusvalandį.

Iškepusių obuolių minkšimą šaukštu atskirkit nuo odelės, sukrėskit į moliūgų sriubą, pagardinkit cinamonu ir sutrinkit blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit, pagardinkit žiužsneliu cinamono ar šaukšteliu grietinės ir skanaukit.

Trintai moliūgų ir imbiero sriubai turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
maždaug nykščio didumo imbiero šaknies,
3-4 česnako skilteles,
alyvuogių aliejaus.

Imbiero šaknį ir česnako skilteles nulupkit ir susmulkinkit. Apkepinkit aliejuje, kol ims skleistis aromatai. Sukrėskite į moliūgų sriubą kartu su visu aliejumi ir sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Pašildykit, jeigu reikia ir... viskas, sriuba paruošta!

Man asmeniškai labiausiai patiko dvi pastarosios: su obuoliais - gaivi ir saldžiarūgštė bei su imbieru - aromatinga ir šildanti.

Išbandykit, paeksperimentuokit ir Jūs!

Įvairovės visur ir visada!